Laisvės alėjai velkantis naują rūbą gražinami ir čia esantys pastatai. Atnaujinimo pagaliau sulaukė ilgus metus netvarkytas verslininkui Tautvydui Barščiui priklausęs įspūdingas pastatas.
Dar kelių aptriušusių statinių savininkai neseniai pasikeitė. Jie taip pat planuoja šiais metais pastatus atnaujinti. Todėl pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje liks vis mažiau vaiduoklių.
Verslininkus imtis pastatų atnaujinimo paskatino Kauno savivaldybės siūloma paveldotvarkos – pastatų fasadų tvarkybos programa. Tokiems darbams iš miesto biudžeto šiais metais ketinama skirti beveik 1 milijoną eurų.
Pagaliau ėmėsi remonto
Atnaujintoje Laisvės alėjos atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės modernų bulvaro įvaizdį darko keli aptriušę pastatai.
Nepriklausomybės aikštės ir Laisvės alėjos kampe esančio didingo trijų aukštų pastato fasadas ilgus metus buvo aptriušęs. Veikla vyko tik pirmajame statinio aukšte. Ten veikė maitinimo įstaigos.
Neseniai šį pastatą apsupo statybininkų pastoliai. Matyti, kad dalis statinio fasado jau atnaujinta ir nušvito geltona spalva.
1896 metais pagal Nikolajaus Andrejevo projektą pastatytame name tarpukariu veikė viešbutis „Centrinis“. Jo savininkė Ona Presienė buvo įrengusi modernius svečių namus su vandentiekiu, voniomis. Pirmajame aukšte veikė restoranas ir parduotuvės.
Sovietmečiu pastate buvo įvairios valstybinės įstaigos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatą įsigijo įmonės „Kauno grūdai“ vadovas T.Barštys.
Verslininkas iš pradžių jame ketino taip pat įrengti viešbutį arba biurus. Tačiau ilgus metus teisinosi, kad remontuoti statinį trukdė tai ekonominė krizė, tai griežti paveldosaugininkų reikalavimai.
Pasinaudojo miesto parama
Vis dėlto pastatas pagaliau atnaujinamas. Darbus iš dalies paskatino tai, kad Kauno savivaldybė yra parengusi paveldotvarkos programą. Iš miesto biudžeto iš dalies finansuojami vertingų pastatų fasadų tvarkybos darbai.
T.Barštys sakė, kad pastato fasadui ir balkonams atnaujinti pasinaudojo šia programa. Šiems darbams iš miesto biudžeto buvo skirti beveik 49 tūkstančiai eurų.
„Darbai vyksta ir viduje. Tiesa, paveldosaugininkai ir toliau kelia labai didelius reikalavimus. Todėl kam bus pritaikyti antrasis ir trečiasis aukštai, kalbėti dar anksti. Pirmajame ir toliau veiks kavinės“, – sakė verslininkas.
Apleistą turtą parduoda
Kitame Nepriklausomybės aikštės ir Gedimino gatvės kampe taip pat daug metų stovi apleistas mūrinukas.
Paskutiniai jo šeimininkai buvo Kelių policijos darbuotojai. Vėliau pastatą įsigijo keli savininkai. Vienas jų – verslininkas Raimundas Petrikas.
Verslininkas planavo, kad čia bus viešbutis. Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė buvo parengusi projektinius komercinės paskirties pastato pasiūlymus. Juose buvo numatytas ir požeminis garažas.
Tačiau planai taip ir liko neįgyvendinti. G.Petrikas sakė, kad vis iškildavo įvairių kliūčių – nebuvo poreikio tokiam pastatui, užklupo ekonominė krizė. Taip pat problemų kilo ir dėl to, kad vietos automobiliams čia mažai, o įrengti požeminį garažą verslininkas nebuvo linkęs.
Dabar pastatas stovi užkaltais langais ir toliau pamažu byra. Tačiau jo laukia permainos.
R.Petrikas sakė, kad savo pastato dalį parduoda.
„Aš nuleidau rankas. Jėgų atėmė bendravimas su paveldosaugininkais. Jų reikalavimus įgyvendinti sudėtinga, todėl šį turtą nusprendžiau parduoti. Dabar vyksta pirkimo–pardavimo sandoris, todėl daugiau apie jį pasakoti negaliu. Visi dokumentai turėtų būti sutvarkyti po dviejų savaičių“, – sakė G.Petrikas.
Verslininkas teigė, kad iš šio turto pirkėjo girdėjo apie planus čia atidaryti viešbutį.
Nupirko V.Šustausko valdas
Atnaujintoje alėjos atkarpoje nuo dar vieno – 37 numeriu pažymėto pastato bet kurią akimirką gali pradėti byrėti tinkas ir plytos. Šio statinio antrajame aukšte ne vienus metus veikė Vytauto Šustausko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos biuras.
Pernai savivaldybė iš politikų atėmė privilegijas turėti savo biurus mieste ir už juos beveik nemokėti. Todėl praėjusių metų pabaigoje 145 kvadratinių metrų ploto patalpos buvo parduotos aukcione. Pradinė jų kaina buvo 130 tūkstančių eurų. Dalį patalpų įsigijo verslininkas Zigmantas Dargevičius.
„Esu tik dalies patalpų valdytojas. Name yra ir daugiau savininkų.
