Žaliakalnio ir Aleksoto šlaituose įsikūrę kauniečiai vis dar susiduria su pavojingomis situacijomis. Lietaus vandenys plauna šlaitus, dėl to pamažu skilinėja gyventojų namai. Žmonės baiminasi, kad šlaitų nuošliaužos nugriaus namus ar net sužeis juos pačius.
Aleksote, Veiverių gatvės šlaite, gyvenanti daugiavaikė motina B.Budvytienė taip pat nerimauja, kad bet kurią akimirką gali ištikti nelaimė.
Visai greta namo esantis Aleksoto kalno šlaitas pradėjo slinkti praėjusių metų rudenį. Balandį griuvo dar didesnė nuošliauža ir suskaldė namo pirmojo aukšto sieną. Moteris dėkoja likimui, kad tuo metu namuose nebuvo 7 jos vaikų ir 5 anūkų.
Nuo praėjusio rudens gyventoja prašė miesto savivaldybės pagalbos, tačiau biurokratinis aparatas sukosi lėtai. Kaunietė buvo siunčiama iš vienos valstybinės įstaigos į kitą. Visai neseniai Kauno valdininkai pagaliau pripažino, kad šlaitas yra miesto nuosavybė, situacija dėl jo ir pavojaus namui – ekstremali.
Kauno savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus sakė, kad šis atvejis išskirtinis, nes valstybinė žemė gali užvirsti ant privačios valdos, todėl netrukus ruošiamasi pradėti šlaito sutvirtinimo darbus.
Jei reikės, Veiverių gatvės 40A namo gyventojams bus suteikta ir laikina pastogė.
Darbai dėl šlaitus ardančių lietaus vandens nuotekų sistemos įrengimo Aleksote ir Žaliakalnyje taip pat jau prasidėjo.
Šlaitą tvirtino ir patys
B.Budvytienė pasakojo, kad namą, esantį Veiverių gatvėje, Aleksoto kalno šlaite, įsigijo 1986 metais. Čia dabar jau našlė drauge su vyru išaugino 7 savo vaikus.
Ankstesni nedidelio kuklaus namo šeimininkai už jo buvo įrengę apsauginę plytų ir betono sieną, saugojusią nuo šlaito slinkimo.
„Patys dar labiau tvirtinome šlaitą, prie namo išbetonavome aikštelę ir laiptus link gatvės. Betonu ir į jį sumūrytais dideliais akmenimis sutvirtinome šlaitą“, – pasakojo moteris.
Daugelį metų kaunietė su šeima ramiai gyveno name, kuris pastatytas patogioje vietoje. Vos išėjęs į Veiverių gatvę ir perėjęs Vytauto Didžiojo tiltą gali atsidurti senamiestyje, o per šventes gyventojai neišeidami į miestą savo kieme gali klausytis koncertų.
Pradėjo slinkti spalio mėnesį
Tačiau praėjusiais metais prasidėjo problemos.
Spalio mėnesį nuo šlaito atitrūko ir nubyrėjo gabalas žemės.
„Praėję metai buvo lietingi. Matyt, dėl to permirkęs šlaitas ėmė slinkti. Pirmoji nuošliauža nugriovė dalį apsauginės šlaito sienos ir sukėlė nerimą, kad žemė ims slinkti vis labiau“, – pasakojo B.Budvytienė.
Moteris prisiminė, kad iki tol niekada savo namo nebuvo draudusi. Pernai kažkodėl tai padarė.
„Nežinau, kodėl nusprendžiau tai padaryti. Tarsi kažkokia apvaizda aplankė. Nelaimės visai nesitikėjome, tačiau, pasirodo, turtas buvo apdraustas ne be reikalo“, – savo apdairumu džiaugėsi moteris.
