Verslininkai šaiposi matydami, kaip į viršų kyla Pacų rūmų stogas

Jei turi „stogą“, bus ir stogas. Šitaip karčiai juokauja Didžiojoje gatvėje dirbantys verslininkai, regintys, kaip į viršų kyla Pacų rūmų stogas, o paveldosaugininkų pateikiami įrodymai kelia šypseną.

Didžiosios gatvės verslininkų nuomone, turėtų būti paaukštinti ne tik Pacų rūmų, bet ir aplinkinių namų stogai.
Didžiosios gatvės verslininkų nuomone, turėtų būti paaukštinti ne tik Pacų rūmų, bet ir aplinkinių namų stogai.
Yra ne viena istorinė Pacų rūmų nuotrauka, kurioje stogas atrodo žemesnis.
Yra ne viena istorinė Pacų rūmų nuotrauka, kurioje stogas atrodo žemesnis.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 27, 2018, 7:01 AM

Pacų rūmų Didžiojoje gatvėje stogas aukštinamas 4–5 metrais. Jis iškils gerokai aukščiau visų pastatų.

Ir tai vyksta UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje, kur be atskiro leidimo draudžiama pajudinti net grindinio akmenį.

Didžiojoje gatvėje dirbantys verslininkai kraipo galvą girdėdami teiginius, esą toks stogas buvo kadaise.

To įrodymas – mūre likusios skylės gegnėms.

Specialistai apskaičiavo, kad tokio diametro ir tam tikru kampu pritvirtintos gegnės galėjo laikyti kur kas aukštesnį stogą nei anksčiau, nors daugiau nei prieš 100 metų darytose nuotraukose tokio aukšto stogo nebuvo nė kvapo.

Prieš mėnesį šią situaciją aprašius „Sostinei“ istorinių nuotraukų, kaip kadaise iš tikrųjų atrodė Didžioji gatvė, atsiuntė ir kiti Senamiestyje dirbantys verslininkai.

„Siunčiame papildomas senesnes nuotraukas, kuriose matyti, kad pastatas irgi nebuvo tokio aukščio, koks yra po renovacijos šiuo metu, – „Sostinei“ rašė Didžiosios gatvės verslininkas. – Taip pat matyti, kad toks aukščio kontrastas tarp triaukščių pastatų, koks yra dabar, taip pat neegzistavo.

Nemanau, kad jie galėjo nustatyti, koks kadaise buvo tikslus pastato aukštis. Manau, kad rėmėsi tik spėlionėmis statytojų naudai.

Vadovaujantis jų logika, visi kaimyniniai triaukščiai pastatai gali ir turi būti paaukštinti apie 4–5 metrus, nes tokio kontrasto, koks yra dabar, nelabai galėjo būti.

Ir dar klausimas – kuriame iš pastatų buvo atrastos tos skylės, pagal kurias buvo nustatytas gegnių skersmuo? Ten juk du atskiri pastatai su skirtingais fasadais.

Jeigu tas skyles surado viename pastatų ir tuo pagrindu paaukštino šalia esantį jiems priklausantį pastatą, gal tuo pačiu pagrindu tikrai galima aukštinti ir visus kitus statinius iki Stiklių gatvės?“

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė Anželika Zdanevičienė aiškino, kad atkuriant stogą buvo remtasi istorinių ir ikonografinių tyrimų medžiaga.

Specialistai rėmėsi ir 1980 metų tyrimais, kuriuose naudotasi labai vertinga 1837–1841 metų remonto, vykdyto pritaikant rūmus karinio štabo poreikiams, medžiaga.

Teigiama, kad išliko ir 1837 metų gatvės fasado ikonografinė medžiaga. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.