Dėl 33 centimetrų – metai be teisės pabaigti namo statybas

Tikras kaunietis nori gyventi nuosavame name ir matyti saulę. Net keliais centimetrais aukštesnis būstas kaimynui gali virsti nemalonumais. Ypač jei pavyksta užtikti bent menką statybas laiminusių specialistų klaidą. Ši istorija – apie tokį atvejį.

Prancūzų gatvėje iškilęs 4 aukštų namas nepatiko kaimynystėje gyvenantiems kauniečiams, todėl dėl jo dydžio jie pasiskundė Valstybinei statybos inspekcijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prancūzų gatvėje iškilęs 4 aukštų namas nepatiko kaimynystėje gyvenantiems kauniečiams, todėl dėl jo dydžio jie pasiskundė Valstybinei statybos inspekcijai.<br>M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
Ginčas dėl šio namo Aukštuosiuose Šančiuose jau pasiekė net teismą.
Ginčas dėl šio namo Aukštuosiuose Šančiuose jau pasiekė net teismą.
Gyventojai norėtų, kad palei tvorą būtų įrengta vaikų žaidimo aikštelė, bet sunku patikėti, jog vaikai galėtų joje žaisti.
Gyventojai norėtų, kad palei tvorą būtų įrengta vaikų žaidimo aikštelė, bet sunku patikėti, jog vaikai galėtų joje žaisti.
Daugiau nuotraukų (4)

„Lietuvos rytas“

Feb 3, 2018, 10:18 PM

Dėl projektuotojų padarytos ir Kauno savivaldybės darbuotojų nepastebėtos jų klaidos kaunietis verslininkas Gintautas Lelešius patyrė nemažai nuostolių. Jo pastatytas dviejų butų namas stovi nebaigtas. Vyras jo negali nei baigti įrengti, nei parduoti, kaip buvo planavęs.

Dėl šio statinio Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) gavo skundą iš G.Lelešiaus statomo namo kaimynų ir Kauno savivaldybę bei G.Lelešių padavė į teismą. Teisinis ginčas trunka jau metus.

Absurdiškų bylų Kaune nestinga. Kaimynai bylinėjosi ir dėl vos 1 centimetru aukštesnės, nei numatyta projekte, mansardos, ir dėl stogo dangos – teisėsi tol, kol abu mirė.

Skundėsi, kad užstos šviesą

Verslininkas G.Lelešius 2015 metais įsigijo nebaigtą statyti namą Aukštuosiuose Šančiuose, Prancūzų gatvėje 15. Jis pasakojo, kad ankstesni savininkai buvo parengę projektą sklype statyti 4 aukštų 400 kvadratinių metrų ploto namą.

„Mano pasamdyti projektuotojai taip pat parengė projektą, kuriame namo dydis ir plotas išliko toks pat kaip ir ankstesniame projekte. Sutikimai statyti namą buvo gauti ir iš aplink gyvenančių žmonių.

Savivaldybė šį projektą 2015 metų gruodžio 29 dieną taip pat patvirtino ir išdavė statybų leidimą“, – nesmagią istoriją pasakojo verslininkas.

Dvibutis kilo greta kelių kitų privačių namų. Baigiant statybas ir norint įteisinti statinį reikėjo gauti naują statybų leidimą.

Tačiau pradėjus ruošti šiuos dokumentus VTPSI pasiekė Kauno gyventojų skundas. Gyventojų nuomone, dvibutis pastatytas per didelis, jis užstos šviesą kitiems privatiems namams.

Inspekcija pradėjo tyrimą ir rado netikslumų dokumentuose, todėl G.Lelešių ir Kauno savivaldybę padavė į teismą.

Inspekcija nustatė, kad savivaldybės G.Lelešiui išduotas statybų leidimas neteisėtas.

Rado įvairių neatitikimų

Pažeistas Bendrajame plane nustatytas užstatymo intensyvumas. Sklype antžeminis pastatas gali užimti 80 procentų jo erdvės, o projekte, kurį palaimino savivaldybė, numatyta, kad pastatas užima 105 procentus sklypo.

Taip pat pagal normas 4 automobilių stovėjimo aikštelė prie namo turi būti 6 metrų ilgio ir 2 metrų pločio. Projekte aikštelė yra 33 centimetrais trumpesnė, o tai taip pat blogai. Be to, nauja automobilių aikštelė bus prie kitų gyventojų esą planuojamos įrengti vaikų žaidimo aikštelės, visai prie namų sienų. Dėl to vaikams gali kilti nepatogumų.

Negana to, projekte nenurodyta, kur stovės šiukšlių konteineriai, kur bus naujojo namo lietaus nuotekų vamzdis.

Todėl, inspekcijos nuomone, statybų leidimas išduotas neteisėtai ir reikia pašalinti statybų metu padarytus pažeidimus bei padarinius.

Projekte įsivėlė klaida?

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Natalija Danielienė-Tsebriy ir G.Lelešiaus atstovas Kęstutis Jonaitis įsitikinę, kad šie argumentai yra nepagrįsti arba nereikšmingi.

