Kauno rajone, Domeikavoje, Topolių gatvėje, gyvenantis verslininkas Arūnas Tomkevičius su baime laukia atlydžio. Vyras sakė, kad jo namo rūsį jau ne kartą buvo užliejusios fekalijos. Dėl panašių bėdų, jo teigimu, kenčia ir nemažai kaimynų.
Vyras tvirtino, kad dalis Topolių gatvės gyventojų nuotekų sistemą įsirengė už savo pinigus. Vėliau greta iškilusiems namams įmonė „Kauno vandenys“ leido prisijungti prie šio tinklo. Kadangi tinklo pajėgumai tam nepritaikyti, gyventojo nuomone, jo ir gretimų namų kiemus bei rūsius semia fekalijos.
Verslininkas siekia, kad nuo nuotekų tinklų, kurie, pasak A.Tomkevičius, priklauso Topolių gatvės gyventojams, būtų atjungti kiti naujesni namai. Taip pat nori, kad „Kauno vandenys“ atlygintų jam patirtus nuostolius, nes rūsį ne kartą buvo užliejusios fekalijos, – iš viso 6200 eurų.
Įmonės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Vilius Burokas teigė, kad Topolių gatvės gyventojai neteisūs. Įmonė siekia perimti šiuos iki šiol šeimininko neturinčius nuotekų tinklus į savo žinią, nes Topolių gatvės gyventojai neįrodė, kad jie tikrai įrengti už gyventojų pinigus.
Architektai teigė, kad gyventojai, prieš įsikurdami nuosavuose namuose, mažai domisi nuotekų sistemomis, kam jos priklauso, ima jomis rūpinti tik tada, kai kyla problemų. O tai – didelė klaida.
Bešeimininkių tinklų Kauno rajone ir Kaune yra ir daugiau.
Gyventojai įkūrė kooperatyvą
Verslininkas A.Tomkevičius pasakojo, kad Kauno rajone, greta Domeikavos ir Sargėnų gyvenviečių, žemių lygis skiriasi. Kad nekiltų problemų dėl vandens nuotekų, Domeikavoje prieš daugybę metų buvo pastatyta vandens ir nuotekų perpumpavimo stotis. Kadangi tuo metu privačių namų šiose vietovėse buvo nedaug, gyventojams problemų dėl vandentiekio ir nuotekų sistemos nekildavo.
Vėliau Domeikava pamažu ėmė plėstis.
1990 metais buvo įkurtas kooperatyvas „Raguva“. Jo užduotis buvo nutiesti lietaus ir vandens nuotekų tinklą. Jis, pasak A.Tomkevičiaus, buvo nutiestas po vienos Topolių gatvės pusės sklypais.
„Vienoje šios gatvės pusėje sklypus įsigiję žmonės tapo kooperatyvo pajininkais, mokėjo pinigus, kad tinklai būtų įrengti. Kai darbas buvo atliktas, kooperatyvas buvo uždarytas. Nuo to laiko tinklų savininkais tapome mes, 96 namų gyventojai“, – pasakojo A.Tomkevičius.
Fekalijos sėmė du kartus
Vyras Domeikavoje įsikūrė 2005 metais. Aplink Topolių gatvę pamažu kilo vis nauji namai. Statybos ypač suaktyvėjo prieš keletą metų. Greta atsirado Kupolės, Austėjos, Rasos, Mildos gatvės. Jose pastatyti 6 sublokuoti kotedžai ir dar keli privatūs namai. Verslininko teigimu, naujuose namuose įsikūrė apie 300 gyventojų.
„Pastebėjome, kad atsirandant vis naujiems namams problemų ėmė kilti mums. Lietaus ir nuotekų, taip pat ir fekalijų vamzdžiai sujungti į vieną tinklą. Kai tik stipriau ir ilgiau lyja, kai tirpsta sniegas, prie namų įrengti nuotekų šuliniai greitai prisipildo. Tada ima semti sklypus ir namų rūsius“, – pasakojo verslininkas.
Vyras teigė, kad per pastaruosius dvejus metus jo namo rūsys fekalijomis buvo užpiltas du kartus.
„Rūsyje būdavo ik 20 centimetrų nuotekų, plaukiojo fekalijos. Patyriau daugiau kaip 6 tūkstančių eurų nuostolį. Tada įsirengiau papildomą nuotekų rezervuarą. Tačiau problema, su kuria susiduria ir kaimynai, niekur nedingo“, – pasakojo A.Tomkevičius.
Prijungė per daug namų?
