Karo laukas Raseiniuose: žmones pribloškė statybų darbų kainos

Žmones gąsdina sumos, kurias jie turės imti iš banko paskolai. Yra butų, kuriems, atėmus valstybės paramą, paskolai reikia paimti per 12 tūkst. eurų, kai buto vertė rinkoje – apie 20 tūkst. eurų. Tokius skaičius nurodė ir nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška. Jo teigimu, 1970-ųjų statybos metų butas Raseiniuose iš tiesų gali kainuoti apie 20 tūkst. eurų. Po renovacijos jo vertė, pašnekovo skaičiavimais, galėtų pakilti iki 25 tūkst. eurų.

„Pirmą sykį kalbėjo apie tai, kad namo renovacija kainuos 560 tūkst. eurų. Kitą kartą – jau 600 tūkst., paskutinį sykį – 660 tūkst. eurų. Pasakyti tikslios kainos, kiek kainuos, irgi nepasako“, – piktinosi Žemaitės g. 1 namo gyventojas. Šio namo gyventojai jų namo renovacijai siūlomas kainas lygina su panašiu namu Jurbarke. Jiems keista, kad vieno kvadratinio metro kaina skiriasi visu 100 eurų.

„Mūsų name – 39 butai. Per susirinkimą pateikėme 20-ies butų savininkų, kurie nesutinka su renovacija už tokią kainą, parašus, bet „Raseinių butų ūkio“ direktorius nepriėmė“, – skundėsi kitas raseiniškis. Tačiau butų ūkio vadovas tvirtino tokio sąrašo ant savo stalo nematęs.

Investicijų planą rengusios įmonės „Energinis LT“ atstovai ir namus administruojančio „Raseinių butų ūkio“ direktorius Gytis Šulinskas raseiniškių aistras bando gesinti.

Esą investicijų plane nurodytos kainos – preliminarios. G.Šulinskas įsitikinęs, kad, parengus techninį projektą ir per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) suradus mažiausią kainą pasiūliusį rangovą, išlaidos renovacijai bus mažesnės, nei nurodytos investicijų plane. „Garantuoju, kad kaina mažės. Pagal jau vykusius pirkimus galima spėti, kad rangovas kainą sumažins 20-25 procentais, – tikino daugiabučius administruojančios įmonės vadovas. – Pavyzdžiui, Raseiniuose, Dubysos g. 1 name, kainos sumažėjo 48 procentais. Kiek kainos tiksliai skirsis, pasakyti negaliu, tačiau jos visada mažėja“.

Anot G.Šulinsko, investicijų plane kainos apskaičiuotos pagal 2016 m. „Sistelos“ daugiabučių atnaujinimui parengtą kainyną. Norint parinkti kitus įkainius, reikėtų atlikti rinkos medžiagų vertinimą. Taip išaugtų investicijų plano parengimo sąnaudos.

Ar namai Raseiniuose renovacijos darbams gaus valstybės paramą, sprendžia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Iš jo sulaukus teigiamo atsakymo, bus perkami namų techniniai projektai. G.Šulinskas sakė, kad pristačius techninius projektus gyventojams jie spręs, ar atsisakyti kurių nors techniniame projekte įrašytų darbų ir taip sumažinti išlaidas renovacijai.

Investicijų plano rengimo vadovas Aurelijus Dabrikas iš įmonės „Energinis LT“ aiškino, kad „Sistelos“ programoje galima rasti kelis įkainius tiems patiems darbams. Kurį pasirinkti – investicijų plano rengėjo interpretacija.

„Mes naudojame sustambintus įkainius, kur įtraukti visi galimi darbai. Kitų namų renovacijos investicijų planų rengėjai pasirinko variantą numatyti konkretesnius darbus. Nei čia, nei čia nėra klaidos.

Rengdami investicijų planą nesiimame vertinti, ar, pavyzdžiui, reikės paaukštinti parapetus, įrengti tvorelę – sustambintuose įkainiuose įtraukta, kad bus padaryta ir tai, ir tai. Tai reiškia, kad ėmėme stogo plotą, suskaičiavome, kad į jį įeina tam tikras kiekis tvorelės, tam tikras – parapeto. Kas geriau – paaukštintas parapetas ar tvorelė – sprendžia techninio plano rengėjas.

Šiuo atveju gyventojai žino maksimalią sumą, kurią gali išleisti renovacijai. O kiek tiksliai mokės už renovaciją, sudėlioja pati rinka“, – kalbėjo investicijų plano rengimo vadovas.

