Kaune atrado butų, kurie amerikiečiams paliko stiprų įspūdį

Kaunas puikuojasi savo tarpukario palikimu, tačiau mieste vis dėlto galima aptikti ir nemažai gyvenamųjų rajonų, kuriuose dar likę interjerų, atspindinčių sovietmetį. Tokių lobių mieste ieško ir randa kino juostų kūrėjai. Kur sovietmečio dvasia gajausia?

Baldų komplektas „Ąžuolas“, sukurtas 1962 metais, buvo laikomas prabangiu.
Baldų komplektas „Ąžuolas“, sukurtas 1962 metais, buvo laikomas prabangiu.
A. ir J.Gravrogkų gatvėje tebestovi sovietmečiui būdingos keturių aukštų „chruščiovkės“, statytos 1960-1970 metais.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. ir J.Gravrogkų gatvėje tebestovi sovietmečiui būdingos keturių aukštų „chruščiovkės“, statytos 1960-1970 metais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Mar 5, 2018, 10:43 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 3:09 PM

Pavasarį garsus amerikiečių televizijos kanalas HBO Lietuvoje pradės filmuoti serialą „Černobylis“, pasakosiantį apie 1986 metais Černobylio atominėje elektrinėje kilusią katastrofą ir jos priežasčių tyrimą.

Amerikiečiai serialą filmuos Vilniuje, Elektrėnuose bei Kaune. Filmavimui buvo ieškoma sovietmetį atspindėsiančių butų, gyvenamųjų rajonų.

Nors architektai ir istorikai sako, kad Kaunas vis mažiau primena sovietinius laikus, vietų, kur ši dvasia išlikusi, dar galima rasti. Daugiausia visai Sovietų Sąjungai būdingų erdvių yra Dainavos ir Šilainių gyvenamuosiuose rajonuose. Būtent Dainavos rajono gyventojai yra išsaugoję ir sovietmečiui būdingų baldų.

O jei kas nors sumanytų filmuoti juostą apie tai, kaip atrodė pats sovietinis Kaunas, tokios aplinkos reikėtų ieškoti Kalniečiuose. Šis gyvenamasis rajonas buvo suprojektuotas išskirtinai Kauno architektų ir skirtas būtent kauniečiams.

Ieškojo sovietinio dvelksmo

Televizijos kanalas HBO prieš pradėdamas kurti filmą bendradarbiavo su Vilniaus ir Kauno kino biurais.

Serialo kūrėjams reikėjo prabangių to laikotarpio butų aukštomis lubomis, taip pat 40–50 kvadratinių metrų standartinių sovietinio tipo butų.

Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis pasakojo, kad tokių butų laikinojoje sostinėje rasti dar įmanoma.

„Prabangių stalininio stiliaus namų ir butų vis dar yra Karaliaus Mindaugo prospekte. 1986 metus labiau atspindi Šilainių gyvenamajame rajone pastatyti 5–9 aukštų daugiabučiai. Gūdesnį sovietmetį primena Dainavos gyvenamojo rajono „chruščiovkė“, tačiau tokiuose namuose rasti filmuoti tinkamų butų gana sudėtinga“, – sakė A.Silkinis.

Judinti daiktų neleidžia

Kauno filmų biuro vadovas pasakojo, kad daugiausia problemų kyla dėl to, jog namai ir butai nuo sovietmečio beveik nepasikeitę, bet juose nebėra tą laikotarpį atspindinčių baldų. Todėl jų tenka ieškoti atskirai.

„Taip pat tokių butų savininkai, kurie išsaugojo sovietinius baldus ir interjerą, neretai neleidžia bute nieko judinti, keisti, todėl derybos būna ilgos ir tenka ieškoti įvairių kompromisų“, – pasakojo A.Silkinis.

Filmų kūrėjai butų savininkams filmavimo metu sutinka mokėti nuomos mokestį, tačiau kiti pageidauja, kad jiems būtų sumokėta už gyvenimą viešbučiuose. Taip pat tokių valdų gyventojai siekia likti nežinomi, nenori viešinti, kad būtent jų namuose vyksta filmavimai.

A.Silkinis sakė, kad daugelis mano, jog Kaune lengviau rasti tarpukario laikų dvasią primenančių būstų, pastatų ar kitų erdvių. Tačiau naujausi lietuviški filmai „Emilija iš Laisvės alėjos“ ar „Pelėdų kalnas“ pasakoja apie 1972 metų Romo Kalantos arba pokario laikotarpius.

„Manau, kad Kaune taip pat nestinga vietų, kurias galima panaudoti norint atkurti sovietmečio laikus“, – sakė Kauno filmų biuro vadovas.

Fragmentų aptikti įmanoma

Filmuojant filmus kūrėjams reikia ne tik butų, bet ir aplinkos, kuri atitiktų jų lūkesčius.

Architektas Alvydas Pranas Steponavičius, prisidėjęs prie Šilainių, Dainavos, Kalniečių gyvenamųjų rajonų projektavimo, įsitikinęs, kad kino juostų kūrėjai, norintys pavaizduoti sovietmetį, šios dvasios dar gali aptikti būtent šiose Kauno vietose.

„Kaunas keičiasi, namai renovuojami, kiemai tvarkomi, tačiau Dainavos, Gričiupio, Šilainių gyvenamuosiuose rajonuose sovietmečio laikų fragmentų dar įmanoma aptikti“, – įsitikinęs architektas.

Atspindi vėlyvąjį sovietmetį

Jei filmų kūrėjai norėtų atkurti paprasto sovietmečio žmogaus gyvenimo aplinką, vertėtų užsukti į Gričiupio ir Dainavos gyvenamuosius rajonus.

