Vilniaus televizijos bokšto laukia milžiniški pokyčiai – to nebuvo beveik 40 metų

Televizijos bokšto restorane grindys nebesisuks, tačiau bokštą sups prašmatnus parkas, aštrių pojūčių mėgėjai galės pasivaikščioti atviroje aikštelėje, įrengtoje 20-ajame aukšte, o konferencijos vyks tiesiog padangėse.

Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra aštuntas Europoje televizijos bokštas.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra aštuntas Europoje televizijos bokštas.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra aštuntas Europoje televizijos bokštas.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra aštuntas Europoje televizijos bokštas.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
 Remigijus Šeris.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
 Remigijus Šeris.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra aštuntas Europoje televizijos bokštas.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Vilniaus TV bokštas pagal aukštį yra aštuntas Europoje televizijos bokštas.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Didžiąją dvidešimtojo aukšto dalį užims prabangus aukšto lygio restoranas. Jis bus perkeltas iš dabartinio devyniolikto aukšto.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Didžiąją dvidešimtojo aukšto dalį užims prabangus aukšto lygio restoranas. Jis bus perkeltas iš dabartinio devyniolikto aukšto.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Bokšto kamienas bus padengtas LED tinklu, kuris sutemus sukurs išskirtinį apšvietimą.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Bokšto kamienas bus padengtas LED tinklu, kuris sutemus sukurs išskirtinį apšvietimą.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Aplink atnaujintą Televizijos bokštą numatoma įrengti šiuolaikišką, tvora aptvertą parką.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Aplink atnaujintą Televizijos bokštą numatoma įrengti šiuolaikišką, tvora aptvertą parką.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
 Vietą būsimam statiniui parodė žolininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
 Vietą būsimam statiniui parodė žolininkė.<br>V.Ščiavinsko nuotr. ir vizualizacijos
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 26, 2018, 5:12 PM, atnaujinta May 26, 2018, 5:12 PM

Vilniaus televizijos bokštas gerokai pasikeis. Ne tiek išore, kiek vidiniu planavimu – bus sukurtos jaukios, turistams patrauklesnės vietos, pritaikytos ir neįgaliesiems.

Vilniečiai buvo supažindinti su aukščiausio sostinės statinio – Televizijos bokšto – esminio pertvarkymo projektiniais pasiūlymais.

„Vilniaus televizijos bokštas nebuvo kapitališkai remontuotas nuo jo pastatymo 1980 metais.

Rekonstrukcija reikalinga ir tam, kad Televizijos bokštas būtų geriau negu dabar pritaikytas turizmui ir laisvalaikio poreikiams.

Ne iki galo panaudojama vidinė bokšto struktūra, kad būtų pritraukta daugiau turistų, suteikta daugiau pramogų.

Bokštas nepakankamai pritaikytas neįgaliems žmonėms“, – priežastis, verčiančias imtis esminio remonto, vardijo Lietuvos radijo ir televizijos centro direktorius Remigijus Šeris.

Rekonstrukcijos kaina – 12 mln. eurų. Per remontą bokštas lankytojams bus uždarytas, tačiau kuriam laikui, R.Šeris dar negalėjo atsakyti.

„Dar turime nuveikti nemažai kitų darbų. Yra parengti ikiprojektiniai pasiūlymai, pagal juos numatyta pertvarkyti viršutinę bokšto dalį – joje vietoj lankytojams dabar skiriamo vieno aukšto, kuriame įsikūręs restoranas „Paukščių Takas“, būtų įrengti trys aukštai, skirti turizmui, pramogoms.

Iš pagrindų būtų pertvarkytos ir patalpos TV bokšto apatinėje dalyje, visa bokštą supanti antžeminė erdvė“, – aiškino Telecentro direktorius.

Apie pagrindinius bokšto pertvarkymus ir numatomas naujoves plačiau papasakojo projekto vadovas, studijos „Plazma“ architektas Rytis Mikulionis.

– Atnaujinus bokštą nebeliks restorano su besisukančiomis grindimis. Kodėl?

– Yra kelios priežastys. Pagal užsakovo užduotį, restoranas iškeliamas į 20-ąjį aukštą, o dabartiniame restorano 19-ajame aukšte projektuojama interaktvvi apžvalgos aikštelė, kurioje būtų galima laisvai judėti ir prieiti prie langų per visą aukštą.

Ant palangių būtų įrengiami informaciniai ekranai apie tam tikro matymo lauko ribose esančią panoramos dalį.

Per vieną pakopą paaukštėjusios besisukančios grindys trukdytų laisvai judėti lankytojams viename lygyje.