Namą administruojanti įmonė „Kauno centro būstas“ rinko mūsų parašus, kad sutiktume, jog būtų pradėtas fasado remontas. Tam pritariau. Kas vyks minimose patalpose, dar neaišku, nenuspręsta. Svarbiausia dabar sutvarkyti fasadą“, – sakė Z.Dargevičius.
Kauno savivaldybė iš pastatą administruojančios įmonės „Kauno centro būstas“ gavo paraišką statinio fasado tvarkybos darbams. Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus sudaryta darbo grupė tokiam prašymui pritarė.
1878 metais pagal architekto Simono Gorskio projektą statytame name visada veikė parduotuvės, antrajame aukšte buvo butai.
Vėl ketina įkurti viešbutį
Apleistų pastatų vis dar yra ir kol kas nerekonstruotoje Laisvės alėjos atkarpoje.
Įspūdingas XIX amžiaus pabaigoje statytas ir iki 1927 metų vis rekonstruotas Laisvės alėjos 70 numeriu pažymėtas pastatas kelia ir gailestį, ir šypseną. Tarpukariu jame veikė viešbutis, kelios kontoros, parduotuvė, buvo ir butų.
Dabar pirmajame aukšte veikia parduotuvės ir kavinės. Viršutiniai du aukštai apleisti ir tušti. Fasadas trupa. Kai kurie balkonai – be turėklų. Viename jų vietoj turėklų sustatyta geltonai dažytų medinių kėdžių eilė. Praeiviams tokia išmonė kelia šypseną.
Namą praėjusių metų pabaigoje įsigijo bendrovė „Laisvės investicijos“. Jos direktorius Gediminas Balnis pasakojo, kad šis pastatas yra istorinio restorano ir viešbučio „Metropolis“ komplekso dalis.
„Pirmiausia būtina suremontuoti pastato fasadą, nes jis kelia pavojų. Todėl jo tvarkybos darbus norime atlikti kuo skubiau. Prašėme ir savivaldybės paramos. Kai fasadas bus sutvarkytas, bus rengiamas „Metropolio“ plėtros projektas. Tada ir šiame pastate planuojame įkurti viešbutį“, – sakė G.Balnis.
Fasadą sutvarkys vasarą?
Iki vasaros turėtų pagražėti ir Laisvės alėjos 36 namas.
Jame keletą metų veikė Kauno turizmo informacijos centras. Dabar patalpos tuščios. Ant fasado matyti buvusios iškabos raidžių likučiai.
Šiame pastate įsikurs Europos kultūros sostinės projektus kuriančios įstaigos „Kaunas 2022“ biuras. Šios įstaigos atstovė ryšiams su visuomene Agnė Pinigienė sakė, kad pastato vidų bei išorę planuojama suremontuoti iki vasaros.
„Biuras jau turėjo veikti rudenį, vėliau – kovo mėnesį, tačiau biurokratiniai reikalai, darbų ir paslaugų pirkimo procedūros užsitęsė. Tikimės, kad pastatas bus suremontuotas vasarą“, – sakė A.Pinigienė.
Atnaujinti vis nesiseka
Kur kas prastesnė yra Laisvės alėjos 44 namo situacija. 1870 metais statytą pastatą 2002 metais įsigijo įmonė „Lelija“.
Pastatas pamažu iro, neseniai jo fasadas buvo uždengtas baltu dangalu.
„Lelijos“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė sakė, kad su šiuo pastatu turi didelių problemų.
„Iš pradžių problemų buvo dėl prie pastato esančios žemės. Su Nacionaline žemės tarnyba niekaip nesisekė sutarti dėl sklypo nuomos. Vėliau norint pastatą suremontuoti paaiškėjo, kad kaimynai pridarė įvairių nelegalių dalykų. Dėl neteisėtų statybų dabar su jais bylinėjamės.
Kol vyksta teismo procesas, jo komentuoti negaliu. Bet labai gaila, kad pastato taip ilgai nepavyksta prikelti“, – sakė verslininkė.
Matydami, kad pastatas byra, jo savininkai bent uždengė fasadą.
„Nenorime, kad nutiktų nelaimė. Kada situacija gali pasikeisti ir pagerėti, neaišku“, – neslėpė verslininkė.
Šiemet žada skirti beveik milijoną eurų
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kaune nuo 2016 metų veikia paveldotvarkos programa, kuria gali pasinaudoti kultūros paveldo objektus valdantys ar kultūros paveldo teritorijose pastatus turintys kauniečiai. Iš miesto biudžeto skiriamas dalinis finansavimas tokių pastatų fasadų tvarkybos darbams.
Šiais metais į paramą galėjo pretenduoti tie, kurie norėjo ne tik tvarkyti pastatų fasadus, bet ir namų įėjimus pritaikyti neįgaliesiems, įrengti pastatų išorės dekoratyvinį apšvietimą.
Buvo gauti 45 prašymai. Darbo grupė nusprendė, kad į paramą gali pretenduoti 37 objektai. Pastatai yra Kauno centre ir senamiestyje. Jiems bus skirta 891 272 eurai.
Yra tokių pastatų, kurių savininkai paramą darbams gavo pernai, bet visų pinigų panaudoti nespėjo. Jie šiemet vėl teikė prašymus ir dalis jų vėl gaus pinigų pradėtiems darbams tęsti. Pavyzdžiui, tokia situacija susiklostė su Laisvės alėjos 21 pastatu, kuris priklauso žinomai įmonei „Kauno grūdai“.“
