Rotušės aikštėje esantį 29 namą valdo keli savininkai. Čia patalpas turi Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius, Kauno savivaldybė bei kelios privačios firmos.
Šis XVI–XVIII amžiuje išdygęs pastatas yra Lietuvos kultūros paminklas. Prieš metus dalį pirmojo aukšto ir rūsį įsigijo bendrovė „T Investment“, kurios savininkas yra verslininkas Paulius Tamošiūnas.
Verslininkas pasakojo, kad patalpose planavo įrengti restoraną, bet prieš tai norėjo pakeisti pastato paskirtį iš prekybinės į maitinimo. Tam neprieštaravo miesto savivaldybė ir kiti pastato savininkai, tačiau nesutiko KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
P.Tamošiūnui neaiškūs S.Stoškaus argumentai, kodėl negalima keisti pastato paskirties ir Rotušės aikštėje įkurti restorano, todėl jis kreipėsi į teismą.
Kol vyksta bylos nagrinėjimas, paveldosaugininkai neleidžia naikinti paveldo saugomame pastato rūsyje vis labiau plintančio pelėsio.
S.Stoškus įsitikinęs, kad restorano veikla kenktų paveldo saugomam namui ir restoranui greta valdiškos įstaigos ne vieta. O pelėsį naikinti leis, kai tik patikrins, ar verslininkai tinkamai parengė darbų projektą.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas mano, kad valdiškoms įstaigoms Rotušės aikštėje ne vieta.
Planavo įrengti restoraną
Prieš metus P.Tamošiūno įmonė „T Investment“ iš privataus asmens įsigijo Rotušės aikštėje 29 numeriu pažymėtas rūsio patalpas ir dalį pirmojo aukšto. Jose prieš tai veikė tai vienas, tai kitas baras.
Verslininkas pasakojo, kad iš karto planavo, jog 160 kvadratinių metrų ploto patalpose įkurs restoraną.
„Patalpų paskirtis buvo prekybinė. Visas licencijas ir leidimus prekiauti alkoholiu, maistu turėjome, todėl veiklą galėjome pradėti iš karto. Tačiau nusprendėme, kad reikia pakeisti patalpų paskirtį. Jei jų paskirtis taptų ne prekybos, o maitinimo, galėtume įrengti ir lauko terasą. Dabartinė paskirtis to daryti neleidžia“, – aiškino P.Tamošiūnas.
Architektai parengė patalpų paskirties keitimo projektą, tačiau KPD Kauno skyriaus atstovai jį net du kartus atmetė.
„Pirmą kartą buvo atsakyta, jog projekte nenumatyta, kad darbus prižiūrės specialų atestatą dirbti su kultūros paveldo objektais turintys specialistai, nors buvo prašoma ne leisti atlikti kokius nors darbus, o tik pakeisti paskirtį. Vis dėlto šį reikalavimą įvykdėme ir dokumentus papildėme“, – teigė verslininkas.
Antrą kartą, pasak P.Tamošiūno, Kauno paveldosaugininkai pareiškė, kad nėra pastato bendraturčių sutikimo dėl patalpų paskirties keitimo.
„Tačiau dar anksčiau, 2014 metais, nei Kauno savivaldybė, nei verslininkai, nei KPD Kauno skyrius neprieštaravo, kad patalpų paskirtis būtų pakeista ir jos būtų pritaikytos viešojo maitinimo paskirčiai“, – stebėjosi verslininkas.
Nepasitikėdamas Kauno paveldosaugininkais patalpų savininkas kreipėsi tiesiogiai į KDP.
„Rugpjūčio mėnesį gavome oficialų atsakymą, jog departamentas neprieštarauja, kad patalpos būtų pritaikytos viešojo maitinimo paskirčiai.
Tačiau galutinį sprendimą turi priimti Kauno skyrius“, – dokumentus rodė P.Tamošiūnas.
Smirdėtų ir alkoholiu
Verslininkas teigė, jog S.Stoškus neleidžia keisti patalpų paskirties dėl to, kad čia niekada nebuvo maitinimo paskirties patalpų, taip pat dėl to, kad objektas buvo administracinis ir reprezentatyvus, yra aukščiausios saugomos kategorijos kultūros paveldo paminklas.
„Kiti S.Stoškaus argumentai – kad bus netvarka, triukšmas, kad virtuvės ir alkoholio kvapai bus jaučiami KPD Kauno skyriaus patalpose arba greta jų, kiemelyje, tarpuvartėje. O tai esą nedera su valstybinės institucijos prestižu“, – pasakojo verslininkas.