Pasiuntė į miškų urėdiją
Kaunietė sakė, kad sklypas aplink namą suformuotas, tačiau ji jo nėra privatizavusi, todėl tai – valstybinė žemė. Norint joje ką nors daryti, net gėlę pasodinti, reikia leidimų. Šlaitą tvirtinti taip pat turi valdžios įstaigų atstovai.
Todėl moteris kreipėsi į Kauno savivaldybę.
„2017 metų lapkritį iš valdininkų gavau atsakymą, kad Aleksoto šlaitas yra miško paskirties žemė ir šia teritorija turi rūpintis Dubravos miškų urėdija“, – pasakojo kaunietė.
B.Budvytienė kreipėsi į Dubravos eksperimentinę-mokomąją miškų urėdiją.
„Iš urėdijos atvyko visa specialistų komanda. Ši komisija nustatė, kad šlaite įrengta apsauginė siena yra įtrūkusi keliose vietose ir situacija pavojinga. Jei šlaitas imtų slinkti, gali kilti pavojus namui ir mums, gyventojams. Ekspertai pripažino, kad atraminę betono sieną būtina atnaujinti“, – pasakojo kaunietė.
Be to, ekspertai patarė, kad šlaite dar reikėtų pasodinti ir karklų bei kitokių augalų, kurių šaknys sutvirtintų žemę.
Taip pat miškų urėdijos atstovai paaiškino: jei žemės sklypas prie namo yra suformuotas, jis jau nebepriklauso urėdijai. Sklypo savininkė – Kauno savivaldybė.
Pinigų darbams neturėjo
Kaunietė tokias išvadas pateikė miesto valdžios atstovams. Jie atrašė, kad moteris turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir savo lėšomis įsirengti tvirtesnę betono sieną, nes pinigų tokiems darbams miesto biudžete nenumatyta.
„Jei tam pinigų būtume turėję, taip ir būtume padarę. Tačiau vien parengti tokį projektą kainuoja brangiai.
Ką jau kalbėti apie pačius darbus. Be to, labai sunku rasti specialistų, kurie kokybiškai atliktų tokius darbus“, – kalbėjo kaunietė.
Moteris buvo įsitikinusi, kad vis dėlto tai miesto žemė ir ja turėtų rūpintis ir drauge su gyventojais išeičių ieškoti miesto valdžios atstovai.
Laimei, vaikai nenukentėjo
Kol vyko visi šie susirašinėjimai, atėjo šių metų pavasaris.
„Buvo balandžio 13-oji. Staiga išgirdau baisų bildesį. Pamaniau, kad gal nugriuvo žemiau šlaite gyvenančių kaimynų malkinė. Tačiau atsigręžusi į šlaitą pamačiau, kad nuslinko nemaža jo dalis, žemės užslinko tiesiog ant namo pirmojo aukšto“, – prisiminė B.Budvytienė.
Moteris džiaugėsi, kad tuo metu buvo kieme, nes jei būtų šeimininkavusi virtuvėje, ant kurios sienos ir nuslinko žemės, būtų dar labiau išsigandusi. Nepaisant nelaimės, laiminga pasijuto, kad tuo metu pas ją nesisvečiavo 7 vaikai su savo antrosiomis pusėmis ir 5 anūkai.
„Baisu net pagalvoti, kad žemės galėjo užgriūti ant vaikų, kurie mėgsta žaisti kieme“, – pasakojo moteris.
Nuošliauža suskaldė namo sieną, užvertė kiemo lopinį. Kauniečiai savo valdą susitvarkė, bet dabar kiekvieną dieną, ypač kai lyja, gyvena lyg ant adatų. Bijo, kad šlaitas toliau slinks ant jų namo.
Pagaliau pažadėjo padėti
Nežinodama, ką daryti, B.Budvytienė kreipėsi į Aleksoto seniūnę Liukreciją Navickienę.