O, pagal projektą, aukštu aukščiau už naują restoraną būtų įrengtas išėjimas į atvirą apžvalgos aikštelę ant stogo.

Ja taip pat būtų galima vaikščioti ratu ir apžvelgti visą panoramą. Restorane erdvė būtų universalesnė, ją būtų galima padalinti į zonas, pritaikyti įvairiems renginiams, o besisukančios grindys tokius sprendinius labai apriboja.

Be to, tos besisukančios grindys jau labai nusidėvėjusios.

– O per žiemos šventes bokštas išliktų didžiausia miesto egle?

– Numatyta, kad bokšto kamienas ir betoninė taurės formos apačia dengiama LED tinklu ir taip sukuriamas išskirtinis vaizdas.

Jis gali keistis kaip didžiuliame ekrane, o pati tinklo konstrukcija paprasta akimi beveik nepastebima.

– Kaip lankytojai pateks į bokštą? Taip pat, kaip anksčiau, ar sistema keisis?

– Pertvarkomas požeminis tunelis, kuris šaltuoju metų laiku naudojamas kaip pagrindinis kelias patekti į TV bokštą.

Tunelio vietoje projektuojama atvira, nešildoma pėsčiųjų galerija.

Joje grindys formuojamos kaip nuovažų sistema, kad į pastatą galėtų patekti žmonės, turintys negalią.

Numatytos 166 vietos automobiliams pastatyti, bus du požeminiai garažai. Į garažus bus galima patekti iš Sausio 13-osios gatvės pusės.

– Ką pirmiausia pamatys lankytojai, pradėję bokšto apžiūrą nuo pirmųjų aukštų?

– Pirmajame aukšte projektuojami atskiri tūriai, paliekant laisvą erdvę vaikščioti aplink bokšto kamieną.

Įėjimo zonoje atskiriami lankytojų srautai, projektuojant du įėjimus ir išėjimus iš pirmojo aukšto laukiamosios salės, įrengiamas vestibiulis su patikros kontrolės zona, drabužine.

Pirmuosiuose trijuose aukštuose numatoma Sausio 13-osios įvykių memorialinė ekspozicija, kavinė su vaikų žaidimo zona, sanitariniai mazgai ir personalo patalpos. Trečiajame aukšte atviro plano universalios patalpos, skirtos įvairioms ekspozicijoms ar renginiams.

Tarp 19 ir 21 aukštų formuojamas koridorius, jungiantis liftų sistemą su atvirais laiptais.

Iš vestibiulio projektuojamas išėjimas į atvirą apžvalgos aikštelę ant bokšto taurės stogo. Jos išorinis perimetras ir stogelis bus atitverti metaliniu apsauginiu tinklu.

Atviroje aikštelėje numatomi įrenginiai ir lieptelis ekstremalaus sporto mėgėjams. Jie galės šokti žemyn prisirišę guma, vaikščioti taurės stogo kraštu prisitvirtinę saugos diržais.

Didžiąją 20 aukšto dalį sudaro prabangus aukšto lygio restoranas – sėdimosios vietos išdėstytos išoriniu erdvės perimetru.

O 21 aukšte projektuojama iki 30 vietų universali konferencijų salė su jai priklausančiomis pagalbinėmis patalpomis, poilsio zona.

Parkas iš viršaus primins žvaigždėlapį

Aplink atnaujintą Televizijos bokštą numatoma įrengti aptvertą parką su dviem įėjimais iš Lazdynų pusės. Jame ne tik vyks kultūros renginiai, bet ir bus iškylauti skirtų vietų.

Parko takų sistema paremta stilizuoto žvaigždėlapio idėja.

Toks takų planavimas sujungia skirtingos paskirties parko zonas ir pavienius objektus į kompleksinį tinklą, kurio piešinys būtų matomas iš viršutinių bokšto aukštų.

Parko teritorija skirstoma į aktyvaus ir pasyvaus poilsio erdves, reprezentatyvią prieigų ir renginių erdvę.

Pavienius memorialinius paminklus ir kryžių kalnelį į visumą jungia vingiuojanti ryškių želdinių juosta, perteikianti simbolinį Sausio 13-osios įvykių atminimą. Išsaugoma dauguma vertingų augalų.

Projektuojama ir atvira amfiteatrinė erdvė žiūrovams su aikšte mobiliajai renginių scenai. Amfiteatras bus suskaidytas pakopomis.

Vietą būsimam statiniui parodė žolininkė

Pirmasis Lietuvoje televizijos bokštas buvo pastatytas S.Konarskio gatvėje 1957-ųjų pavasarį ten pat, kur įkurta Lietuvos televizija. Tai buvo 180 m aukščio metalinis bokštas su 12 metrų antena, ant kurio vakarais užsižiebdavo ryškiai raudonos lemputės.

