„Tai – prestižinio būsto objektas atspindintis mūsų filosofiją – vystyti išskirtinius nekilnojamojo turto objektus išsaugant Lietuvos pajūrio architektūros savitumą ir unikalią gamtą. Džiaugiamės, kad „Marių verandos“ greitai pelnė klientų simpatijas – beveik visi butai nupirkti dar jį statant, laisvi liko du“, – pasakoja „Inreal“ direktorius Gediminas Pruskus.
„Marių verandų“ pastatams suteikti senųjų Kuršių nerijos kaimų vardai – Nagliai, Smiltynė, Agila ir Pilkopė – šių kaimų gyventojai bėgdami nuo slenkančio smėlio rado savo namus Pervalkoje.
Projekto architektas Gintaras Prikockis pasakoja, kad „Marių verandų“ idėja yra susijusi su Neringos architektūros raidos istorija. XIX a. viduryje pusiasalio grožį atrado vokiečių dailininkai, per kuriuos susižavėjimu Kuršių nerijos gamta „užsikrėtė“ Rytprūsių ir Vokietijos gyventojai, įpratę čia leisti savo atostogas. Poilsiautojai įnešė kurortinės kultūros, romantizmo, estetikos, gausaus dekoro ir spalvingumo indėlį į Neringos architektūros raidą.
„Viliodami užsienio poilsiautojus neringiškiai prie kuklių savo namelių pristatydavo puošnias, gausiai dekoruotas verandas, kuriose apgyvendindavo svečius. Tokia buvo ir šio „Marių verandų“ projekto vizualinė idėja – paprastas, pilkšvas, neutralių atspalvių namas su dvišlaičiu stogu ir puošniomis, linksmomis, spalvingomis verandomis. Tik šiame projekte veranda įgavo modernesnę transformaciją“, – idėją aiškina architektas.
37 arų „Marių verandų“ teritorija yra uždara, aptverta Neringos mažajai architektūrai būdinga medine tvorele. Teritorijoje įrengta vaikų žaidimo aikštelė, iki marių vedantys takeliai iš trinkelių bei aikštelė automobiliams.
