Žaliakalnyje stovėjusios inžinieriaus F.Vizbaro pilaitės, sovietmečiu paverstos „Kauko“ restoranu, vietoje dabar plyti tuščias sklypas. Pastato likučiai nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti 2016 metų pradžioje. Nuo to laiko sklypą juosia tvora, bet už jos niekas nevyksta.
Gyventojai pyksta, kad dykvietėje gerai jaučiasi tik benamiai, gąsdinantys aplinkinius. Tačiau yra vilčių, kad situacija pagaliau pasikeis. Sklypą įsigijo nekilnojamojo turto plėtotojas Robertas Jocius. Jis ketina čia pastatyti du namus. Viename įsikurs pats su šeima, kitame – jo bičiulių šeima.
Dėl buvusios pilaitės ir „Kauko“ likimo ne kartą viešai piktinęsis architektas Rimvydas Jurgis Palys naujam projektui priekaištų beveik neturėjo. Tačiau žinomam kauniečiui gaila, kad nyksta visuomenei prieinamos širdžiai brangios vietos, o vietoj jų dygsta privatūs namai.
Ilgus metus vis nyko
Vienoje gražiausių miesto vietų ant Žaliakalnio kalno šlaito nuo tarpukario stovėjo išskirtinis pastatas. Čia sau vilą buvo pasistatęs architektas F.Vizbaras. Sovietmečiu vila buvo rekonstruota ir paversta prestižiniu „Kauko“ restoranu.
Praėjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau apgriuvusį pastatą įsigijo kauniečių verslininkų įmonė „Liūtukas“.
Verslininkai iš pradžių planavo vietoj jo pastatyti prabangų daugiabutį. Vėliau projektas buvo pakeistas. Sumanyta statyti tris vieno ir dviejų aukštų gyvenamuosius namus. Tačiau šie projektai nepatiko nei miesto architektams, nei paveldo specialistams. Einant metams pastatas tapo visišku vaiduokliu.
2016 metais verslininkai nugriovė vaiduoklio likučius ir sklypą pardavė.
Kol kas karaliauja benamiai
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas pasakojo, kad nors šis sklypas Kauko alėjoje 2 priskirtas Centro seniūnijai, problemų dėl jo turi Žaliakalnio gyventojai.
„Kol stovėjo pastato likučiai, į juos lįsdavo girtuokliai ir benamiai.
Ten nakvodavo. Dienomis ateidavo ilsėtis prie greta esančio Kauno laiptų baseino. Šiukšlindavo, gąsdindavo žmones“, – pasakojo B.Girdauskas.
Kai pastatas buvo nugriautas, atsirado daugiau tvarkos. Tačiau, pasak Žaliakalnio atstovo, benamiai kartais vis tiek išverčia tvorą, bando įsikurti apleistame sklype.
„Sklypo savininkai teritoriją turėtų geriau prižiūrėti. Jau daug metų girdime planus, kad sklype kažkas bus statoma. Visi gyventojai svajoja apie tvarką. Gaila, kad niekaip nesulaukiame gerų šios teritorijos savininkų“, – sakė B.Girdauskas.
Ketina gyventi pats
Prieš 2 metus ištuštintą valdą Žaliakalnyje įsigijęs kaunietis verslininkas, nekilnojamojo turto plėtotojas R.Jocius planuoja sklype pastatyti du dviejų aukštų gyvenamuosius namus.
„Viename name planuojame gyventi mes su šeima. Kitame – bičiulių šeima“, – sakė verslininkas.
R.Jocius pasakojo, kad nemažai laiko užtruko parengti teritorijos detalųjį planą, sujungti buvusius 4 atskirus sklypus, viską suderinti su paveldosaugininkais, nes sklypas yra paveldo saugomoje Kauno teritorijoje.
„Taip pat reikėjo laiko išgryninti architektūrinę idėją, kas sklypuose bus statoma ir kaip statiniai atrodys. Tai ypatinga vieta, todėl planų statyti kokį nors daugiabutį nebuvo. Aplink yra daug vilas primenančių namų. Norėjosi, kad ir nauji pastatai neišsiskirtų iš konteksto, nesugadintų istorinės vietos, architektūrine prasme būtų vertingi“, – sakė R.Jocius.
Pastatys porą namų
Verslininkas į pagalbą pasitelkė architektą Donatą Rakauską. Jis pasakojo, kad F.Vizbaro vila, vėliau restoranas „Kaukas“, stovėjo išskirtinėje miesto vietoje ir buvo matoma iš miesto centro.
„Todėl ir projektuojant naujus du privačius namus kilo idėja sukurti projektą „Stebėtojas“. Du namai dvyniai tarsi dvi akys stebės miestą, o miestas galės žvelgti į šias dvi savitas akis“, – sakė D.Rakauskas.
