Kasdienis bendravimas su gamta klausant tik paukščių giesmių ir upelių čiurlenimo, pasivaikščiojimai po 16 hektarų ploto parką, vis atrandant ką nors nauja, miegojimas ant kieto tatamio, jokių televizorių ir jokio belaidžio interneto.
Tokį neįprastą poilsį pajūrio regione esančiame japoniškame sode žmonėms siūlo jo šeimininkai – Šarūnas Kasmauskas su savo širdies drauge Gražina.
Darbai buvo sustoję
Kone utopinę svajonę – Žemaitijoje sukurti pagal plotą didžiausią Europoje japonišką sodą – prieš dešimtmetį pradėjęs įgyvendinti dabar 51-erių sulaukęs palangiškis gydytojas Š.Kasmauskas jau tada suprato, kad tokio sodo grožį ir unikalumą, jo dvasią žmonės pajus tuomet, kai čia bent trumpai pagyvens.
Palangiškis buvo užsibrėžęs čia pastatyti 10 poilsio namelių, tačiau šiuos planus lyg peiliu nurėžė pasaulį užgriuvusi ekonominė krizė.
Jis spėjo įsirengti gyvenamąjį namą savo šeimai ir arbatos namelį svečiams. Poilsiui skirtų dviejų namų statyba įstrigo išmūrytas sienas vos spėjus uždengti stogu.
Prie savo sumanymo Š.Kasmauskas sugrįžo tik prieš dvejus metus. Per tą laiką buvo baigti statyti du 80 kvadratinių metrų ploto namai ir dar vienas dviem šeimoms skirtas dvigubai didesnis dviejų dalių pastatas. Šią vasarą juose jau ilsėjosi pirmieji japoniško sodo svečiai.
Ketvirtąjį namą planuojama baigti kitą vasarą, o vėliau statyti dar penkis namus.
„Tuomet jau turėsime rimtą poilsinę, kuri vienu metu galės priimti iki 50 žmonių“, – šypsojosi sodo šeimininkas.
Televizorių atstoja gamta
Kai kuriuos poilsiautojus jau spėjo nustebinti įrašas, kad čia nėra televizoriaus ir belaidžio interneto.
Juk netoli esančioje Palangoje savo būstą nuomojantys gyventojai nuolat sulaukia klientų klausimų apie televizorių ir transliuojamų programų skaičių. Jie net neklausia, ar yra internetas, o domisi, kokia jo sparta.
„Čia atvyksta kitokie žmonės, jie vertina ne triukšmą, o ramybę. Pastaba, jog nameliuose nėra televizorių ir interneto, yra savotiškas kodas, kad čia jie ras tai, ko ieško“, – teigė Š.Kasmauskas.
Anot jo, dauguma lietuvių dar neišmokę ilsėtis: jie įsivaizduoja, kad visus metus alinamai dirbus geriausias poilsis yra drybsoti paplūdimyje žmonių knibždėlyne, stumdytis perpildytuose prekybos centruose, nervintis laukiant padavėjų kavinėse.
„Kuo toks poilsis skiriasi nuo įprastos dienos? Tik tuo, kad nereikia eiti į darbą? Juk tai – dar didesnis savo organizmo ir kūno alinimas“, – stebėjosi gydytojas.
Gal todėl dauguma iš pusšimčio čia nuo birželio atostogavusių žmonių buvo užsieniečiai, kurie jau moka vertinti gamtos artumą, ramybę, neskubėjimą ir tylą.
Pirmieji poilsį japoniškame sode išmėgino 12 japonų ir dviejų olandų grupė, kuri čia buvo apsistojusi keturioms dienoms.
Paskui juos atvykę kiti svečiai čia išbūdavo po savaitę ir daugiau. Spalį namelį yra užsakiusi šeima iš Vokietijos, ji čia ruošiasi būti dvi savaites.
Žmonės išmoksta neskubėti
Ką jie čia veikia dienų dienas, kai nėra net televizoriaus? „Taikliausiai atsakė pas mus viešėję japonai, kai mes dėl viso pikto pasiteiravome, ar jie nepasigedo televizoriaus.
Anot jų, viskas, ką čia reikia išvysti, matyti pro langą“, – pasakojo sodo šeimininkas.