„Pagrindinis ginčas yra, kaip teigiama, per didelis sklypo užstatymo intensyvumas. Tačiau tai ne naujas pastatas, o ant senojo pastatytas kitas namas. Tokiais atvejais išlaikomas senasis sklypo užstatymo intensyvumas“, – aiškino savivaldybės atstovė.

K.Jonaitis įsitikinęs, kad Kauno savivaldybė ir projektuotojai bei VTPSI skirtingai traktavo, kaip apskaičiuoti sklypo užstatymo intensyvumą.

„Projektuotojai padarė nedidelę formalią klaidą. Projekte numatyta, kad užstatymo intensyvumas yra 105 procentai sklypo, o turi būti 25 procentais mažesnis.

Taip nutiko dėl to, kad į užstatymo intensyvumą buvo įskaičiuotas ir pastato rūsys. Tačiau iš tiesų pagal įstatymus svarbus tik antžeminis užstatymas ir jo dydis. Dabar projektuotojai šią klaidą ištaisė ir sklypo užstatymo intensyvumas atitinka normas.

Rūsys namo aukščiui ar plotui antžeminėje jo dalyje jokios įtakos neturėjo, namas dėl jo netapo aukštesnis ar didesnis ir atitinka visus reikalavimus“, – teigė K.Jonaitis.

Ginčas – be perspektyvos?

Nors prie statomo namo automobiliams vietos išties palikta kiek mažiau, nei reikalauja normos, G.Lelešius sakė esąs pasirengęs kaimynams pasiūlyti kokią nors kompensaciją.

Kita vertus, pažvelgus, kur ta žaidimų aikštelė galėtų būti, sunku įsivaizduoti, kad siaurame plote tarp naujo ir greta esančio namo sienų vaikai tikrai norės žaisti.

Papildytame projekte jau yra nurodyta ir šiukšlių konteinerio vieta, kur bus įrengtas stogvamzdis.

Visi šie projekto pataisymai padaryti ir pateikti miesto savivaldybei, kuri tikrins, ar viskas atitinka teisės normas. Jei taip, G.Lelešiui bus išduotas naujas statybų leidimas.

Tam neprieštarautų, kaip teigė teisme, ir VTPSI atstovė Jūratė Germanavičiūtė-Vasiljevienė.

Nuostolių patyrė visi

Verslininkas G.Lelešius įsitikinęs, kad ir jis, ir savivaldybė, ir pati VTPSI tapo nepatenkintų kaimynų priekabių įkaitais.

„Kadangi naujame name negyvenu, kaimynų nepažįstu. Tačiau akivaizdu, kad kažkam nepatiko, jog greta iškilo dar vienas pastatas. Matyt, žmonės buvo įpratę gyventi erdviau.

Tačiau čia juk miestas ir pastatai jame turi teisę kilti, juolab jei viskas daroma laikantis įstatymų“, – įsitikinęs verslininkas.

Kaunietis teigė, kad namą galėjo seniai baigti įrengti ir parduoti, kaip ir planavo. Tačiau įrenginėti jo nesiėmė, nes nežino, kuo baigsis teisinis ginčas su VTPSI.

„Ginčas dėl smulkmenų vyksta visus metus. Per tą laiką patyriau nuostolių. Dirbo teisininkai, visi buvo įsukti į nereikalingą darbą, kuris kainuoja.

Kai kas man net patarė kreiptis į teismą ir iš pasiskundusių asmenų reikalauti kompensacijos dėl patirtų nuostolių, bet nesu kerštingas“, – kalbėjo G.Lelešius.

Prašo panaikinti statybos leidimo galiojimą

Ligita Luščiauskaitė

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Strategijos ir analizės skyriaus specialistė (atstovė viešiesiems ryšiams)

„Inspekcija sulaukė fizinių asmenų skundų, kurių pagrindu Inspekcijos įgalioti specialistai atliko patikrinimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 metų gruodžio 29 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD) teisėtumo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad išduodant SLD buvo pažeistas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, kuris buvo nustatytas bendrajame plane. Taip pat pažeisti statybos techninio reglamento reikalavimai dėl privalomų minimalių automobilių stovėjimo vietų įrengimo žemės sklypo ribose.

Inspekcija teismo prašo panaikinti savivaldybės administracijos statytojui 2015 metų gruodžio 29 d. išduoto statybos leidimo galiojimą ir savivaldybės administracijos 2015 metų gruodžio 16-ąją išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus. Panaikinti savivaldybės administracijos 2015 metų liepos 13 d. išduotą pažymą ir įpareigoti savivaldybės administraciją kreiptis į Nekilnojamojo turto registratorių dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų, įrašytų pažymos pagrindu, panaikinimo per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įpareigoti statytoją per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas gyvenamojo namo dalis, kurios buvo perstatytos pagal ginčijamą statybos leidimą ir UAB „Metrovila“ parengtą projektą, ir sutvarkyti statybvietę.