Akių obuolius primins aptakios pastatų formos.
Vienas namas bus 380 kvadratinių metrų ploto. Kitas, kuris iškils arčiau Kauko laiptų, bus didesnis – 700 kvadratinių metrų ploto. Iš jų 250 kvadratinių metrų užims cokolinė dalis. Joje bus baseinas, pirčių zona, techninės patalpos. Cokolio fasadas iš vienos pusės, atgręžtos į greta esančius Kauko laiptus, bus apipavidalintas natūraliu žaliu akmeniu ir į akis beveik nekris.
Patys dviejų aukštų namai bus tarsi dvyniai. Pirmuosiuose aukštuose planuojama įrengti garažus, virtuves, svetaines. Antruosiuose bus po 3 ar 4 miegamuosius kambarius.
„F.Vizbaro vila anuomet išsiskyrė savitu bokštu. Dabar abu namai taip pat turės modernius apvalius bokštelius. Juose bus įrengtos laiptinės. Viršuje – apžvalgos aikštelės. Jose bus ir stiebai vėliavoms“, – pasakojo architektas.
Namų fasadai bus balti, tam planuojama panaudoti baltą betoną ir vertikaliai pritvirtintas baltas klinkerio plytas.
Statybas jau nori pradėti
Su projektu „Stebėtojas“ visuomenė jau galėjo susipažinti praėjusių metų spalio mėnesį įmonės „Miesto planas“ patalpose.
R.Jocius teigė, kad ir kauniečiai, kurie domėjosi projektu, ir architektai bei paveldo specialistai rimtesnių pastabų ar priekaištų neturėjo.
Architektas D.Rakauskas sakė, kad tikėjosi didesnio gyventojų susidomėjimo.
„Tačiau į pristatymą atėjo tik vienas Kauko alėjos gyventojas. Jis domėjosi, ar ir toliau galės patekti į greta būsimų namų esantį savo garažą“, – sakė D.Rakauskas.
Šiuo metu vyksta paskutiniai techninio projekto derinimo darbai, projektas bus pateiktas patvirtinti ekspertams ir bus prašoma statybų leidimo. Verslininkas tikisi, kad statybos sklype prasidės dar šiais metais. Jos turėtų trukti apie 1,5 metų.
Dingsta visuomeninės vietos
Dėl sunykusios F.Vizbaro vilos ir vėliau nugriauto „Kauko“ restorano bei vietoj jų ketinamų statyti daugiabučių namų kritinę nuomonę ne kartą yra išdėstęs architektas R.J.Palys.
Pamatęs naujausią projektą jis turėjo nedidelių pastabų. Architekto nuomone, projektas „Stebėtojas“ kur kas geresnis nei ankstesni siūlymai.
„Projektas man atrodo per saldus, primena XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio amerikietišką stilių. Pasigendu modernumo. Bet iš esmės sumanymas neblogas“, – sakė R.J.Palys.
Vis dėlto architektui labiausiai gaila, kad anuomet nebuvo atstatyta F.Vizbaro vila, vėliau sunaikintas ir „Kaukas“.
„Didžiausias praradimas, kad netekome ne tik savo architektūros ir miesto istorijos dalies. Atsiradus naujiems privatiems namams neteksime ir viešosios erdvės, kuri visiems buvo brangi.
Gaila, kad kuriame naujas vertybes griaudami senas. Tai pasakytina ne tik apie F.Vizbaro pilaitę. Vis dar turime vertingų objektų. Būtų gerai bent jų nesunaikinti ir palikti prieinamus visuomenei“, – kalbėjo architektas.
Įkūnijo romantinį architekto požiūrį
1923 metais tuometis Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjas inžinierius F.Vizbaras Kauko alėjoje pasistatė gyvenamąjį namą, jis buvo pramintas Vizbaro pilaite.
Tai buvo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų laikinojoje sostinėje. Išskirtinėje vietoje, Žaliakalnio šlaite, iškilęs pastatas prisidėjo formuojant savotišką tarpukario Kauno architektūros tradiciją – virš šlaito horizonto iškelti išskirtinius orientyrus. Tokiais orientyrais tapo ir „Saulės“ gimnazija, Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai, Prisikėlimo bažnyčia. Taip Kauną apjuosė savotiška architektūrinė karūna.
Viduramžių romantikos stilių primenančio vilos bokšto ir dinamiškų baroko formų jungtis bei balta pastato fasado spalva, išryškinanti statinį šlaito fone, įkūnijo romantinį architekto požiūrį, kuriame susipynė tautinio stiliaus idėjos ir subtiliai interpretuotas istorizmo dekoratyvumas.
Sovietmečiu pastate buvo įrengti komunaliniai butai, o 1981 metais pagal architekto Algimanto Antano Sprindžio projektą pilaitė buvo rekonstruota į „Kauko“ restoraną.
