Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabar siūloma NT mokesčio reforma labiau primena mozaikos dėlionę, kasmet pasiūlant vis naujų būdų gauti valstybei pajamų iš turto, nuošalyje paliekant kompleksinius sprendimus. Idealiu atveju turėtų būti apmokestinamas visas valstybės nekilnojamas turtas vieningu, mažos bazės mokesčiu, o ne fragmentuotai surenkami pinigai iš kelių tūkstančių savininkų, dar labiau komplikuojant ir taip neefektyvią sistemą.
„Kova su šešėliu ir pajamų iš jo „ištraukimas” – viena iš pagrindinių žinių, siunčiamų pristatant mokesčių reformą. Tačiau siūlomas sprendimas įtrauks tik kelis tūkstančius turto savininkų, o jo administravimo išlaidos, tikėtina, „suvalgys“ reikšmingą surenkamų lėšų dalį, kuomet nelegali nuomos rinka tikrai didesnė nei keli tūkstančiai, į kuriuos nusitaikyta“, – sako M. Statulevičius.
Valstybė turi rodyti pavyzdį gyventojams
„Turto banko“ parengtoje valstybės nekilnojamojo turto ataskaitoje pažymima, kad valstybė valdo 3 mlrd. eurų vertės turtą. Reikšminga šio turto dalis yra valdoma neefektyviai, pavyzdžiui, 8 iš 14 ministerijų viršija nustatytus išlaikymo ir ploto vienam darbuotojui rodiklius. Apmokestinus valstybei priklausantį NT, įstaigos, valstybės valdomos įmonės turėtų finansinę paskatą iš naujo įsivertinti, ar tikrai viso ploto joms reikia. Remiantis ta pačia „Turto banko“ ataskaita, dalis šio turto naudojama komerciniams tikslams – nuomojama trečiosioms šalis, vykdoma komercinė veikla, o NT mokesčio šio tipo turtas taip pat išvengia.
„Vyriausybės pasiūlytas planas – tai dar nėra visuotinis NT mokestis. Idealiu atveju, būdama solidari su savo piliečiais, valstybė turėtų pati rodyti pavyzdį gyventojams, skatindama jai priklausančias įstaigas nekilnojamąjį turtą naudoti efektyviau“, – sako tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.
Pasak M. Kulboko, dažnai išsakomi keli argumentai, kad NT mokestis valstybės valdomam turtui – tai tik tuščias pinigų stumdymas iš kišenės į kišenę. Tačiau pamirštama, kad NT mokestis, visų pirma, yra mokestis savivaldai tam, kad būtų gerinama gyventojams skirta infrastruktūra. O juk ta pačia infrastruktūra naudojasi ir valstybinės įstaigos! Kitas argumentas, kad vyriausybė neturi galimybių ir resursų tokiam mokesčiui susimokėti yra niekinis, nes kas klausė gyventojų ar jie turės galimybę susimokėti tokį pusiau visuotinį mokestį?
Eksperto teigimu, jei valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas būtų apmokestintas tokiu pačiu tarifu kaip ne pirmas gyventojų būstas, savivaldybių biudžetą papildomai galėtų pasiekti iki 9 mln. eurų.
„Papildomus 9 mln. eurų būtų galima panaudoti ir miestų infrastruktūros plėtrai ir kitoms valstybės reikmėms – tai lėšos, kurios papildytų savivaldybių biudžetus bei skatintų efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą. Pristačiusi šį žingsnį (struktūrinių reformų matmenis) būtų galima eiti ir toliau – apmokestinti panaudos ir pasitikėjimo teisėmis valdomą valstybės, jos kontroliuojamų įmonių ir savivaldybės NT. Iki šiol tiksliai nežinoma, kiek yra valdoma tokio turto ir kokia jo tikroji vertė. Mano giliu įsitikinimu, negali būti išimčių nei valstybei, nei savivaldybėms, nei verslui steigiant „žvakių fabrikėlius“, – aiškina M. Kulbokas.
Trūksta aiškumo
Anot LNTPA vadovo, dabartinis paskelbtas NT mokesčio variantas taip pat nėra iki galo aiškus: nežinia, kaip bus apmokestinamas šeimos turtas, ar prabangos ir naujasis mokestis bus integruojami, ar mokama kartu, nepaaiškinta kodėl pinigai renkami į valstybės, o ne savivaldybių biudžetą ir kokie bus realūs administravimo kaštai. Tai taip pat gali kirsti ir per regionuose gyvenančių žmonių finansinę padėtį, kuriems dėl ekonominės padėties sunku įdarbinti ar parduoti papildomą NT.
„Dabar su NT ir žemės mokesčių sistema turime nelengvai išpainiojamą hibridą: dalis turto mokesčio renkama į savivaldybės biudžetą, o prabangos mokestis keliauja į valstybės iždą, atskirai apskaičiuojama žemės ir NT vertė ir pan. Dabar siūloma mokesčių reforma sukurtų NT mokesčio hidrą“, – sako M. Statulevičius.
Jis pabrėžia, kad kritikuotini ir Vyriausybės teiginiai dėl to, kad naujoji reforma stabdytų NT burbulo formavimąsi – šitą darbą geriausiai atlieka Lietuvos banko sukurti Atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie neleidžia skolintis NT virš savo galimybių ribų, o papildomi keliasdešimt eurų per metus rinkos iš naujo mokesčio situacijos rinkoje nepakeis.
„Verta atkreipti dėmesį ir kam renkami mokesčiai. Dabar Seime svarstomas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį, surinkti pinigai už valstybinės žemės nuomą miestuose atitektų melioracijai kaimo vietovėse atnaujinti, o papildomos NT mokesčio lėšos – biudžeto padengimui . Ar tikrai logiškai ir pagrįstai planuojame panaudoti surenkamus turto mokesčius ir galime tai pagrįsti jų mokėtojams?“ – sako M. Statulevičius.
