Kauno Centro seniūnija išsiskiria tuo, kad čia yra daug istorinių paveldo saugomų arba kultūros paveldo teritorijoje esančių pastatų. Remontuoti juos reikia laikantis tam tikrų taisyklių ir dėl to kyla problemų.
Tačiau pastaruoju metu jos pamažu sprendžiamos. Dabar kovojama su senų nelegalių sandėlių savininkais. Centro gyventojai, pasak seniūno Mariaus Švaikausko, niekaip nenori atsisakyti tokių statinių.
Taip pat tyli kova vyksta ir tarp gyventojų bei į miesto centrą automobiliais atvykstančių žmonių.
Turi naujus kaimynus
Centro seniūnijoje neseniai įvyko permainos. Dalis patalpų, esančių Šv.Gertrūdos gatvės 7-ajame pastate, praėjusį rudenį buvo perduotos Kaune išrinktiems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovams Seimo nariams. Čia jie priima savo interesantus.
Centro seniūnija liko dalyje senų patalpų, o kita dalis darbuotojų įsikūrė greta buvusiuose savivaldybės Transporto skyriaus specialistų kabinetuose.
Seniūnijos patalpos naujai suremontuotos ir patogios. „Vienintelis nepatogumas – kad netekome salės, kur vykdavo vietos bendruomenės renginiai, susirinkimai. Didesniam pulkui žmonių susiburti dabar dažniausiai prašome salės savivaldybėje“, – sakė seniūnas M.Švaikauskas.
Pavieniams interesantams vietos užtenka. Centro seniūnijoje jau ne vienus metus gyvena apie 12 tūkstančių kauniečių. Skaičiai kasmet beveik nekinta.
Gyventojai investuoti nenori
Centro seniūnijos teritorijoje, be visoms seniūnijoms būdingų problemų, yra ir specifinių rūpesčių.
Čia yra nemažai senų namų, kurių fasadams, ypač balkonams, stogams, reikia remonto. Tačiau tai arba paveldo saugomi, arba paveldo saugomose teritorijose esantys pastatai. Norint juos remontuoti, reikia laikytis tam tikrų paveldo reikalavimų, pastatų remonto darbus taip pat turi atlikti specialiai tam atestuoti darbininkai. Tokie darbai brangesni.
M.Švaikauskas sakė, kad dėl to tarp gyventojų ir pastatų administratorių dažnai kyla konfliktų. Pastatų prižiūrėtojai norėtų juos atnaujinti, tačiau gyventojai nesutinka, nes tam neturi lėšų.
Situacija per kelerius pastaruosius metus šiek tiek pagerėjo, nes kai kurie gyventojai pasinaudoja savivaldybės parama paveldo saugomiems ar tokiose teritorijose esantiems pastatams atnaujinti.
Sandėlius nugriauti sunku
Pastaruoju metu seniūnijoje sulaukiama vis mažiau gyventojų skundų ne tik dėl duobėtų gatvių, bet ir dėl nesutvarkytų šaligatvių.
„Anksčiau kauniečiai labiausiai skundėsi dėl A.Mickevičiaus ir V.Putvinskio gatvių šaligatvių. Dabar situacija pagerėjo ir tokių nusiskundimų beveik nebegirdime“, – sakė M.Švaikauskas.
Tačiau savo kiemų gyventojai neskuba tvarkyti. Daugybėje jų yra apleistų sandėliukų ir garažų.
M.Švaikausko teigimu, kas penktame kieme yra tokių apleistų, nelegalių aplinką darkančių pastatų. Pradėjus ieškoti, kas jų savininkai, vieni gyventojai nustemba, kad toks turtas priklauso jiems, kiti šio turto nenori nei prižiūrėti, nei nugriauti. Kai kurie pastatai pasirodo esantys bešeimininkiai, o procedūros tai pripažinti užtrunka. Todėl tokių pastatų nykimo miesto centre procesas lėtas.
„Vienas tipiškų pavyzdžių yra Smalininkų gatvėje. Čia prie daugiabučių stovi seni sandėliai. Jie atrodo baisiai. Dalis priklausė savivaldybei ir jie buvo nugriauti, tačiau netrukus vietoj jų vėl buvo bet kaip sulipdytas ne vienas sandėlis“, – pasakojo seniūnas.
Užuot užsisakę projektą, jį suderinę ir pasistatę naują modernesnį nedidelį pastatą, jei jau taip reikia, žmonės renčia nelegalius statinius.
„Savivaldybei derėtis su gyventojais, išpirkti tokio turto nepavyksta, žmonės nesileidžia į kalbas, nenori parduoti 1,5–2 kvadratinių metrų statinių. Atrodo, kad kai kurie centro gyventojai miestietiško gyvenimo būdo vis dar neišmoko“, – apgailestavo seniūnas.
Tačiau šiais metais seniūnija ketina skirti išskirtinį dėmesį tokiems statiniams ir darbams, kad jų neliktų.
Ragina formuoti sklypus
Dar viena opi problema – automobilių statymas namų kiemuose. Į centrą atvažiavę kauniečiai nenori mokėti už automobilių stovėjimą aikštelėse ar gatvėse, todėl mašinas stato daugiabučių kiemuose.
„Dėl to nuolat kyla konfliktų. Kai kurie gyventojai bando įsirengti nelegalius užtvarus. Tada pasipila reikalavimai juos panaikinti. Užtvarus įrengę žmonės maldauja nebausti ir jų neardyti, nes neturi kur laikyti savo automobilių“, – pasakojo seniūnas.
Todėl pastaruoju metu gyventojai raginami kuo sparčiau formuoti sklypus prie namų. Tada kiemus galima užtverti ir apsisaugoti nuo atvykėlių.
Įsisenėjusi yra ir kavinių, iš kurių sklinda triukšmas, problema. Ji paaštrėja vasarą, kai veikia lauko terasos. Seniūnija drauge su pareigūnais tokius atvejus fiksuoja, jei reikia, skiria baudas.
O štai su dviem barais – girdyklomis Gimnazijos ir Šv.Gertrūdos gatvėse – pavyko susidoroti, jos nebeveikia.
Daugiausia paramos sulaukia centro gyventojai
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kauno senamiestis ir naujamiestis yra tos vietos, kur kūrėsi ir nuo kur plėtėsi miestas. Todėl natūralu, kad čia yra didžiausia koncentracija senų namų, kuriuos reikia atnaujinti.
Tačiau būtent Centro seniūnijoje esančių pastatų savininkai aktyviausiai naudojasi namų fasadų tvarkybos programa, pagal kurią iš savivaldybės galima gauti iki 50 procentų piniginę paramą.
Pernai tokia programa pasinaudojo 39 objektų valdytojai. Tik vienas objektų – Aleksoto funikulierius – yra Aleksoto seniūnijoje. Visi kiti priklauso Centro seniūnijai.
Pastebėjome, kad aktyviau tokia parama naudojasi ne nekilnojamojo turto kultūros objektais pripažintų pastatų savininkai, o tie gyventojai, kurių namai yra senamiesčio ar naujamiesčio kultūros paveldo saugomose teritorijose.
Šiais metais kauniečius vėl kviesime naudotis pastatų tvarkybos programa. Joje atsiras naujovių. Viena jų – kauniečiai galės pretenduoti gauti pinigų, už kuriuos pastatai bus pritaikomi neįgaliesiems. Naują programą skelbsime vasario mėnesį.“
