Norinčiųjų pasivaikščioti po griūvančius statinius ir juose pasilinksminti vis dar nestinga. Pastaruoju metu jaunimas tokių pavojingų pramogų ieško Kauno rajone.
Viena jaunų žmonių pamėgtų vietų – buvusi senelių prieglauda ir sanatorija „Viršužiglis“. Kompleksą sudarė ne vienas pastatas. Dalis jų dabar apleisti, į juos gali patekti kas tik nori. Net ir neseniai vieną vaiduoklį įsigiję kauniečiai nepasirūpino, kad pastate nevyktų poltergeistų medžioklė.
Vietos gyventojai neslėpė, kad savaitgaliais čia renkasi ir kažkokius žaidimus žaidžia jaunuoliai. Kauno kolpingo kolegijos studentai net surengė ekskursiją po pamėklišką pastatą.
Kauno rajone apleistų objektų, kurie priklauso įvairioms institucijoms, yra nemažai, tačiau jos jų nei tvarko, nei perleidžia savivaldybei.
Direktorei skauda širdį
Pensione-sanatorijoje „Viršužiglis“ daugiau nei 10 metų dirbusi ir jai vadovavusi Regina Šimkienė pasakojo, kad ji neretai užsuka į buvusią sveikatingumo pastatų komplekso teritoriją.
„Pamačius, kaip viskas griūva, skauda širdį. Tai nuostabi vieta, čia graži gamta. Pats Viršužiglis ir aplinkiniai miesteliai bei kaimai tvarkomi, gražėja, o čia laikas sustojo ir gyvena tik vaiduokliai“, – su nuoskauda kalbėjo moteris.
Kol gydyklos veikė, jose dirbo daug vietinių žmonių.
„Tik gydytojai dirbti čia atvykdavo iš Kauno. Slaugės, valytojos, virėjos, kitas personalas buvo vietiniai žmonės. Visi turėjo darbo ir buvo tuo patenkinti. Todėl gaila ne tik pastatų, bet ir tų žmonių. Aš pati, nors ir buvo siūloma dirbti kitur, to nebenorėjau. Skaudu buvo, kad gydymo įstaiga uždaroma, todėl išėjau į pensiją“, – sakė R.Šimkienė.
Studentai surengė ekskursiją
Kauno kolpingo kolegijos studentai, studijuojantys ekoturizmą, neseniai gavo užduotis parengti neįprastų ekskursijų.
Viena studentų grupė nusprendė pakviesti visus norinčius apsilankyti Kauno rajone buvusioje sanatorijoje „Viršužiglis“. Ekskursija buvo pavadinta „Kažkur vidury nieko“.
Ekskursijos dalyviams pasiūlyta pasivaikščioti po vieną apleistą pastatą, paieškoti ten likusių lobių ir galbūt susitikti poltergeistą.
Viena idėjos sumanytojų kolegijos studentė Evelina Jasaitytė pasakojo, kad apleistame pastate Viršužiglyje lankėsi vasarą. Vieta pasirodė nors ir apleista, bet egzotiška.
„Rengiant ekskursiją merginai pavyko sužinoti tik tai, kad pastate kažkada buvo Viršužiglio sanatorija. Ji apleista jau ne vienus metus. Norėdami sukurti romantišką atmosferą ir pakvietėme ten paieškoti užsilikusių vaiduoklių“, – sakė E.Jasaitytė.
Senos gydyklos – apleistos
Tačiau nenaudojami pastatai slepia kur kas daugiau.
Kauno rajone, visai greta Viršužiglio kaimo, yra Sietyno kaimas. Jame, Pilėnų gatvėje, sovietmečiu buvo įsteigti keli profilaktoriumai ir poilsio bazė.
Juos savo darbuotojams statė kelios smulkesnės statybos bendrovės ir įmonė „Centrolitas“. Vėliau didžioji dalis pastatų buvo sujungta į vieną junginį ir įstaiga tapo respublikine Viršužiglio reabilitacijos ligonine.