„Tai gerbiama daugiavaikė motina, užauginusi puikius išsilavinusius vaikus. Padėti stengiamės visiems gyventojams. O tokiam žmogui, kuris užaugino tiek vaikų ir rūpinasi savo valda, būtinai reikėjo patarimo ir pagalbos“, – pasakojo Aleksoto seniūnė.
Balandžio pabaigoje Kauno savivaldybėje buvo sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Specialistų komanda apsilankė B.Budvytienės valdoje, įvertino situaciją.
„Visai neseniai iš savivaldybės gavau atsakymą. Žadama, kad bus pradėtas rengti šlaito ir atraminės sienos sutvirtinimo darbų projektas“, – džiaugėsi kaunietė.
Moteris sakė nežinanti, kiek užtruks šio projekto rengimas, kada gali prasidėti realūs darbai.
„Todėl lieka tikėtis, kad kol jie bus atlikti, nelaimė nenutiks“, – vylėsi B.Budvytienė.
Daugiavaikės aleksotiškės atvejis išskirtinis, situacija ekstremali
Gediminas Jankus
Kauno savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas
„Situacija dėl šlaito greta B.Budvytienės namo tikrai pavojinga ir išskirtinė.
Nemažai kauniečių yra įsikūrę šlaituose, tačiau dažniausiai tai būna nuosavos valdos. Kai dėl šlaitų kyla problemų, gyventojai neretai siekia, kad jiems šlaitų sutvirtinimo darbus atliktų savivaldybė. Tačiau net ir norint teisiškai to daryti negalima, nes tai – privačios valdos.
Taip pat neretai gauname nusiskundimų iš gyventojų dėl jų kaimynų veiklos. Neseniai teko aiškintis konfliktą Samylų gatvėje. Gyventojas turėjo visus leidimus statyboms ir šlaite pasistatė namą.
Jo kaimynas buvo nepatenkintas, teigė, kad per statybas suskilo jo namo pamatai, ėmė šliaužti šlaito dalis. Ištyrus šį atvejį paaiškėjo, kad pretenzijos perdėtos.
Gyventojas, kuris statėsi namą, pats netrukus sutvirtino šlaitą, nes buvo suinteresuotas, kad jam dėl to nekiltų problemų.
Nors savivaldybė tokiais atvejais yra niekuo dėta, kaimynai santykius turėtų aiškintis tarpusavyje ar teismuose. Gyventojai to neretai nesupranta ir nori, kad savivaldybė spręstų konfliktus ir atliktų šlaitų tvirtinimo darbus privačiose valdose.
Veiverių gatvės 40A namo ir jo gyventojos B.Budvytienės atvejis kitoks.
Jos namui ir net sveikatai bei gyvybei graso šalia esantis valstybei priklausantis šlaitas. Žinau, kad prieš metus nuo šlaito nuslinkusios žemės buvo užvertusios ir gyventojos kieme esantį įėjimą į gatvę.
Tada savivaldybė jas pašalino. Tačiau prireikė laiko, kol pavyko išsiaiškinti, kad tai ne miškų urėdijai priklausanti žemė. Dabar, kai aišku, kad tai valstybinė žemė, situaciją spręsime kuo skubiau.
Suprantame, kad pasipylus lietui šlaitas vėl gali pajudėti. Pavojus gyventojai ir jos turtui realus, todėl B.Budvytienei jau siūlėme laikinai apsigyventi laikiname savivaldybės būste.
Tai ji gali padaryti, jei tik pajustų naują pavojų.
Miesto tvarkymo skyriui pavesta kuo skubiau parengti šlaito sutvirtinimo darbų projektą ir pateikti apytikslę sąmatą, kiek tai kainuos. Problema ta, kad šioje vietoje šlaitą sutvirtinti sudėtinga, nes privažiuoti technikai vietos beveik nėra. Todėl darbų kaina bus didesnė, nei tvirtinant šlaitus prieinamesnėse vietose.