Jo nuomone, žmogus dvasiškai ir fiziškai geriausiai pailsi nieko neveikdamas. Po tokio poilsio pasiilgstama veiklos ir su dviguba energija kimbama į darbus.
„Laiką mūsų sodo poilsinėje galima panaudoti miegui, knygai skaityti, tiesiog pabūti gamtoje. Sode yra ką pamatyti.
Pas mus pasodinta per 7 tūkstančius apie 40 rūšių įvairiausių egzotiškų augalų.
Ar daugelis iš mūsų yra mėginę išsėdėti bent pusvalandį stebėdami gamtą, ant medžio šakų striksinčius paukščius, žiūrėdami į čiurlenantį upelį, atsigulę pievoje valandą akimis ganyti debesis?
Tai reta galimybė niekur neskubėti, mintyse pasikalbėti su savimi, pasvajoti, ką nors prisiminti, kas buvo ilgam užkritę atminties labirintuose“, – kalbėjo Š.Kasmauskas.
Laukia kieti gultai
Rytietiška dvasia iš karto juntama ir poilsio nameliuose. Pirmiausia į akis krinta neįprastai žemos lovos. Lyg ir trūksta baldų, įprastų namų apyvokos aksesuarų.
Tai – japonams būdingas asketiškas stilius. Viduje daug erdvės, ji neapkrauta nebūtinais daiktais.
Japoniško stiliaus lovų aukštis nuo grindų – tik 20 centimetrų, o vietoj mums įprasto čiužinio paklota kieta tatamio plokštė.
Žodis „tatamis“ pirmiausia siejasi su dziudo imtynių kilimu. Tačiau tai yra žolė, iš kurios plaušo gaminami šie čiužiniai.
Jei kam nors ant kieto paviršiaus gulėti neįprasta, pasiūlomi vos 3 centimetrų storio antčiužiniai. Tiesa, jie gulėjimo vietą paminkština tik iš dalies, mat japoniškame sode apsistojęs svečias privalo savo kūnu pajusti japonišką dvasią.
Namelių viduje esančios visos negausios dekoracijos atvežtos iš Japonijos. Bet nėra jokios puošybos. Tarkim, virš lovos ant sienos kabo japoniškos širmos fragmentas.
Mažesniame namelyje yra 4 lovos, tačiau čia apsistojus gausesnei kompanijai gali būti atnešta papildoma dvigulė lova.
Pasak šeimininko, svarbu, kad namelyje nebūtų per daug žmonių, nes tuomet ramus poilsis taip pat neįsivaizduojamas.
Stogai padengti akmeniu
Nors čia esantys vieno aukšto nameliai su mansarda ir terasa savo formomis niekuo neišsiskiria iš kitų pajūryje poilsiui skirtų būstų, japoniškame sode jie kitokie, be jokių puošybos elementų.
Neseniai mirusio žinomo Kauno architekto Algimanto Kančo projektuotų namų fasadai apkalti vienodos pilkos spalvos medinėmis lentelėmis. Išsiskiria tik rudi langų rėmai.
Ypatingi namelių stogai – jie padengti Lietuvoje dar retai naudojamomis akmens skalūno plokštelėmis.
„Architektas A.Kančas norėjo stogą uždengti lygiomis čerpėmis, bet tuomet aš kaip tik grįžau iš Šveicarijos ir Austrijos, ten man įspūdį padarė skalūno danga.
Toks stogas ne tik estetiškiau atrodo ir yra ilgaamžiškesnis. Akmuo – gamtos dalis, jis dera prie akmenimis puošto japoniško sodo, todėl tokia stogo danga buvo artimesnė čia sukurtai aplinkai“, – pasakojo Š.Kasmauskas.
Poilsį gamtos apsuptyje išsirinkusiems žmonėms nebūtina iš sodo išvažiuoti net pirkti maisto.
Už tą pačią apgyvendinimo kainą šeimininkai savo svečius pasiruošę aprūpinti pačių užaugintomis daržovėmis, galima išsikepti tvenkinyje pasigautą žuvį. Mat nameliuose yra visa reikalinga virtuvės įranga.
Sodo ramybė žmones vilioja ir šaltuoju metų laiku.
Visuose nameliuose įrengtas geoterminis šildymas, šildomosios grindys. O išsiilgę spragsinčios kaitrios liepsnos gali pasimėgauti malkomis kūrenamo židinio skleidžiama šiluma.