Dabar gražios gamtos apsuptyje stūkso apleistų pastatų kompleksas. Du iš jų dar saugomi, juose įrengta signalizacija.
Tačiau kiti du virtę tikrais pamėkliškais vaiduokliais. Buvusių gydyklų sienos griūva, langai seniai išdaužyti, durys išlaužytos, todėl po pastatus gali vaikščioti, kiek širdis geidžia. Tačiau tai pavojinga. Grėsmė slypi ne tik griūvančiuose statiniuose, bet ir aplink juos, nes kanalizacijų šuliniai neuždengti.
Nepaisant pavojų, matyti, kad vaiduoklius yra pamėgę jauni žmonės. Ant pastatų sienų pilna keistų užrašų, grafičių, priklijuota kažkokių prirašytų lapelių.
Purvą veždavo iš Druskininkų
Į šią vietą dažnai užsuka ir netoliese, Piliuonos kaime, gyvenanti finansininkė, dabar jau pensininkė R.Šimkienė. Ji ne vienus metus vadovavo viešajai įstaigai pensionui-sanatorijai „Viršužiglis“. Ši įstaiga buvo įsteigta vietoj respublikinės reabilitacijos ligoninės Lietuvai jau atkūrus nepriklausomybę.
Pensione-sanatorijoje ilsėjosi ir sveiko neurologinėmis bei širdies ir kraujagyslių ligomis sirgę žmonės.
Tame pastate, kur studentai ieškojo vaiduoklių, buvo gydykla. Jame buvo įrengtos įvairiausios mineralinio vandens vonios, šarko ir kitokie masažiniai dušai, purvo procedūrų kambariai. Purvas buvo specialiai vežamas iš Druskininkų.
„Sovietmečiu buhaltere dirbau netoli buvusiame kolūkyje. Pati esu čia praleidusi 10 dienų, maudžiausi šiose voniose. O purvo procedūros buvo atliekamos ant šių lovų“, – vaikščiodama po pastatą ir matydama išlikusius vonių ir lovų likučius pasakojo moteris.
R.Šimkienė teigė, kad gydykla buvo labai populiari, žmonės, ypač iš Kauno rajono, verždavosi čia gydytis, atgauti jėgų ir sveikatos.
Įstaigos išsaugoti nepavyko
1995 metais R.Šimkienė pati įsidarbino šioje įstaigoje buhaltere. Po dvejų metų pasitraukus ankstesniam direktoriui, ji tapo įstaigos vadove.
„Priklausėme tada egzistavusiai Kauno apskričiai. Kai apskričių neliko, perėjome Kauno rajono žinion. Kai viešajai įstaigai slaugos namams ir sanatorijai „Viršužiglis“ pradėjau vadovauti, įmonė turėjo beveik 160 tūkstančių eurų skolos“, – prisiminė R.Šimkienė.
Tuometė „Viršužiglio“ direktorė teigė, kad skolą pamažu pavyko mažinti ir iki 2006 metų jos neliko.
„Tačiau išlaikyti įstaigos nepavyko. Dalis jos buvo prijungta prie Garliavos ligoninės. Kitą dalį buvo bandoma prijungti prie Kauno miesto respublikinės ligoninės. Vienas pastatas atiteko Kauno klinikoms. Viešoji įstaiga „Viršužiglis“ likviduota 2008 metais“, – pasakojo moteris.
Atrado naujus šeimininkus
Labiausiai apleistas iš viso komplekso dabar yra pastatas, kur veikė gydykla ir joje ekskursiją surengė studentai. Jis ilgai priklausė Valstybės turto fondui.
Tik visai neseniai statinys atrado naujus šeimininkus. Šį pastatą įsigijo įmonė „Sveikatos ratas“. Viena jos savininkių ir direktorė Dalia Simanavičienė pasakojo, kad statinį ketina suremontuoti ir paversti moderniais senelių namais.
