Kaune P.Cvirkos paminklas stovi šalia judrios K.Donelaičio gatvės. Šalia Vaikų literatūros muziejaus skyrius. Seniau šiame pastate P.Cvirka kurį laiką gyveno, po to čia veikė jo vardu pavadintas muziejus.
Savivaldybė dar šiemet planuoja su sovietų ideologija siejamo P.Cvirkos paminklą nukelti. Tačiau vis neranda sprendimo, kur jį reikėtų padėti. Sovietams okupavus Lietuvą, P.Cvirka įstojo į Komunistų partiją, buvo vienas iš važiavusiųjų parvežti Stalino saulės.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas svarsto, jog P.Cvirka yra žmogus, kurio biografija nepuošia Lietuvos istorijos, o paminklas – tai viešosios pagarbos asmeniui rodymas.
Kaune rašytojo skulptūrą sukūrusio skulptoriaus Viktoro Palio sūnus architektas Rimvydas Palys tikina, kad būtų gaila, jei paminklą nugriautų: „Jei ten būtų koks nors karys raudonarmietis išvaduotojas, tai čia kas kita, o P.Cvirka juk rašytojas buvo, jis truputį raudonavo, klydo, bet tada daug kas klydo, ir Salomėja Nėris, bet tai neatima to, ką jie yra davę kultūrai.“
Nukėlimo laukia ir Vladislovo Mikučiano sukurtas P.Cvirkos bronzinis paminklas, stovintis Vilniaus centre.
„P.Cvirkos mes nevertinome kaip rašytojo, apie jį kalbėjome kaip apie visuomenės, politikos veikėją, apie žmogų, kuris veikė prieš savo valstybę, kolaboravo su sovietų valdžia“, – teigė Vilniaus tarybos narė Paulė Kuzmickienė.
Kol savivaldybės svarsto nukelti paminklus, Seime du konservatoriai siūlo įstatymu numatyti, kad komunizmą propaguojantys vieši objektai būtų šalinami, pervadinamos mokyklos ir gatvės, kurioms suteikti S.Nėries, Liudo Giros ar kitų komunistų veikėjų vardai.
„Mes toleruojame tai, kas Lietuvai atnešė blogį, toleruojame simbolius ir tie simboliai atgimstančiam Kremliaus imperializmui yra labai svarbūs, jie nori užsidėti, neva štai čia mūsų teritorija, mes pasitraukiame, bet vis tiek esame čia“, – įsitikinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis.
„Reikia sąmoningai priimti sprendimus, neverta kardinaliai spręsti“, „Siūlyčiau žiūrėti kiekvieną situaciją atskirai“, „Jau seniai reikėjo nukelti. Ar dera trispalvė lange ir šitas monstras, juk jaunimas nesusimąsto, o mes tai žinome istoriją, kaip anūkams tai paaiškinti?“ – taip svarsto Vilniaus gatvėje kalbinti praeiviai.
Seimo narys Ramūnas Karbauskis nemano, kad politikai turėtų kištis į mokyklų, gimnazijų, gatvių pavadinimus, „nes pirmiausia tie žmonės pavadinimuose yra ne dėl to, ar bendradarbiavo su kuo nors, o dėl to, ką jie sukūrė“.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat svarsto, kad šį reikalą derėtų palikti istorikams: „Tegu jie sprendžia, kas yra priešiška valstybei.“
O štai istorikas Egidijus Aleksandravičius stebisi sprendimais nukelti paminklus, esą tai reikėjo daryti gerokai anksčiau: „Kodėl praėjus 28 metams tai yra daroma? Jeigu būtų 1990-ieji, iš revoliucinės euforijos pats pats būčiau stūmęs kokį nors pamatą. O ant P.Cvirkos ir panašių paminklų pridėčiau lentelę su brutulaliausiais jų biografijos faktais – jis buvo tas, jis darė šitą, jis buvo toks, čia jo paminklas.“
Dabar draudžiama viešai demonstruoti sovietų ir nacių ženklus. Konservatorių atstovai siūlo į draudžiamųjų sąrašą įtraukti ir Georgijaus juostelę. Iki šiol tokia juostelė dažnai ryšima minint Pergalės dieną, žuvusiems kariams atminti. Ją ryši ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Priėmus įstatymą už juostelės ryšėjimą grėstų bauda iki 289 eurų.