Visada didžiausia renovacijos išlaidų dalis tenka stogui, fasadui, cokoliui ir šildymo sistemai. Be to, pasak G.Šulinsko, stipriai renovacijos kainas didina darbai nedideliame daugiabutyje. Jei renovuojamas 45 butų namas ir 12-butis, tai pastarajame investicijų suma bus bent 30 proc. didesnė.

Tačiau ne tik dėl numatytų renovacijos kainų gyventojams neramu. Nors būstų administratorius su priekaištais nesutinka, ne vienas gyventojas lrytas.lt minėjo skubą laukiant sprendimo dėl renovacijos. Butų savininkams kilo įtarimų pirmiausia dėl to, kad būstų administratorius nesilaikė teisės aktuose nurodytų terminų. „Žiūrint į datas, viskas vyksta labai skubotai“, – lrytas.lt sakė nepanoręs viešai pavardės skelbti asmuo.

Renovacijos investicijų planai į gyventojų pašto dėžutes sukrito sausio 17 d., tačiau jau po penkių dienų susirinkime jiems reikėjo pasakyti – sutinka namą renovuoti ar ne.

Vis dėlto kaip ir kada skelbti susirinkimą, kaip ir jį vesti – ne administratoriaus fantazijos reikalas.

Lietuvos būsto rūmų vadovas Juozas Antanaitis aiškino, kad apie rengiamą susirinkimą butų savininkams raštu pranešama bent prieš dvi savaites. Pakabinti skelbimą lentoje nepakanka: apie būsimą susirinkimą turi būti pranešta kiekvienam įteikiant pranešimą arba parašius apie tai ant lapelių apie bendruosius mokesčius.

Susirinkimo pradžioje turi būti išrinktas jo pirmininkas ir sekretoriatas. Tačiau prieš tai visi dalyviai turi būti registruojami. Jei kvorumo nėra – neįvyksta ir susirinkimas.

Daliai butų savininkų užkliuvo ir tai, kaip buvo renkami parašai dėl pritarimo investicijų planui. Po to, kai „Raseinių butų ūkyje“ pavyko gauti po sutikimu su investicijų planu pasirašiusiųjų pavardes, žmonės sakė radę ten požymių, kurie leidžia įtarti dokumentų klastojimą. Esą tarp parašų būta ir tokių butų savininkų, kurie, pavyzdžiui, iš tiesų jau ne vieneri metai gyvena užsienyje, arba pasirašiusi kaimynė, kuri tuo metu, kai vyko susirinkimas, gulėjo klinikose Kaune.

Keistai gyventojams atrodo ir tai, kad investicinius projektus rengė vos mėnesį veikianti įmonė „Energinis LT“. Tačiau G.Šulinskas aiškino, esą „Energinis LT“ komanda dirba jau seniai, tik praėjusių metų gruodžio antroje pusėje jie atsidalijo. „Raseinių butų ūkio“ direktorius lrytas.lt pasakojo, jog turėjo labai trumpą terminą investicijų planams nupirkti, nes Aplinkos ministerija tik lapkritį pranešė, kokiomis sąlygomis priims ir vertins investicijų planus.

„Kai sužinojau, kad 20 mūsų administruojamų namų gyventojų nori, jog būtų paruošti renovacijos investicijų planai, atsidariau šiems darbams sertifikatus turinčių įmonių lentelę ir visoms iš eilės skambinau. Sertifikuotų investicijų planų rengėjų – gal šimtas, tačiau yra tokių, kurie tik turi atestatus. Dar labai pasisekė, kad Šiaulių įmonė „Energinis LT“ apsiėmė parengti visus 20 planų“, – pasirinkimą aiškino G.Šulinskas.

Svarbu tai, kad net jei renovacijos kainų pagrįstumu ir procesų skaidrumu abejojantiems gyventojams nepavyktų įrodyti, kad ne visi parašai po sutikimu renovacijai – teisėti, net ir parašus padėję butų savininkai vis dar gali persigalvoti.

Tačiau G.Šulinskas įkalbinėja nuomonės nekeisti. Jo teigimu, tai – paskutinė galimybė renovuojant namus gauti 30 proc. valstybės paramą. „Niekas nebekalba, kad vėliau bus galima gauti paramą kompleksinei renovacijai. Žinau atvejį, kai Kelmėje gyventojai atsisakė renovacijos, kai valstybė kompensavo 80 proc. išlaidų, vėliau tie patys žmonės sutiko, kad renovacija būtų atlikta, kai parama sumenko iki 40 procentų“, – aiškino „Raseinių butų ūkio“ direktorius.