P.Tamošiūnas beveik metus bandė sutvarkyti ir pateikti visus reikalaujamus dokumentus.
„Tačiau Kauno paveldosaugininkai vis randa prie ko prikibti. Susidaro įspūdis, kad ankstesnis jų pritarimas patalpų paskirties keitimui nieko nereiškia, nes tam asmeniškai nepritaria S.Stoškus. Teko girdėti S.Stoškų sakant, kad prieš pirkdami patalpas mes neapsilankėme pas jį, nesusipažinome, todėl jis asmeniškai yra įsižeidęs“, – sakė verslininkas.
P.Tamošiūnas taip pat teigė, kad prieš jo verslą buvo bandoma nuteikti ir dvasininkus. Tačiau iš Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo ir greta Rotušės aikštės esančios Arkikatedros bazilikos administratoriaus kunigo Evaldo Vitulskio verslininkas gavo raštišką atsakymą, kad dvasininkai neturi jokių nusiskundimų dėl viešojo maitinimo įstaigų, kurios yra atsigręžusios į Rotušės aikštę, ir tokiai veiklai neprieštarauja.
Ginčą spręs teismas
Kadangi pritarimo iš KPD Kauno skyriaus taip ir nebuvo gauta, Kauno savivaldybė neišdavė statybos leidimo, o be jo negalima keisti patalpų paskirties.
„Nebeliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą ir prašyti, kad įpareigotų savivaldybę išduoti statybų leidimą ir leidimą keisti patalpų paskirtį.
Nors su savivaldybe jokių problemų nebuvo, teisiškai su ja turime bylinėtis tik dėl to, kad mūsų veiklos nenori Kauno paveldosaugininkai“, – stebėjosi verslininkas.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinė byla pradėta nagrinėti praėjusių metų spalio pabaigoje. Antras posėdis paskirtas sausio 30 dieną.
Negali naikinti pelėsio
Kol vyksta teisminis ginčas, patalpos ir toliau stovi nenaudojamos. Senas, kelis šimtmečius menantis rūsys visada buvo drėgnas. Kadangi čia visus metus nevyksta joks gyvenimas, patalpos ėmė sparčiai pelyti.
„Kiekvieną dieną patiriu vis didesnių nuostolių. Ne tik neveikia restoranas, bet ir pačias patalpas turime nuolat šildyti elektra, nes jos labai pelija, pelėsis jau apėmė didžiulius plotus. Kuo ilgiau jo nenaikinsime, tuo daugiau kainuos šie darbai“, – sakė P.Tamošiūnas.
Tačiau, pasak verslininko, Kauno paveldosaugininkai neduoda leidimo ir patalpų tvarkybos bei konservavimo darbams.
„Nors projekte aiškiai nurodyta, kad nieko neketiname keisti, statyti ar perstatyti, o tik valyti pelėsį, dezinfekuoti patalpas, gavome atsakymą, kad kol vyksta bylinėjimasis dėl patalpų paskirties keitimo, statybų leidimo taip pat negausime“, – sakė verslininkas.
P.Tamošiūnas stebėjosi, kad paveldosaugininkai, patys įsikūrę tame pačiame pastate, nesijaudina dėl jo būklės.
„Už šio paveldinio turto nesaugojimą, nepriežiūrą galime gauti baudą, kuri siektų nuo 800 iki 11 tūkstančių eurų. Jie turėtų kontroliuoti ir raginti mus prižiūrėti patalpas, tačiau viskas yra atvirkščiai“, – piktinosi P.Tamošiūnas.
Visus šiuos argumentus kaunietis KPD Kauno skyriui išdėstė pakartotinai. Atsakymo turi sulaukti vasario pradžioje.
Virtuvė kenktų paveldui
KPD Kauno skyriaus vedėjas S.Stoškus sakė, kad nesirengia leisti P.Tamošiūnui pakeisti jam priklausančių patalpų paskirties.
„Anksčiau čia veikė barai, tačiau jie neturėdavo visu pajėgumu veikusių virtuvių. Tiesiog patalpų viduje būdavo pilstomi gėrimai, pateikiami ne vietoje gaminti užkandžiai. Tokiai veiklai keisti patalpų paskirties nereikia.