Jeigu per nustatytą terminą nebus atlikti darbai, įpareigoti statytoją mokėti baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pabaigos. Taip pat informuoti Valstybės įmonę Registrų centrą apie iškeltą civilinę bylą.

Teismas savo sprendimu gali nuspręsti, kad statybos padariniai šalinami: 1) nugriaunant ar pertvarkant statinį bei sutvarkant statybvietę, 2) įteisinant statybos padarinius, jeigu tokia statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, įpareigoja statytoją ar kitą nurodytą asmenį statinį nugriauti ar pertvarkyti.

Dėl pažeidimų 2015 metais neteisėtais buvo pripažinti 59 leidimai, 2016 metais – 68, o pirmą šių 2017 metų pusmetį - 48.“

Bylinėjosi dėl 1 cm per aukštos mansardos

Nesantaikos židinys keletą metų kunkuliavo tarp dviejų Žaliakalnyje gyvenančių šeimų. Nesantaikos kibirkštis buvo kilusi vos dėl 1 centimetru per aukštos palėpės.

Širvintų gatvės 46-ojo namo gyventojai Saulei Gražulienei nepatiko, kad greta esančio Zarasų gatvės 36-ojo namo gyventojai Birutė Marija bei Stanislovas Čepaičiai pasigerino savo gyvenimo sąlygas.

Dėl to moteris kaltino ir Kauno savivaldybės atstovus, kurie išdavė leidimą Zarasų gatvės daugiabučio gyventojams rekonstruoti virš buto esančią mansardą.

S.Gražulienė kreipėsi į teismą – prašė, kad būtų panaikintas kaimynams išduotas statybų leidimas ir pašalinti statybos padariniai.

Atsakovais byloje tapo B.M. ir S.Čepaičiai bei Kauno miesto savivaldybė. Teismas truko dvejus metus. Teisininkai, išnagrinėję bylos medžiagą, nusprendė, kad S.Gražulienės pretenzijos nepagrįstos, kad savivaldybės išduotas statybų leidimas neprieštarauja teisės aktams.

B.M.Čepaitienės šeima buvo tik įpareigota specialia priešgaisrine danga uždengti medinę balkono sieną, kuri atgręžta į kaimynų namą.

Pralaimėjusiai bylą S.Gražulienei buvo pikta, jog teisininkai neįžvelgė, kad kaimynų antstatas per aukštas, todėl ji teismo sprendimą apskundė.

B.M. ir S.Čepaičių namus pradėjo tikrinti Statybos inspekcijos, darbo saugos, priešgaisrinės apsaugos atstovų komisijos.

Atsižvelgdama į ugniagesių išvadas šeima nupirko specialią sertifikuotą metalo plokštę ir ja padengė visą medinę sieną, kuri yra atgręžta į kaimynus.

Vykstant teismams antstatą matavo Statybos inspekcijos atstovai. Jie naudojosi lazerine technika ir nustatė, kad šeimos statybose padaryta 1 centimetro paklaida.

Po visų šių peripetijų ir bylų B.M. ir S.Čepaičiams bylą pavyko laimėti ir mansardos griauti nereikėjo.

Ginčas dėl stogo truko iki mirties

2013 metais taip pat Žaliakalnyje, Raseinių gatvės 4-ajame name, gyvenantis kaunietis Enrikas Lukianskas suremontavo sukiužusio stogo dalį virš savo buto.

Tuo buvo nepatenkinta tame pačiame name gyvenusi kaimynė Liuda Vengeliauskienė. Moteris kreipėsi į Kauno apylinkės teismą tvirtindama, kad kaimynas remontą atliko be jos sutikimo, ir pareikalavo, kad stogo būklė būtų sugrąžinta į tokią, kokia buvo prieš remontą.

Vyras buvo įsitikinęs, kad kaimynė nori jam kenkti.

Remdamasis įstatymais teismas kaunietį buvo įpareigojęs vietoj naujo stogo atstatyti senąjį.

Į absurdišką padėtį patekęs E.Lukianskas toliau mynė teismo koridorius ir siekė įrodyti, kad savo veiksmais nepažeidė kaimynės interesų, nes jo sutaisytas stogas su jos būstą dengiančia danga nesiriboja. Juos skiria dar vieno gyventojo butas.

Jei tai būtų pavykę įrodyti, stogo vyrui nebūtų reikėję nulupti.

Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas džiaugėsi, kad ginčas baigėsi taikos sutartimi.

„Abu besibylinėję kaimynai iškeliavo anapilin taip ir nesusitaikę, konflikto neišsprendę. Name apsigyveno nauji savininkai, jie gražiuoju sutarė, likusią stogo dalį apdengė tokia pat danga, ir aistros nurimo.Tačiau konfliktų tarp nuosavų namų savininkų nestinga, nes neretai žmonės nesutaria tarpusavyje ir net dėl smulkmenų yra linkę bylinėtis“, – apgailestavo B.Girdauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.