Praėjusių metų pabaigoje Kauno savivaldybė paskelbė, kad iš gyventojų pirktų butus, kurie taptų socialiniais būstais, ir juose galėtų įsikurti labai mažas pajamas gaunantys ir pastogės neturintys kauniečiai.
Buvo planuota nupirkti 165 nedidelius 1–2 kambarių butus. Iki šiol savivaldybei pavyko įsigyti tik 8 butus. Jie netrukus sulauks naujų gyventojų.
Valdininkai sakė, kad viena priežasčių, kodėl kol kas naujų socialinių būstų įsigyta mažai, yra ta, jog juos parduodantys kauniečiai iškelia nerealią kainą. Tačiau tuose butuose, kurie neseniai nupirkti, įsikursiantiems žmonėms tikrai nereikės sukti galvos dėl remonto.
Kai kurių daugiabučių gyventojai nerimavo dėl būsimų kaimynų, tačiau vylėsi, kad vis dėlto pavyks su jais sutarti gražiuoju. Tokius kaimynus jau turintys žmonės svarstė, kad socialinius būstus būtų geriau įkurti viename name.
Laukia beveik tūkstantis
Iki praėjusių metų pabaigos savivaldybės žinioje buvo 949 socialiniai būstai. Dalis jų, ypač esančių Kauno centre, Žaliakalnyje stovinčiuose senuose medinukuose, gerokai susidėvėję – jiems reikia ne paprasto remonto, o rekonstrukcijos. To daryti neapsimoka. Taip pat eilėje socialiniams būstams nuomotis laukia 999 kauniečių šeimos ar asmenys.
Norint atnaujinti ir padidinti socialinių būstų fondą buvo nuspręsta kreiptis į gyventojus ir pirkti jų butus.
Gyventojai galėjo siūlyti 30–50 kvadratinių metrų ploto 1–2 kambarių butus, kurie yra ne senesniuose kaip 1978 metais pastatytuose namuose.
Norinčių parduoti tokius butus atsirado kelios dešimtys. Tačiau iki šiol nupirkti 8 butai. Iš viso už juos sumokėta 285 tūkstančiai eurų. Atsižvelgiant į jų vietą ir dydį, už būstus mokėta nuo 31 iki 45 tūkstančių eurų.
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vedėja Dovilė Valantiejienė sakė, kad dažnai gyventojai už savo butus nori gauti nerealias sumas.
„Mes perkame butus pagal dabartinę rinkos kainą. Kiekvieno buto vertę nustato nekilnojamojo turto vertintojai. Tačiau kai kurie gyventojai įsivaizduoja, kad jiems pavyks pasipelnyti, todėl buvo atvejų, kai net kelis kartus siūlė vieną būstą vis už tą pačią nerealią kainą, kuri buvo kelissyk didesnė nei rinkos“, – sakė savivaldybės atstovė.
Išsibarstę visame mieste
Yra ir dar viena sąlyga, kad savivaldybė tokius butus pirktų. Jie turi būti tokios būklės, kad didesnio remonto nereikėtų ir juose iš karto galėtų gyventi nuomininkai.
„Daugelio nupirktų butų būklė net geresnė, nei įsivaizdavome. Juose pakeistos grindys, langai, durys, kanalizacijos vamzdžiai. Kambariai naujai išdažyti ar išklijuoti tapetais. Kai kuriuose yra ir baldų“, – pasakojo D.Valantiejienė.
Pažvelgus į naujųjų butų vidų tikrai stebina juose atlikti darbai. Ne vienas vidutiniškai uždirbantis kaunietis greičiau gali tik pasvajoti ir ilgai taupyti norėdamas įsistatyti naujas duris ar įsigyti tokį virtuvės komplektą, kokių yra socialiniuose būstuose.
Neseniai nupirkti butai yra Savanorių prospekte, po kelis Šilainiuose – Rasytės ir Kuršių gatvėse, taip pat Panemunėje Plento ir Mažojoje gatvėse, Palemone – Marių gatvėje. Visi butai yra daugiabučiuose.
Būsto valdymo poskyrio vedėja pasakojo, kad kauniečiai savo butus parduoda dėl to, jog yra pasistatę namus, emigruoja arba juos yra paveldėję.
„Visus butus jie jau pardavinėjo kurį laiką, skelbimai buvo paviešinti internete, tačiau jų skubiai parduoti nepavyko“, – sakė D.Valantiejienė.
