Perkūnkiemio gyventojai reikalaus stabdyti bet kokias statybas tol, kol nebus įvertinti jau įgyvendinti projektai. Tokį raštą savivaldybei pasirašė per keturis šimtus Perkūnkiemio bendruomenės narių.
Ar užtenka vietų automobiliams, ar pakankami atstumai tarp daugiabučių, nuo namų iki gatvės, tinkamai atliktas apželdinimas, įrengtos žaidimų aikštelės? Šiuos klausimus uždavę savivaldybei, Perkūnkiemio gyventojai į visus juos gali atsakyti vienodai – „ne“.
Tačiau savivaldybė tikina, kad tokiu būdu Perkūnkiemio problemų neišspręsi, o šis rajonas taps paminklu laukiniam kapitalizmui. Iš pradžių – beatodairiškos statybos, kurias detalusis planas ne pažabojo, o skatino, o paskui – savininkams grąžinta likusi neužstatyta žemė.
Žvelgia į Girulių gatvę
Anot raštą pasirašiusių gyventojų, dar ir dabar nevėlu reikalauti iš Perkūnkiemyje namus stačiusių investuotojų kompensacijų už padarytus nuostolius.
Jų nuomone, laikas parodyti ne popierinę, o tikrą kvartalo padėtį, kuri leistų ateityje planuoti racionaliau.
Į iniciatyvinę grupę susibūrę Perkūnkiemio gyventojai pirmiausia pasipriešino statyboms Girulių gatvėje. Čia planuojamas dar vienas daugiabutis ir administracinis pastatas.
Anot gyventojų, statytojai naudoja patikrintus būdus sumažinti reikalavimuose numatytą automobilių stovėjimo vietų skaičių, teritorija planuojama neatsižvelgiant į Želdynų įstatymą.
„Sieksime, kad nebūtume palikti su šiomis bėdomis vieni, o Perkūnkiemis netaptų ateities getu socialiai silpnesniems“, – pasiryžusi bendruomenė.
Užkliuvo nakvynės namai
Gyventojų pasirašytame rašte „Dėl nepritarimo planuojamoms statyboms“ paminėtas ir siekis dalį butų būsimame daugiabutyje Girulių gatvėje prilyginti jaunimo nakvynės namų statusui.
Dėl to būtų įrengta mažiau stovėjimo vietų automobiliams.
„Remdamiesi blogąja praktika, manome, kad poilsio patalpos bus parduodamos kaip gyvenamosios, o trūkstamų stovėjimo vietų naujo namo gyventojai ieškos aplinkinėse teritorijose, užstatydami išvažiavimus ir pėsčiųjų takus“, – tvirtina iniciatyvinės grupės nariai.
Jų nuomone, ne vieta Perkūnkiemyje ir administraciniam pastatui, nes nepakankamai užtikrinta susisiekimo infrastruktūra tokios paskirties statiniui. Todėl statyboms numatyta vieta geriau tiktų laisvalaikio daugiafunkciam sporto kompleksui su administracinėmis patalpomis.
Skaičiuos likusias vietas
Iniciatyvinės grupės atstovė Liuda Michalkevičienė pritarė, kad viena svarbiausių Perkūnkiemyje gyvenančių žmonių problemų – automobilių statymas.
Nors gyventojams buvo priekaištaujama, kad jie neperka ar nesinuomoja mokamų automobilių stovėjimo vietų, atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad jų likę ne tiek jau daug, o prie kai kurių namų išvis nėra.
Policija, kurį laiką pro pirštus žiūrėjusi į Kelių eismo taisyklių pažeidimus Perkūnkiemyje, anot L.Michalkevičienės, suaktyvėjo, kai neseniai šio rajono gatvėmis ėmė kursuoti 5-ojo maršruto autobusas.
Gyventojai pasiryžę atlikti išsamesnį tyrimą, kiek Perkūnkiemyje iš viso yra automobilių stovėjimo vietų ir kiek jų likę laisvų.
Visi projektai – ydingi
Tuo metu toliau aptarinėjami ir laiminami projektai pastatų, šalia kurių numatyta per mažai vietų automobiliams.
Tarkim, Eitminų gatvėje planuojama statyti 200 butų gyvenamąjį namą, o vietų automobiliams numatoma tik 50.
Manoma, kad savivaldybė buvo užliūliuota aiškinimais, kad kažkas šalia daugiabučio statys automobilių stovėjimo aikštelę. Taip elgėsi ir bankrutuojanti bendrovė „Ranga IV“, kuri pradėjo Perkūnkiemio statybas.
„Kur jūs buvote anksčiau?“ – tokį klausimą ne kartą girdėjo L.Michalkevičienė, kuri su kitais iniciatyvinės grupės nariais reiškė priekaištus dėl Perkūnkiemyje per mažų, normų neatitinkančių vaikų žaidimo aikštelių, želdinių stokos.
Tik kai Perkūnkiemio gyventojai ėmė domėtis savivaldybės peršama kaimynijų programa, paaiškėjo, kad rajone visai nėra valstybinės žemės.
„Todėl net auksinis projektas Perkūnkiemio neišgelbės“, – atsiduso L.Michalkevičienė. („Sostinė“)
Didžiausia bėda – privati žemė
Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis pripažino, kad Perkūnkiemis – vienas problemiškiausių rajonų.
Viena jo didžiausių bėdų yra ta, kad neužimti žemės sklypai buvo grąžinti savininkams.
Ten, kur turėjo būti statomos mokyklos, vaikų darželiai, įrengti parkai ir skverai, dabar yra privati žemė.
Anot M.Pakalnio, vienintelis būdas Perkūnkiemiui gelbėti – išpirkti žemės sklypus iš savininkų, bet tai – milžiniškos investicijos. Be to, tektų iš naujo rengti šios vietovės detalųjį planą.
Dabartiniame detaliajame plane, patvirtintame 2004 metais, Perkūnkiemyje numatyti visiškai netinkami užstatymo principai.
Tad bene vienintelis dalykas, kurį savivaldybė šiuo metu gali, – kalbėtis su investuotojais, mėginti juos įtikinti Perkūnkiemyje statyti mažesnius namus, nes smarkiai išaugęs butų skaičius dar labiau pablogins gyvenimo sąlygas.