„A. ir J.Gravrogkų, Biržiškų gatvėse tebestovi sovietmečiui būdingos keturių aukštų „chruščiovkės“, statytos praėjusio amžiaus 6–7-ąjį dešimtmečiais. Jų butų plotas siekdavo 22–40 kvadratinių metrų. Virtuvės būdavo mažos – tik 6 kvadratinių metrų. Viena šiems namams būdingų detalių – virtuvės sienoje įrengtos spintos, kurios tarnaudavo vietoj šaldytuvų“, – pasakojo architektas.

A.P.Steponavičius sakė, kad nemažai vietų, kur galima filmuoti sovietmečio laikus, yra ir Dainavos gyvenamajame rajone. Čia prieš 50 metų pastatyti tipiniai penkiaaukščiai blokiniai namai LT 684 buvo būdingi visai Sovietų Sąjungai. Šiame rajone ypač nedaug atnaujintų namų, todėl ir pastatai, ir jų kiemai gali tikti sovietmečiui atspindėti.

„Tik Draugystės parke filmuoti nebūtų galima. Tais laikais jo kalvos buvo plikos, o dabar apžėlusios medžiais, todėl filmuojant parką dabar vaizdai neatitiktų tikrovės“, – sakė A.P.Steponavičius.

Architektas įsitikinęs, kad jei „Černobylio“ kūrėjai norės parodyti, kaip žmonės gyveno 1986 metais, jiems turėtų tikti ir Šilainių gyvenamasis rajonas.

„Šis Kauno rajonas statytas 1981–1988 metais. Šilainiai yra tipiškas vėlyvojo sovietmečio gyvenamojo rajono pavyzdys, mažai pasikeitęs iki šių dienų“, – sakė A.P.Steponavičius.

Sukūrė išskirtinį projektą

Serialo „Černobylis“ kūrėjams gal ir neįdomu, tačiau Kaune yra vienas gyvenamasis rajonas, kuriame būtų galima filmuoti, kaip Kaunas atrodė sovietmečiu ir kuo miestas buvo išskirtinis.

Pasak A.P.Steponavičiaus, tai – Kalniečių gyvenamasis rajonas. Ypač išskirtinis yra trečiasis jo mikrorajonas, apimantis dalį Savanorių prospekto ir Šiaurės prospektą, V.Landsbergio-Žemkalnio, Kovo 11-osios, Geležinio Vilko gatves.

„Daugiabučius, esančius šiose gatvėse, specialiai kauniečiams projektavo Kauno architektai. Namai buvo Kauno – 120K serijos. Buvo pastatyti 5, 9 ir 12 aukštų surenkamieji stambiaplokščiai gyvenamieji namai. Reikšmingiausia tuometė naujovė – kompozicinis namų sutelkimas aplink kiemuose išgrįstas gatves.

Savitų bruožų Kalniečiams suteikė namų numeracija ir gatvių pavadinimų užrašai. Iki šiol išliko dideli – 3 metrų pločio ir 4 metrų aukščio namų numeriai, už kuriuos anuomet buvome kritikuojami“, – sakė architektas.

1983 metais Kalniečių gyvenamojo rajono kūrėjams net buvo paskirta Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos premija už geriausią projektą ir jo įgyvendinimą.

Puošmena – vienodai įrištos knygos

Jonas Oškinis

Istorikas, gidas

„Ieškant išlikusių sovietinių interjerų ir baldų jų taip pat verta dairytis Dainavos gyvenamajame rajone. Savo akimis esu matęs ne vieną butą, kur laikas tarsi sustojo.

Prieš 5 dešimtmečius tokiuose butuose įsikūrę kauniečiai dabar jau yra gerokai pagyvenę ir keisti interjero bei baldų tiesiog neturi už ką. Be to, tokie žmonės turi sentimentų savo jaunystės dienoms, kurias primena ir namų interjerai. Bėda ta, kad šie gyventojai nežino, jog kino kūrėjams jų butai gali būti įdomūs, arba įsileisti į namus svetimų žmonių vengia, jais nepasitiki.

Sovietmečiu mūsų butuose būdavo standartiniai baldai. Vilniuje 1957 metais buvo įkurtas Baldų projektavimo ir konstravimo biuras. Ten iki pat 1990 metų ir buvo kuriami standartiniai baldai, kuriuos namuose turėjo daugelis lietuvių.

„Chruščioviniu“ periodu baldai būdavo neaukšti, vyravo idėja, kad jie neturi užgožti žmogaus. Tik vėliau atsirado aukštesnių baldų, sekcijos jau ėmė siekti lubas.

Viena populiariausių sekcijų, pavyzdžiui, buvo „Kaunas“. Madinga buvo už tokių sekcijų stiklinių durų išdėlioti knygų serijas. Taip pat interjerai būdavo puošiami čekoslovakišku krištolu – prabangos ženklu bei iš Sovietų Sąjungos parsivežtais suvenyrais, statulėlėmis.

Vis dėlto tarpukariu Lietuvoje kūrę baldžiai sovietmečiu ir toliau dirbo baldų fabrikuose, todėl buvo perimamos ir tarpukario tradicijos. Pavyzdžiui, vienas būdingiausių prabangus sovietmečio baldų komplektas „Ąžuolas“ – aptakių formų foteliai ir sofa – priminė art deco stilių. Tokių lietuviškų baldų geidė ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų gyventojai.

Apsukresni gyventojai gaudavo ir Sovietų Sąjungai palankiose šalyse – Vokietijos Demokratinėje Respublikoje ar Čekoslovakijoje gamintų baldų.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?