Pasak specialistų, į kaimus juos gena noras gyventi erdviau, pigiau ir švariau. Vis dėlto toks gyvenimas turi savo kainą – nors ir gyvena kaime, dažnas kasdien važinėja po keliasdešimt kilometrų į darbą mieste. Kai kurie tokių kelionių neištveria ir po kelerių metų grįžta gyventi į miestą.
Kaimenės šernų, būriai stirnų, briedžiai, lapės – prieš porą metų iš sostinės į kaimą atsikrausčiusių Vaido ir Alinos bei jų 5 vaikų kasdienybė.
„Tik atsikraustėme, atšventėme gimtadienį ir čia prabėgo elniai“, – „Lietuvos ryto“ televizijoje pasakojo Alina Sinicė.
Iš pradžių kai kurie garsai mieste užaugusiai Alinai kėlė šiurpą.
„Atrodo, dar tik švinta ir kažkas klykia. Nesupratau, ar čia vaikai, ar koks katinas. Po to pažadinau Vaidą, sako, nusiramink, čia gervės atskrido“, – apie gyvenimą kaime pasakojo moteris.
Daugiavaikė šeima į maždaug 30 kilometrų nuo sostinės esantį kaimą pabėgo nuo miesto triukšmo, norėdama turėti daugiau erdvės ir privatumo.
„Yra laisvė, galime išeiti į lauką, kada norime, kaip norime. Vasarą galime su glaudėmis išeiti prie prūdo ir grįžti namo. Žiemą galime išeiti čia pat gniūžtėmis pasimėtyti, o vaikus visada kieme matome per langą“, – sakė Vaidas Sinica.
Bet šeima pajuto ir gyvenimo kaime trūkumus. Keliukas iki autostrados – nevalomas. Sykį Alina įstrigo tarp dviejų apledėjusių kalvų ir turėjo atsisakyti kelionės į Vilnių. Moteris tuomet paliko automobilį laukuose ir su vaikais per pusnis grįžo namo.
Vargina ir kasdienės kelionės į sostinę. Autobusai nevažiuoja, todėl vaikus į mokyklą ir darželį veža tėvai. Laimė, Alina pati sau viršininkė, vadovauja dviem darželiams. O lėktuvą pilotuojantis Vaidas dirba ne kiekvieną dieną.
Kelionė į Vilnių trunka nuo pusvalandžio iki valandos, priklauso nuo to, ar šeima patenka į spūstis. Degalai šeimai per mėnesį kainuoja ne pigiai – apie porą šimtų eurų, todėl išvykas jie kruopščiai planuoja.
„Jeigu pritrūkai sviesto, nebegali važiuoti, turi susiplanuoti, žiūrėti, ko reikia visai savaitei ar kelioms dienoms, kad kažko prireikus nereikėtų be reikalo važinėti“, – pasakojo 5 vaikų tėvas Vaidas.
Pasiėmusi vaikus iš darželio ir mokyklos Alina keičia vyrą prie vairo. Vaidas laiką automobilyje išnaudoja bendrauti su vaikais. O vaikai irgi turi savo požiūrį į gyvenimą kaime.
„Nėra draugų, šalia nėra mokyklos ir labai daug darbų aplink. Pliusai – turiu nuosavą kambarį, labai didelė teritorija, kur galime lakstyti“, – pasakojo devynmetis.
Dėl varginančių kelionių į sostinę kita vilniečių šeima, 3 metus pagyvenusi kaime, nusprendė grįžti į sostinę. Prisiminimus apie išpuoselėtą sodybą iki šiol saugo nuotraukos.
„Kai pirma pievelė išdygo, tai buvo kažkas. Patys pasėjome, išaugo, viskas žalia, galime paliesti“, – atsiminė vilnietė Vita.
Ramybės gamtos prieglobstyje ieškojusi Vita su vyru ir dukra pasistatė namą 30 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau jau pirma naktis kaime suteikė nemalonią staigmeną.
„Pirma mano naktis buvo bemiegė, nes lojo šuo. Pasirodo, jie ten naktimis susiloja vienas su kitu. Prie to negalėjau priprasti. Atrodo, atsikrausčiau į gamtą, ilsėsiuosi, išsimiegosiu, bet taip nebuvo“, – sakė moteris.
Prie kaimynų daugiabutyje pratusi Vita kaime jautėsi nesaugiai.
„Tamsu, tylu. Jei šuo suloja, supranti, kad ten kažkas eina, nors kirvį imk“, – pasakojo Vita.
Negana to, ėmė trūkti bendravimo su žmonėmis.
„Išeinu iš savo kiemo – kur eiti? Tas jausmas būti už tvoros man pasirodė pats blogiausias“, – sakė moteris.
Sociologai pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja šeimų, kurios kraustosi iš miesto į šalia esančius kaimus. Nors paprastai gyventojai bėga iš kaimo, į gyvenvietes šalia didžiųjų miestų pernai atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone pernai padaugėjo 1300 žmonių, Klaipėdos rajone – 1500, o Kauno rajone – daugiau nei 2 tūkstančiais žmonių.
„Tai arba labai jaunos šeimos, su mažais vaikais, kurioms įsigyti būstą Vilniuje yra sunku, arba į pensiją išėję žmonės“, – teigė Socialinių tyrimų centro geografas Donatas Bruneika.
Anot mokslininko, migracija iš miestų ne tik saugo kaimus nuo nykimo, bet ir keičia jų gyvenimą.
„Kai keliasi tvarkingos, darbščios šeimos, keičiamas kaimo veidas, jis tampa patrauklesnis kitiems žmonėms, investicijoms. Jis tampa gyvesnis, atsiranda papildoma paklausa vietos paslaugų tiekėjams“, – sakė D.Bruneika.
Kaip rodo statistika, gyventojai kraustosi į gyvenvietes 100 kilometrų spinduliu nuo miesto, tačiau anot mokslininko, norint kasdien važinėti į darbą, atstumas neturėtų viršyti 30 kilometrų.