„Tai graži vieta. Panorome tęsti panašią veiklą, kokia čia buvo vykdoma ir anksčiau. Ekspertai, įvertinę pastato būklę, patikino, kad jis nėra perdrėkęs ar kitaip stipriai nukentėjęs. Ten reikia atlikti remontą, ir pastatu vėl bus galima naudotis“, – sakė kaunietė medikė.
Įmonės atstovai ieško Europos Sąjungos fondų paramos, tačiau gauti lėšų nesiseka, todėl neaišku, kada gali atsirasti senelių namai.
„Žinome, kad į pastatą lenda jaunimas, rengia kažkokius žaidimus. Kol ieškome lėšų, pastatą stengiamės aptverti. Tačiau netrukus aptvarai būna suniokoti. Atsiginti nekviestų svečių labai sunku“, – sakė D.Simanavičienė.
Ministerija svarsto, ką daryti
Kitas pastatas, kur buvo slaugos namai ir glaudėsi administracija, tebestovi be gyvybės ženklų, tačiau jį prižiūri saugos tarnyba, įrengta ir signalizacija. Pastatas priklauso Valstybės turto fondui ir yra parduodamas.
Trečias raudonų plytų statinys atrodo geriausiai. Jis taip pat saugomas. Pastate dar iki praėjusių metų veikė Viršužiglio reabilitacijos ligoninė, priklausanti Kauno klinikoms. Prieš metus reabilitacijos paslaugos buvo perkeltos į Kulautuvą. Ten pastatyta nauja tokios paskirties ligoninė.
Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė sakė, kad klinikų atstovai 2016 metų liepą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašė perimti šį nekilnojamąjį turtą, kuris tapo nenaudojamas.
„Šiemet į ministeriją buvo kreiptasi dar kartą. Jos atstovai atsakė, kad šiuo metu organizuoja turto perėmimą ir ateityje spręs, ką su pastatu daryti“, – sakė Kauno klinikų atstovė.
Planai ir verslas žlugo
Tarp buvusio Viršužiglio pensiono-sanatorijos pastatų įsiterpęs dar vienas vaiduoklis. Pastatas sovietmečiu priklausė nerūdijančių statybinių medžiagų valstybinei įmonei „Skalda“. Jame veikė darbininkų poilsio bazė.
„Matydavau, kaip penktadienio vakarais darbininkai autobusais būdavo atvežami į šią vietą. Jie čia leisdavo savaitgalius, žaisdavo tenisą greta įrengtame aikštyne. Sekmadieniais visi išvykdavo“, – prisiminė R.Šimkienė.
Tačiau 1994 metais įmonė bankrutavo. Nuo to laiko pastatas vis labiau griuvo ir taip pat priklausė Turto fondui.
2001 metais seną poilsio bazę įsigijo klaipėdietis verslininkas Juozas Petrošius.
„Svajojau ten įrengti poilsiavietę. Vieta graži, netoli Nemunas, Paukščių sala. Tačiau vėliau prasidėjo ekonominė krizė. Bankrutavau. Mano turtą perėmė antstoliai. Turtas ir dabar jų rankose“, – sakė vyras.
Pavogė ir elektros stulpus
Sietyno kaimas priklauso Kauno rajono Taurakiemio seniūnijai. Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė sakė, kad buvusių gydyklų teritorija yra tikra piktžaizdė.
„Visoje seniūnijoje žmonės ir įmonės tvarkosi, o čia daugybę metų netvarka, stūkso pavojingi pastatai. Juos kažkas vis labiau niokoja. Pavogė net metalinius gatvių apšvietimo stulpus, išardė grindinius prie gydyklų. Kviečiau policiją, tačiau vagių pagauti ir sutramdyti nepavyksta“, – sakė seniūnė.