Mieste vykstant dideliems pokyčiams darbų gausybė. Kartais nutinka taip, kad kai kurie iš jų atidedami. Šiuo atveju atidėlioti pagalbos gyventojai negalima. Kai tik projektas bus parengtas, Miesto tvarkymo skyrius pradės darbus.
Tikiuosi, kad vasarą jie bus padaryti. Pinigų darbams atlikti prašysime iš specialaus Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus fondo. Šio fondo lėšos kaip tik ir naudojamos, kai kyla ekstremalios situacijos, pavyzdžiui, kai reikia padėti nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams ar tvirtinant miesto šlaitus, dėl kurių gresia pavojus gyventojų turtui ar sveikatai.“
Žaliakalnio šlaitų gyventojams vilčių atsirado – darbai prasidėjo
Žaliakalnyje, Biržų gatvėje, gyvenantis verslininkas ir Žaliakalnio vietos veiklos grupės valdybos narys Raimondas Krištaponis jau ne vienus metus bijo, kad į skardį nenugarmėtų jo namo terasa. Kauniečio namas 1996 metais buvo pastatytas tarp Biržų ir Zanavykų gatvių ant natūralios griovos, kuria tekėjo upelis, šlaito. Jokios grėsmės jis nekėlė.
Tačiau, pasak R.Krištaponio, 2014 metais upelis buvo įspraustas į storą vamzdį. Juo nuo aplinkinių gatvių šlaitų pradėjo tekėti lietaus vanduo. Vamzdis nebuvo nutiestas per visus aplink Biržų gatvę esančius Žaliakalnio sklypus iki Neries – baigėsi kaip tik ties R.Krištaponio sklypu.
Iš vamzdžio vasaromis, kai net nelyja, teka vanduo. Kai užklumpa ilgesnis ar intensyvesnis lietus, vanduo liejasi stipria srove. Drauge su juo bėga ir iš šlaitų nubyrančios žemės. Visas šlaitas pradėjo irti.
Praėjus metams po to, kai šlaite buvo įrengtas vamzdis, pastatyta ir prie namo primūryta terasa atskilo. Iš pradžių, pasak kauniečio, buvo matyti tik 1 centimetro plyšys. Jį verslininkas bandė užtaisyti savo jėgomis.
Tačiau bėgant laikui terasos grindinio trinkelės taip pat pajudėjo, visa terasa pradėjo svirti žemyn. Plyšys tarp terasos ir namo pernai jau buvo 15 centimetro pločio. R.Krištaponis teigė, kad tokia pati ir kitų Biržų gatvės pabaigoje esančių namų padėtis.
Nutiesti vamzdyno per griovą iki Neries gyventojai patys negali, nes teritorija, per kurią jis turėtų eiti, – valstybinė žemė.
R.Krištaponis sakė, jog prašė valdininkų, kad vamzdis būtų nutiestas iki Neries.
Pernai Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad iš Europos Sąjungos lėšų Kaune iki 2020 metų numatyta išplėsti ir atnaujinti mieste esančių lietaus nuotekų tinklą. Tai palies Aleksotą ir Žaliakalnį. Iš viso bus atnaujinta ar įrengta 24 kilometrai lietaus nuotekų trasų.
Žaliakalnyje didžiausi darbai numatyti Zanavykų gatvėje, per ją, Jonavos gatve iki Neries bus nutiestas lietaus vandens nuotekų tinklas. Prie jo bus prijungta ir visa Biržų gatvė.
Aleksote tokie patys darbai numatyti J.Dobkevičiaus, J.Kumpio, V.Čepinskio gatvėse, todėl mažiau lietaus nuotekų pateks ir į Veiverių gatvę.
R.Krištaponis sakė, kad jo ir kaimynų problema dar neišspręsta. Tačiau gyventojai turi vilčių, kad per šiuos ir kitus metus situacija vis dėlto pasikeis. Pirmieji miesto lietaus nuotekų tinklo atnaujinimo darbai Žaliakalnyje prasidėjo šiemet.