Domeikavą aptarnauja „Kauno vandenys“. Gyventojams kilo įtarimų, kad ši įmonė naujus namus prijungė prie netinkamo vandens nuotekų tinklo.
„Pradėjęs domėtis, kur prijungti nauji namai, sužinojau, kad pagal techninį projektą jų nuotekų linija turėjo būti visai kitoje vietoje. Tačiau darbininkai keli šimtai metrų nuo mano namų valstybinėje žemėje atrado seną, dar sovietmečiu įrengtą nuotekų liniją. Prie jos prijungė naujus namus ir liniją sujungė su įrengta už mūsų pinigus. Kadangi nuotekų dabar būna kur kas daugiau, nei buvo apskaičiuota, mus jos ir semia“, – teigė verslininkas.
A.Tomkevičius sakė, kad su „Kauno vandenimis“ iš pradžių bandė ieškoti problemos sprendimo būdų.
„Paprašyti parodyti dokumentus, prie kokio nuotekų tinklo prijungti naujakuriai, jie tai daryti atsisakė, o mokesčius už paslaugas ima. Tačiau kai mes skundžiamės, kad mūsų nuotekų šuliniai sklidini ir fekalijos semia namus, sako, jog tinklai ne jų, o mūsų, ir problemos – taip pat mūsų.
Išpirkti tinklų iš mūsų taip pat nesiūlo. Iš esmės jiems reikėtų nutiesti naujus nuotekų tinklus naujiems namams, bet jie to pripažinti ir daryti nenori“, – tikino verslininkas.
Kadangi sutarti su „Kauno vandenimis“ nepavyko, vyras 2014 metais kreipėsi į teismą.
„Prašiau, kad gyventojai, negyvenantys Topolių gatvėje ir kuriems nepriklauso už mūsų pinigus įrengti nuotekų tinklai, nuo jų būtų atjungti. Taip pat prašiau 6200 eurų kompensacijos už anksčiau patirtus nuostolius“, – sakė A.Tomkevičius.
Šulinį uždengė padangomis
Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė.
„Mums buvo paaiškinta, kad „Kauno vandenys“ turi teisę prižiūrėti nuotekų tinklus Domeikavoje, o mes nesugebėjome įrodyti, kad namai prie tinklų prijungti netinkamai. Bet juk ne mes, o „Kauno vandenys“ turi įrodyti, ką ir prie ko prijungė“, – piktinosi A.Tomkevičius.
Verslininkas teigė, kad kaimynai, gyvenantys Topolių gatvėje, susiduria su tomis pat problemomis, tačiau ieškoti tiesos teismuose nenori.
Bet neprieštaravo, kad visi 96 namų savininkai būtų įtraukti į teismo procesą kaip tretieji asmenys.
Todėl dabar A.Tomkevičius kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir toliau bandys ieškoti teisybės.
Kol laukia teismo, Topolių gatvės gyventojai stebisi ir kita „Kauno vandenų“ veikla.
„Valstybinėje žemėje yra senas nuotekų šulinys, iš kurio naujų namų nuotekos sujungtos su mūsų gatvės vandens tinklu. Tačiau saugiai jo uždengti niekas nesiima – jis tik apkrautas padangomis“, – sakė A.Tomkevičius.
Problemų kelia nelegalai
Įmonės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius V.Burokas tikino, kad Topolių gatvės gyventojai nėra teisūs.
„Taip, naujesni namai yra prijungti prie tinklų, kuriais naudojasi ir Topolių gatvės gyventojai, tačiau problemų kyla ne dėl to. Nuotekų šuliniai persipildo dėl to, kad pasitaiko, jog gyventojai nelegaliai prie tinklo prijungia savo lietaus nuotekų sistemas. Tai vyksta ne tik šiame, bet ir kituose rajonuose. Su tokiais nelegalais bandome kovoti“, – aiškino V.Burokas.
Įmonės vadovas teigė, kad problemų gyventojams nekiltų, jei būstų savininkai ant nuotekų tinklo išvadų įsirengtų atbulinius vožtuvus. Jie neleistų išsilieti pertekliniam vandeniui.
Bešeimininkio turto dar yra
V.Burokas taip pat sakė, kad gyventojas, kuris bylinėjasi su įmone ir Kauno rajono savivaldybe, pasakė tik pusę tiesos.
„Manau, kad čia slypi gyventojų interesai dėl nuotekų tinklų. Jie teigė, jog juos įrengė už savo lėšas, prašė, kad kiti nuo tų tinklų būtų atjungti. Tačiau jokių įrodymų, kad tai jų įrengti tinklai, nepateikė“, – sakė V.Burokas.