Patinka Šilainiai ir Dainava
Socialiniai butai skiriami pagal įprastą tvarką. Juos gaus tie, kurie yra pirmieji eilėje socialiniams būstams gauti.
„Prieš įsikeldami į butą nuomininkai jį gali apžiūrėti“, – sakė savivaldybės atstovė.
Dažniausiai kauniečiai nori įsikurti Šilainiuose, Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose, kur daug vaikų darželių, mokyklų, išplėtota miesto infrastruktūra, geras susisiekimas.
Socialinių būstų gyventojai privalo patys rūpintis savo namais, juos remontuoti. Savivaldybė prisideda tik prie bendrųjų namo patalpų remonto.
Pradėjo tikrinti tvarką
Savivaldybė ir toliau laukia gyventojų, kurie nori parduoti savo nedidelį nekilnojamąjį turtą, pasiūlymų. Praėjusių metų rudenį atsirado viena su socialiniais būstais susijusi naujovė.
Savivaldybės atstovai drauge su įmone „Kauno butų ūkis“ vakarais lankosi socialiniuose butuose.
Tokių vizitų metu apžiūrima, kaip nuomininkai tvarkosi, ar tikrai gyvena tuose namuose. Nuo spalio iki gruodžio mėnesio buvo aplankyta 300 būstų.
„Atvejų buvo įvairių. Vieni žmonės tikrai padoriai gyvena, kiti butais nesirūpina. Trečiuose niekas negyvena, nes nuomininkai emigravo, tačiau savivaldybei apie tai nepranešė ir butai stovi tušti. Tokie apsilankymai yra prevencija, kad žmonės labiau rūpintųsi jiems išnuomotais butais“, – sakė D.Valantiejienė.
Socialinio būsto kauniečiai gali netekti, jei nemoka nuomos ir kitų mokesčių už paslaugas, taip pat jei jų pajamos padidėja. Būna atvejų, kad gautus socialinius būstus gyventojai pernuomoja kitiems. Dėl to šių butų jie taip pat gali netekti.
Tikisi sutarti gražiuoju
Viename Savanorių prospekto penkiaaukštyje, kur neseniai buvo nupirktas butas, gyvenantys žmonės dėl būsimų kaimynų nerimavo.
„Žinau, kad vienas butas kurį laiką buvo negyvenamas ir parduodamas. Apie tai, kad tai bus socialinis būstas, niekas nepranešė. Labai neramu, kas ten apsigyvens. Ne kartą teko girdėti, kad dėl tokių gyventojų kyla problemų“, – svarstė namo gyventoja Nijolė Budrienė.
Kita daugiabučio gyventoja Karolina Benkunskaitė sakė, kad beveik visi kaimynai pažįsta vieni kitus, bendrauja, drauge sprendžia namo reikalus. Todėl visi akylai stebės, kokie žmonės apsigyvens socialiniame bute.
„Anksčiau su tėvais gyvenome Vilijampolėje. Tai ne pats geriausias ir ramiausias gyvenamasis rajonas. Tačiau su vietiniais asocialiais žmonėmis pavykdavo gražiuoju sutarti, gerą žodį ir jie išgirsta. Todėl tikimės, kad ir su naujais kaimynais, kad ir kokie jie bus, pavyks sugyventi“, – sakė jauna moteris.
Gyventojų ramybė priklauso nuo sėkmės
Grigorijus Mačiulaitis
Šiaurės prospekto 31 daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas
„Mūsų name, laiptinėje, kurioje gyvenu, yra vienas socialinis būstas. Jame iki šiol jau gyveno kelios šeimos. Abi jos buvo tvarkingos, butu rūpinosi, jį remontavo, pasikeitė langus. Mums pasisekė.
Tačiau gretimame name taip pat yra socialinis būstas, kuriame gyvena girtuokliai. Ten kas antrą naktį atvyksta policija, tramdo girtus triukšmą keliančius buto gyventojus. Tačiau jie šiaip ne taip susimoka mokesčius, tad iškeldinti jų nėra kaip.
Tokiais atvejais normalūs gyventojai tampa savotiškais socialinių butų gyventojų įkaitais. Mano nuomone, problemų keliantiems žmonėms socialiniai butai turėtų būti viename atskirame name. Tada šiuos gyventojus būtų lengviau kontroliuoti, jei turi skolų, išjungti, pavyzdžiui, elektrą, kad susimokėtų.“
