Ukmergės gatvėje, priešais prekybos centrą „Maxima“, baigiamas įrengti Benedikto turgus, įsikursiantis vietoj anksčiau čia veikusio ir sudegusio ūkininkų turgaus.
„Tai bus XIX aamžiaus eklektikos ir Pietų Ispanijai būdingos klasikos oazė su ne tiktai šiai šaliai įprastomis spalvomis ir raštais, bet ir kvapais, šurmuliu bei nuotaika“, – teigė turgaus interjero projekto vadovė, bendrovės „Incanto“ architektė Justė Melninkienė.
Lietuvoje vyrauja skandinaviškai šalta architektūra, todėl vien pietietiškų spalvų, raštų, formų medžiagų paieška turgavietės architektams buvo nemenkas iššūkis.
Urbanistiniame gelžbetonio ir stiklo pastatų rajone įsikūręs turgus turėtų gerokai išsiskirti iš aplinkos.
Į Benedikto turgų atėjusių lankytojų akį trauks margų raštų ispaniškų plytelių akcentai, Pietų Europos senamiesčiuose sutinkamos arkos, natūralaus akmens ir kalvių gaminti mažosios architektūros elementai.
„Turgaus fasade dominuojančios kolonos persikelia ir į interjerą – pastato vidų puošia priesieniuose išdėstytos arkados, kaip atskiri architektūros statiniai suformuotos salos.
Geometriniai plytelių raštai atkartojami turėklų ornamentuose“, – pasakojo J.Melninkienė.
Įrengiant Benedikto turgų remtasi viso Senojo žemyno patirtimi. Pavyzdžiui, balkono virš prekybinių salų sumanymas pasiskolintas iš Roterdamo (Nyderlandai) turgaus.
Iš kitų Lietuvos gyventojui įprastų turgų Benedikto turgus skirsis ir tuo, kad čia nesistengta į prekybos plotą sugrūsti kuo daugiau prekybos vietų.
„Suformavome ir atskirą aikštės erdvę, kurioje dieną įsikurs prekybininkai su mobiliosiomis prekyvietėmis, o vakare čia bus laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, degustacijos, mokymai, teminių dienų renginiai.
Tai bus ne tradicinis turgus, kur ateinama tik ko nors įsigyti, bet vieta, kur galima puikiai praleisti laiką su draugais ar šeima ir kartu apsipirkti“, – sakė Benedikto turgaus direktorė Jolita Krickė.
Turgus veiks ne tik ryte, tad žmonės čia galės užsukti po darbo ir nusipirkti šviežių produktų vakarienei, o gal net čia pat ir pavakarieniauti, pasiklausyti gyvos muzikos. („Sostinė“)