Tiesa, D.Glinskienė pasidžiaugė, kad yra ir gerų pavyzdžių. Bent vieną statinį iš viso gydyklų komplekso pavyko išgelbėti.
Įsigijo katilinę ir kaminą
Tas statinys – buvusi „Viršužiglio“ katilinė su didžiuliu kaminu. Ją įsigijo Viršužiglyje gyvenantis verslininkas Lukas Pocevičius.
Vyras pasakojo, kad nuo vaikystės gyvena netoli buvusio gydyklų komplekso.
„Gaila buvo žiūrėti, kaip viskas griūva. Buvo pikta, kad kažkas viską pamažu vagia ir niokoja, todėl prieš keletą metų iš Turto fondo nusipirkau katilinę su kaminu. Ant jo dabar yra vienos telekomunikacijų bendrovės antenos. Dėl jų Viršužiglyje dabar veikia interneto ryšys“, – pasakojo jaunas vyras.
L.Pocevičius sakė, kad dabar vogti iš buvusių pastatų nebėra ko. Todėl jie vilioja nuotykių ieškotojus.
„Matau, kad savaitgaliais prie vaiduoklių atvyksta jaunimas. Pasišviesdami prožektoriais jaunuoliai ten laksto, žaidžia kažkokius žaidimus“, – sakė L.Pocevičius.
Viskas vyksta lėtai
Edmundas Mališauskas
Kauno rajono mero patarėjas
„Tokių vietų ir objektų, kurie nuo seno priklauso įvairioms institucijoms, Kauno rajone gausu.
Pavyzdžiui, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas daug metų siekia, kad savivaldybei būtų perduotas pastatas vaiduoklis, esantis pačiame Kulautuvos centre, greta naujosios Kulautuvos reabilitacijos ligoninės.
Čia būtų galima įrengti kultūros centrą, kavinę, kurios miesteliui reikia. Apleistas statinys priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai.
Taip pat ilgai siekėme, kad Mastaičiuose esantis baseinas būtų perleistas rajono savivaldybei. Jam reikia remonto. Savivaldybė norėtų jį sutvarkyti ir vaikai čia galėtų mokytis plaukioti. Šis pastatas priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai.
Šią savaitę baseiną gavome.
Tačiau dažniausiai valdininkai greitų sprendimų nepriima. Valdžios keičiasi, derybos prasideda iš naujo, todėl viskas vyksta lėtai.“
Sieks, kad apleistų pastatų mieste mažėtų
Povilas Mačiulis, Kauno vicemeras:
„2013 metais, norėdami atkreipti dėmesį į apleistus miesto pastatus, rengėme akciją „Pagauk vaiduoklį“. Tada gyventojai fotografavo tokius statinius ir siuntė mums informaciją. Jų anuomet buvo suskaičiuota apie 250.
Dabar situacija gerokai pasikeitusi. Garsiausias vaiduoklis – buvęs „Respublikos“ viešbutis, kur mėgdavo lankytis ekstremalai ir menininkai, griaunamas. Greta dygsta kitas naujas pastatas. Į kitą viešbutį vaiduoklį „Britanika“ jau taip pat sunku patekti.
Pradėta remontuoti ir nemažai kitų mažesnių, tačiau taip pat buvusių apleistų pastatų.
Prie to prisidėjo ir kultūros paveldo teritorijose esančių pastatų fasadų tvarkybos darbų programa. Pastatų savininkai gali gauti dalį lėšų savo statinių tvarkybos darbams iš savivaldybės biudžeto. Pernai tuo pasinaudojo 20, šiais metais – 50 pastatų savininkai.
Tačiau problemų nestinga. Šiomis dienomis rengiame susitikimus su aukštosiomis mokyklomis ir kitomis institucijomis. Tarsimės, ką daryti su jų pastatais, – „Pieno centru“, „Pažangos“ rūmais, Centriniu paštu, kad jie nespėtų virsti vaiduokliais.“
