Kas bus, kai baigsis futbolo fiesta? Rusams teks laukti 50 metų

Vakaruose išmoko stadionus projektuoti taip, kad jie tarnautų bei neštų naudą ir pasibaigus žaidynėms. Rusijoje situacija visiškai kitokia. Futbolo arenos dabar vykstančiam pasaulio futbolo čempionatui buvo suprojektuotos išimtinai šiai fiestai.

Dabartiniam pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje paruošta 12 arenų 11-oje miestų.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Dabartiniam pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje paruošta 12 arenų 11-oje miestų.<br>Lrytas.lt fotomontažas
 Jekaterinburgo arena.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Jekaterinburgo arena.<br>AFP/Scanpix nuotr.
„Fišt“ stadionas Sočyje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
„Fišt“ stadionas Sočyje.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Jekaterinburgo arena.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Jekaterinburgo arena.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
„Lužnikų“ stadionas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
„Lužnikų“ stadionas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Žemutinio Naugardo stadionas.<br>Caters News/Scanpix nuotr.
Žemutinio Naugardo stadionas.<br>Caters News/Scanpix nuotr.
Rostovo stadionas.<br>Caters News/Scanpix nuotr.
Rostovo stadionas.<br>Caters News/Scanpix nuotr.
Saransko stadionas.<br>Caters News/Scanpix nuotr.
Saransko stadionas.<br>Caters News/Scanpix nuotr.
„Lužnikų“ arena.<br>Imago Sport/Scanpix nuotr.
„Lužnikų“ arena.<br>Imago Sport/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jun 17, 2018, 1:12 PM, atnaujinta Jun 18, 2018, 11:52 AM

Dabartiniam pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje paruošta 12 arenų 11-oje miestų. Tris iš jų – Maskvos „Lužnikų“, „Fišt“ Sočyje ir Jekaterinburgo arena – renovuotos. Likusios devynios – pastatytos nuo pat pamatų.

Pusfinalio varžybas stebėti galės 60 tūkst. žmonių, atidarymo mačą ir finalą – 80 tūkst. žiūrovų. Kitose arenose tilps po 35 tūkst. žmonių.

Pagal FIFA reikalavimus, visos arenos apsodintos natūralia veja; turi atskirtas VIP tribūnas; tribūnos privalo būti visiškai pridengtos stogu, o iš kiekvienos tribūnų vietos turi būti matoma visa aikštė.

Pasaulyje yra keli stadionai, kurie garsūs savo specialiaisiais efektais. Pavyzdžiui, arena Miunchene padengta pripučiamu fasadu iš membraninių pagalvėlių. Arba „Mercedes-Benz“ stadionas Atlantoje (JAV) su stogu-transformeriu ir 360 laipsnių ekranu.

Rusijos arenose nieko panašaus nėra, tačiau objektai neatsilieka nuo europietiškųjų ar amerikietiškųjų analogų. „Lužnikai“, Kazanės arena, Jekaterinburgo arena turi didžiulius ekranus varžyboms stebėti, stadionas Sankt Peterburge – išvažiuojančią aikštę, Samaros arenoje kupolas iš metalo konstrukcijų, primenančių kosminį objektą, kurio skersmuo didesnis nei 300 metrų.

Kiek visa tai kainuoja?

Į stadionus investuota 214,5 mlrd. rublių. Jei padalinsime iš arenų skaičiaus, vienai klius 20,1 mlrd. rublių arba 276 mln. eurų.

„Spartak“ stadionas pastatytas privačiomis investicijomis. Jų buvo 198,7 mln. eurų.

Čempionato organizacinio komiteto generalinis direktorius Aleksejus Sorokinas skelbia, kad žaidynėms surengti reikėjo 680 mlrd. rublių. Skaičiuojama, kad čempionatui pasibaigus kasmet kiekvienai arenai išlaikyti reikės vidutiniškai 300 mln. rublių.

Tačiau realūs skaičiai gali būti didesni. Čia kalbama apie stadionus Volgograde, Jekaterinburge, Kaliningrade, Žemutiniame Naugarde, Rostove prie Dono, Samaroje ir Saranske, kurie buvo pastatyti iš federalinio biudžeto. Sostinėje ir Kazanėje bei Sankt Peterburge esančios arenos jau turi sutartis dėl verslo modelio su operatoriais.

Palyginimui, 2005 m. Miunchene pastatyta arena kainavo 340 mln. eurų, panašiai tiek, kai atsiėjo „Lužnikų“ rekonstrukcija. „Mercedes-Benz“ Atlantoje kainavo 1,36 mlrd. eurų, olimpinis stadionas Pekine – 423 mln. JAV dolerių.