1971 metais Vilniuje sumanyta pastatyti naują Televizijos bokštą, kad būtų galima geriau perduoti ką tik atsiradusios spalvotos televizijos signalą.

Pasakojama, kad kadaise po Vilniaus kalvas vaikščiojančiam Televizijos bokšto architektui Vladimirui Obydovui vėjas iš rankų išplėšė brėžinius.

Gainiodamas lapus jis atsidūrė maždaug toje vietoje, kur dabar stovi bokštas. Ten pievoje vaistines žoleles rinko moteris, kuri, kalbama, vėliau tapo viena garsiausių Lietuvos žolininkių.

Moteris paklausė architekto, ko jis čia bėgioja. Jis atsakė, kad dairosi tinkamos vietos labai svarbiam statiniui – Televizijos bokštui.

Žolininkė patikino, kad architektas kaip tik stovi labai tinkamoje vietoje, kur puikiai auga vaistiniai augalai, tvyro gera energija. Tad bet koks čia pastatytas pastatas sėkmingai gyvuos, turės gerų perspektyvų ir gražią ateitį.

Tačiau išties veikiausiai Karoliniškių kalva pasirinkta dėl to, kad ji yra 60 metrų aukščiau už kairiajame Neries krante esantį Senamiestį. Kalva virš jūros lygio iškilusi beveik 200 metrų.

Statinį projektavo maskvietis architektas V.Obydovas bei inžinieriai Davidas Basiladzė ir Davidas Dortmanas. Administracinį Telecentro pastatą projektavo architektas Kazimieras Rimantas Balėnas.

Vilniaus televizijos bokšto statybos prasidėjo 1974-ųjų balandį. Įkurtuvės atšvęstos 1981 metų sausį.

Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 326,5 metro. Pagal aukštį jis yra aštuntas Europoje ir 26 pasaulyje.

Kurdami aukštutinę Vilniaus televizijos bokšto dalį architektai stengėsi, kad ji būtų panaši į Gedimo pilį. Net ant bokšto liemens esantys langeliai padaryti taip, kad primintų pilies langus.

Neoficialiai projekto autoriai bokštui suteikė net 300 metų garantiją.

Statant bokštą buvo iškasta didžiulė duobė, į ją supilta apie 20 tūkst. tonų betono.

Bokšto inžinerinės konstrukcijos stabilumas pagrįstas tuo, kad apačioje jis yra sukabintas su milžiniška betono uola. Dėl žemai esančio svorio centro ir jo statyboje naudoto aukščiausios klasės betono, kokį tik buvo galima rasti to meto Sovietų Sąjungoje, bokštas yra itin atsparus bet kokiam išoriniam poveikiui.

Visas 22 aukštų pastatas su pamatais sveria apie 25–30 tūkst. tonų. Žiedinėje bokšto dalyje, 19-ajame aukšte (165 metrų aukštyje), veikia restoranas „Paukščių Takas“, iš jo giedrais orais pro langus Vilnius ir jo apylinkės matyti net 50 kilometrų spinduliu.

Po žeme esančiame bokšto pade įrengtas duomenų centras. Čia stovi visų sistemų nepertraukiamą maitinimą užtikrinantys šaltiniai ir serveriai, sumontuoti galingų siųstuvų šaldymo įrenginiai, veikia gaisro gesinimo stotis.

Televizijos bokštas neretai siūbuoja. Nelygu orai, siūbavimo amplitudė viršūnėje yra apie 3 metrus.

Negana to, žiemą, dažniausiai per atlydį, nuo bokšto metalinės dalies į apačią krinta ledai. Telecentro darbuotojai žino, kad tomis dienomis bokšto papėdėje vaikščioti ir statyti automobilius nėra saugu.

Dėl šios priežasties žiemą lankytojai į bokštą leidžiami tik per tam tikslui suprojektuotą požeminę galeriją.

2012 m. spalio 29 dieną 3 val. analoginę antžeminę televiziją Lietuvoje pakeitė skaitmeninė antžeminė televizija, atverianti technologines galimybes perduoti aukštos ir superaukštos raiškos vaizdą.

Net ir perėjus prie naujesnių technologijų svarbu, kad antenos būtų iškeltos aukštai. Ypač tai svarbu radijo antenoms, mat kol kas radijas Lietuvoje tebėra analoginis.

Per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius prie Televizijos bokšto žuvo 14 taikių jo gynėjų, šimtai žmonių buvo sužeista. Per šiuos tragiškus įvykius bokštas 222 dienas buvo užimtas sovietų okupantų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.