Tam neprieštarauju ir aš. Tačiau jei jos taps maitinimo paskirties, patalpose atsiras virtuvė, kita įranga, visa tai gali pakenkti pastatui. Tokių įrenginių ir restorano virtuvės čia niekada nebuvo ir negali būti“, – sakė S.Stoškus.
Taip pat, jei paskirtis bus pakeista, verslininkai turės teisę įrengti lauko terasą, o tai, pasak S.Stoškaus, taip pat blogai.
„Čia yra valstybinė įmonė, ateina daug žmonių. Įsivaizduokite, kaip jie turės eiti į mūsų skyrių pro stalus, kur vaišinasi žmonės. Į patalpas sklis įvairūs kvapai“, – sakė S.Stoškus.
Kauno paveldosaugininkų vadovas tvirtino, kad P.Tamošiūnas pasiekti savo tikslų bandė įvairiais būdais.
„Mane bandė skųsti Kultūros ministerijai, taip pat per tarpininkus išgirdau užuominų apie grasinimus. Tačiau manęs tokie dalykai nepaveiks“, – teigė S.Stoškus.
Jis sakė, kad prašymą leisti tvarkyti pelijantį rūsį gavo tik praėjusią savaitę.
„Kai visus dokumentus patikrinsime iki galo, matysime, kad projektas tinkamas, tvarkybos darbus atlikti leisime. Sutinku, kad apleistas patalpas reikia prižiūrėti“, – kalbėjo S.Stoškus.
Paveldo sargas tikino su P.Tamošiūnu susiduriantis ne pirmą kartą.
„Dar prieš keletą metų vyko teismai dėl neteisėtų statybų Noreikiškių dvaro teritorijoje. Ši teritorija taip pat saugoma paveldo. Ten buvo pastatyti 9 pastatai. Teismas pripažino, kad tai buvo padaryta neteisėtai. Darbai buvo susiję su P.Tamošiūno asmeniu“, – kalbėjo S.Stoškus.
Turėtų veikti pasilinksminimo įstaigos
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Miesto vadovų pozicija yra tokia, kad Rotušės aikštėje, kaip ir visame senamiestyje, turi būti žmonių poilsiui ir pramogoms skirtos vietos, o ne valdininkų kabinetai.
Rotušės aikštės 29 pastate veikė tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ būstinė, kitos patalpos priklausė Darbo partijai. Jas šie nuomininkai jau atlaisvino ir jos yra įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą.
Taip pat šiame pastate buvo ir Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyrius. Jo darbuotojai šią savaitę išsikraustė į kitas patalpas J.Gruodžio gatvėje. Šios patalpos taip pat bus parduotos.
Visos minėtos savivaldybei priklausiusios patalpos bus pardavinėjamos kaip trys atskiri butai.
KPD Kauno skyrius yra šio pastato bendraturčiai. Patalpos priklauso Kultūros ministerijai, todėl įtakos šiai institucijai miesto savivaldybė neturi.
Manau, kad argumentai, jog Rotušės aikštės 29 pastato dalyje bus įkurtas restoranas ir dėl to dvoks alkoholiu, bus triukšmas, yra abejotini. Rotušės aikštėje veikia daugybė barų ir restoranų. Vis dėlto dabar reikia laukti teismo sprendimo.“
Tvarkyti patalpas reikia kuo skubiau
Kęstutis Vaikšnoras
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertas
„Dalis Rotušės aikštės 29 pastato yra renesansinė XVI amžiaus, kita dalis – klasicistinė XVIII amžiaus. Po juo esantys rūsiai sujungti tuneliu. Statinys yra šalies kultūros paminklas. Tarp vertingųjų jo savybių minimi ir rūsiai.
Tačiau dabar situacija juose labai prasta. Rūsiuose, jų atitvarinėse konstrukcijose yra erozijos požymių. Oro drėgmė labai didelė, todėl drėksta ir mūras. Įsimetęs pelėsis plinta vis labiau, prieš metus tiek daug pelėsio dar nebuvo matyti.
Manau, kad, nepaisant ginčų dėl patalpų paskirties, jas būtina kuo skubiau dezinfekuoti, naikinti pelėsį.
Taip pat manau, kad restorano veikla šiame pastate jam nepakenktų. Kauno senamiestyje gausu restoranų, kurie veikia senuose rūsiuose. Atvirkščiai, jei vyktų veikla, patalpos būtų šildomos, ventiliuojamos. Pelėsio nebūtų, jis būtų išnaikintas, nes kitaip higienos ir sveikatos specialistai neleistų vykdyti tokios veiklos.“