Ar atsipirks?

Europoje ar JAV pastatyti stadionai atsiperka po 10-15 metų, tačiau Rusijoje tai turėtų įvykti po 50 metų.

Atsiperkamumo terminą reguliuoja stadionų lankomumas. Rusijos premier lyga skelbia, kad 17/18 futbolo sezonas pagal šį rodiklį – rekordinis: kiekvienas rungtynes vidutiniškai stebi 13 971 žmogus. Praėjusį sezoną vidutinis lankomumas buvo 11 415 žiūrovas.

Tačiau rungtynių vietos mastu žiūrimumui pasaulio futbolo čempionatas įtakos neturės. Bendrovė „PwС“ yra ištyrusi, kad Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje Lenkijoje ir Prancūzijoje po čempionatų praėjus penkiems-septyniems sezonams maksimalus lankomumo augimas tebuvo 6 procentai.

Iš ko uždirba stadionai

Pasaulinėje praktikoje futbolo stadionai stengiasi diversifikuoti savo pajamas. Dalį jų suneša namų stadionuose žaidžiantys futbolo klubai. Kompanijos „PwC“ duomenimis, aikštės nuoma treniruotėms duoda 40-60 proc. pajamų. Europoje, Amerikoje ir PAR futbolo klubas, kuris yra pagrindinis nuomininkas, per metus sužaidžia 24 mačus, o stadioną naudoja 105 dienas per metus.

Kai kuriuose stadionuose, paruoštuose šiam Pasaulio futbolo čempionatui Rusijoje, pagrindiniai nuomininkai bus klubai, nežaidžiantys Rusijos premier lygoje. Kiekvieną antrojo pagal rangą turnyro Rusijoje mačą vidutiniškai stebi 2,5 tūkst. žiūrovų. Šis skaičius – nepakankamas, kad būtų galima kalbėti apie apčiuopiamą naudą.

Kitas pajamų šaltinis – pinigai, gauti už parduotus bilietus ir abonementus į mačus. Taip pat kažkiek uždirbama iš VIP ložių pardavimų, reklamos stadione ir parduotą vardą. Europoje iš paskutiniosios eilutės neretai uždirbama daugiau nei iš bilietų. Rusijoje taip sukaupti svarią sumą – galimybės ribotos.

Tam tikras pajamas duoda klubų muziejai ir ekskursijos stadionuose. Tai, beje, numatyta visose rusiškose arenose. Tarkime, „Juventus“ muziejų kasmet aplanko 170 tūkst. žmonių.

Pinigų galima užsidirbti ir areną nuomojant kitų sporto šakų renginiams: regbiui, amerikietiškajam futbolui, žolės rieduliui. Tik Rusijos atveju, deja, šios sporto šakos vargu ar pritrauktų pakankamai žiūrovų.

Nestebina tai, kad stadionuose rengiami koncertai, parodos, mugės, festivaliai. Pasaulio statistika rodo, kad į pajamas orientuoti stadionai per metus surengia apie 180 renginių. Kai kurie nesibaido ir arenų nuomoti vestuvėms: Europos atveju viename stadione per metus įvyksta vidutiniškai penkerios šešerios vestuvės, rašo forbes.ru.

Rusijoje koncertų, kurie pritrauktų gausybę žiūrovų, organizavimą atviruose stadionuose riboja sezoniškumas. Pajamų iš tokių renginių itin daug neuždirbama, o žala natūraliai dangai padaroma nemenka.

Perspektyvus pajamų šaltinis – verslo renginiai ir arenos nuoma. Čia pageidautini restoranai, sporto mokyklos, SPA salonai, vaikų žaidimų zonos, kūno rengybos centai.

Kodėl Rusijoje viskas ne taip?

Teisingai vystant stadionus, akcentas turėtų būti dedamas ne ant vyriškos, o į šeimos auditoriją.

Ar naujieji futbolo čempionatui pastatyti stadionai turi visą reikiamą infrastruktūrą, kuri leistų uždirbti? Ne. Komercinių patalpų projektuojant arenas nebuvo numatyta. Tokios problemos nėra tik arenose Maskvoje ir Kazanės arenoje, kur jau dabar nuomojama 13 tūkst. kv. metrų ploto. Čia dirba vaikų pramogų centrai, futbolo, žolės riedulio sekcijos, kalbų mokykla, kūno rengybos klubas, kavinės ir restoranai.

Pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui Saransko stadione gali atsirasti laisvų 20 tūkst. kv. m, kurie galėtų būt pasiūlyti išnuomoti. Ar tai bus išnaudota, kol kas nežinia.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.