Nekilnojamojo turto „Ober-Haus“ duomenimis, pernai Vilniuje ir jo apylinkėse pastatyta beveik 500 naujų individualių namų ir kotedžų, tai yra 54 proc. daugiau nei užpernai. Didžioji dalis jų, apie 85 proc., buvo nupirkta ir rezervuota.
„Jeigu šeimai reikia didesnio būsto ir ji negali jo įpirkti, pavyzdžiui, Žvėryne ar Ozo parke, kur gyventi gana patogu, tuomet dažnai apsisprendžia įsigyti butą Pašilaičiuose ar Pilaitėje ir yra pasiryžę važiuoti per visą miestą, kad pasiektų namus. Tai kodėl gi nepaaukojus dar vieno ar dviejų kilometrų ir neįsigijus kotedžo? Turėsite dar ir nedidelį žemės sklypą, be to, nereikės sukti galvos dėl automobilio stovėjimo”, – sako NT agentūros „Capital Real Estate” brokeris Šarūnas Kaniava.
Šiek tiek už Pilaitės, Pašilaičių pakraštyje Tarandėje ir Gineitiškėse ar Kalnėnuose, Pavilnyje – atokesniuose, tačiau miesto ribose esančiuose rajonuose, iki kurių važiuoja ir viešasis transportas, pastaruoju metu sujudimas – dygsta kotedžai. O jų kaina – beveik tokia pati, kaip standartinių būstų daugiabučiuose. Šiuo metu pigiausi naujos statybos butai Vilniuje kainuoja maždaug 1100 eur už kv. m. Pasak Š. Kaniavos, kotedžų kaina mažesnė – apie 1000 eur už kv.m.
„Iki šių rajonų važiuoja ir viešasis transportas, o tai reiškia, kad keliai ir privažiavimai geri. Pats išanalizavau, kad nuo dabar Tarandėje statomų kotedžų iki stotelės nueisite greičiau negu nuo kai kurių naujos statybos daugiabučių Perkūnkiemyje. Minusas tik tas, kad parduotuvės ar sporto klubai jums bus toliau, iki jų pėsčiomis nenueisite. Tačiau ir tai tikriausiai tik laiko klausimas, jei bus paklausa, tikėtina, kad netoli naujakurių kursis ir jiems reikalingi verslai”, – teigia Š. Kaniava.
NT ekspertas paaiškino ir tai, kodėl kotedžą pirkti kai kuriais atvejais labiau apsimoka negu butą.
Pagrindinė priežastis – kotedžams statyba greitesnė, be to, jų dažnai imasi mažesni NT vystytojai, kurie yra lankstesni ir lengviau prisitaiko prie klientų poreikių.
„Daugiabutis yra ypatingas statinys, jį suprojektuoti ir gauti leidimus statyti yra sudėtingiau, be to, ilgiau užtrunka ir procesas, kol pastatas pripažįstamas tinkamu naudoti. Pabaigti daugiabučio projektą prireikia metų ar pusantrų. Visa tai atsiliepia galutinei kainai, kurią moka pirkėjas. Tuo tarpu kotedžai yra mažaaukštė statyba, viename žemės sklype jų įrengiama nuo 2 iki 4. Pastatyti kotedžus yra paprasčiau, tam gali pakakti ir pusmečio. Sutaupoma laiko, kartu ir pinigų, todėl pirkėjams galima pasiūlyti patrauklesnes kainas”, – paaiškino Š. Kaniava.
Kitas dalykas, apie kurį dažnai nė neįtaria pirkėjai – kotedžų statytojai yra labai lankstūs ir pirkėjams dažnai gali pasiūlyti ne tik nuolaidas, bet ir patrauklius atsiskaitymo už būstą būdus.
„Žmonės dažnai nedrįsta klausti, mano, kad geresnių sąlygų neišsiderės, tad net nepabando. Tačiau su mažaaukštės statybos vystytojais galima susitarti netgi dėl mokėjimų atidėjimų, jeigu yra toks poreikis. Brokeriai visada atranda variantų, tinkančių abiems pusėms”, – teigia Š. Kaniava.
Tad kodėl pirkėjai vis dar dairosi į būstus ir kodėl statytojai nesiima daugiau kotedžų projektų? Š. Kaniava sako, kad taip nutinka dažniausiai dėl nusistovėjusių stereotipų.
„Kai kurie vis dar galvoja, kad kotedžas gali būti mažiausiai 100 kv. m. ploto. Tačiau dabar jie statomi ir 70 kv.m. ploto. Be to, iš pirmo žvilgsnio butas pigesnis. Pavyzdžiui, 65 kv. m. dydžio buto kaina 80 tūkst. eurų