Todėl, įmonės vadovo manymu, šiuos tinklus reikėtų vertinti kaip bešeimininkius. Tuo jau rūpinasi Kauno rajono savivaldybė. Kai tinklai bus pripažinti bešeimininkiais, jie bus perduoti „Kauno vandenų“ žinion.
Pasak V.Buroko, bešeimininkių tinklų vis dar nustatoma ir Kauno rajone, ir Kaune.
„Paprastai tai būna seni, sovietmečiu įrengti tinklai. Juos prižiūrėdavo butų ūkiai. Vėliau tokius ūkius panaikinus, objektus privatizavus gyventojams, įvairūs vamzdynai, katilinės liko be šeimininkų. Tokių šiuo metu yra Kauno rajone, Rinkūnų kaime. Įmonės siekia, kad Kauno rajono savivaldybė juos taip pat pripažintų bešeimininkiais ir perduotų eksploatuoti specialistams.
Tokių objektų, pasak V.Buroko, yra ir mieste.
„Kaune įvairiose vietose buvo nustatyti 66 tokie objektai. Vasario 7 dieną per Kauno miesto tarybos posėdį pritarta siūlymui imtis procedūrų, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais. Kai tai bus padaryta, tinklus perimsime.
Paprastai gyventojai būna patenkinti, kad tinklus prižiūrime. Domeikavos Topolių gatvės atvejis – išskirtinis“, – sakė V.Burokas.
Ar laikėsi reglamento, spręs teismas
Rūta Snarskienė
Kauno rajono savivaldybės Teisės skyriaus vedėja
„Įmonei „Kauno vandenys“ Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra išdavusi licenciją, pagal kurią ji rūpinasi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklais visoje Domeikavoje, neišskiriant atskirų gatvių.
Todėl „Kauno vandenys“ tinklus visoje Domeikavoje eksploatuoja teisėtai ir atjungti dalies gyventojų nuo bendro tinklo neprivalo.
„Kauno vandenys“ privalo laikytis statybos techninio reglamento. Ar tai padaryta, nustatys teismas. Gyventojams tikrai neturi kilti problemų dėl vandens ir nuotekų tinklų.
Domeikavos gyventojams ėmus skųstis dėl nuotekų „Kauno vandenys“ tikrai nustatė, kad Mildos, Rasos, dalies Topolių gatvės vandens ir nuotekų tinklai įrengti labai seniai, dar sovietmečiu, ir iki šiol buvo bešeimininkiai.
Todėl dabar vyksta teisiniai procesai. Kauno rajono savivaldybė siekia, kad tinklai oficialiai būtų pripažinti kaip neturintys šeimininkų. Tada juos bus galima perduoti eksploatuoti „Kauno vandenims“.
Kauno rajone dar yra nuo sovietmečio likusių vandens ir nuotekų tinklų, kurie iki šiol buvo bešeimininkiai. Juos taip pat siekiama įteisinti.“
Požeminiais tinklais žmonės nepasidomi
Gedeminas Barčauskas
Architektas
„Mes ne tik projektuojame įvairius pastatus, bet ir konsultuojame žmones prieš perkant sklypus ar pradedant statybas. Pastebime, kad nuotekų sistemomis, tinklų pajėgumais kauniečiai domisi mažai. Klausimų iškyla tik tada, kai prasideda bėdos.
Prieš pirkdami sklypus ar namus gyventojai turėtų pasidomėti, kokie nuotekų tinklai įrengti, kokie jų pajėgumai. Daugelyje vietų aplink Kauną, kur pastaruoju metu aktyviai kuriasi gyventojai, – Domeikavoje, Vaišvydavoje, Užliedžiuose kyla problemų dėl nuotekų.
Viena jų priežasčių – tinklai seni, jų galingumas nepritaikytas šių dienų poreikiams. Kita priežastis – nesąžiningi nekilnojamojo turto plėtotojai. Kai kurie verslininkai nori greito pelno, todėl statybas, taip pat ir nuotekų tinklus įrengia bet kaip ir dingsta. Vėliau gyventojai nežino, kaip spręsti problemas dėl nuotekų.
Bendradarbiaudami su „Kauno vandenimis“ pastebime, kad jų atstovai daugmaž žino, kokį turtą valdo ir kur jis yra, tačiau dėl nuotekų sistemų gali būti įvairių niuansų.
Taip pat neatmestina galimybė, kad koks nors inžinierius suklydo ir gyventojai dėl to turi problemų.“
