„Šalies sostinėje šių metų vasarį užfiksuotas itin žemas butų sektoriaus aktyvumas bei pirmą kartą po ilgesnio laiko buvo užfiksuotas simbolinis pardavimo kainų sumažėjimas. Visgi nepaisant metų pradžioje šalies didmiesčių būsto rinkose vyravusių šiek tiek pesimistinių nuotaikų, per pirmąjį pusmetį pardavimų ir kainų kreivė vėl šovė aukštyn. Žinoma, kiekviename šalies regione ar mieste galima stebėti labai skirtingas tendencijas – nuo mažėjusių iki toliau augusių rinkos aktyvumo rodiklių bei skirtingų kainų pokyčių“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
VĮ Registrų centro duomenimis, per 2018 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje sudaryta 0,2 proc. mažiau butų ir 0,3 proc. mažiau namų pirkimo–pardavimo sandorių, palyginti su 2017 metų pirmuoju pusmečiu. Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 2.668 butų ir 820 namų sandorių.
Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai butų ir namų sandorių užfiksuota gegužės mėnesį – bendras įsigytų butų ir namų kiekis siekė 4.148 ir tai yra antras pagal rezultatyvumą mėnuo Lietuvos būsto sandorių rinkoje nuo pat 2007 metų. Dar didesnis įsigytų būsto vienetų kiekis įregistruotas 2016 metų rugsėjo mėnesį (4.205).
Šiuo metu daugiausiai diskusijų kyla dėl naujo būsto plėtros tvarumo sostinėje, kurioje jau 2017 metų trečiojo ketvirčio naujos statybos butų realizacijos kreivė (skaičiuojant pirmą kartą parduodamus ir rezervuotus butus jau pastatytuose arba statomuose daugiabučiuose namuose) pasislinko žemyn ir pastaruosius keturis ketvirčius išlaiko stabilumą su vidutiniškai 800–900 butų per ketvirtį. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2018 metų pusmetį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.789 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 5 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2017 metų antrąjį pusmetį, tačiau 17 porc. mažiau nei per 2017 metų pirmąjį pusmetį.
„Ober-Haus“ skaičiavimuose atsispindi sandoriai, kurie yra iš karto oficialiai įregistruojami (kai įsigyjamas turtas yra jau pastatytame pastate) ir preliminariųjų sutarčių pagrindu sudaryti sandoriai, kurie VĮ Registrų centre bus įregistruoti ateityje, baigus daugiabučių statybas. Tuo tarpu į VĮ Registrų centro įregistruotų butų pirkimo–pardavimo sandorių statistiką įtraukiami tik galutiniai sandoriai, kurie rodo priešingą situaciją – naujos statybos butų sandorių kiekis ir toliau auga ir šių metų antrąjį ketvirtį pasiekė rekordines aukštumas, kuomet buvo įregistruoti 1.268 naujos statybos butų įsigijimai Vilniaus mieste (geriausias ketvirčio rezultatas nuo pat 2007-ųjų metų).
Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metų pirmojo pusmečio rezultatas taip pat yra geriausias nuo 2007–2008 metų. Tai rodo, kad pastaruoju metu yra galutinai baigiami ir registruojami naujos statybos butų sandoriai, kurie „Ober-Haus“ skaičiavimuose jau buvo fiksuojami dar 2016–2017 metais, t. y. tuo metu kai buvo sudarytos šių butų preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys. Taigi šiuo metu būsto rinka įsisavina bene rekordinį kiekį pinigų per pastaruosius 10 metų, kuriuos pirkėjai už butus sumoka skolintomis ar nuosavomis lėšomis.
Tuo pačiu Vilniuje pastarąjį pusmetį stebimos nedidelės neigiamos naujos statybos butų pardavimo kainų tendencijos. Jeigu per 2018 metų pirmąjį pusmetį senos statybos butų kainos sostinėje ūgtelėjo 1,6%, tai naujos statybos butų kainos smuktelėjo 0,3%. „Nors tai ir nežymus butų kainų sumažėjimas, tačiau tokios tendencijos fiksuojamos pirmą kartą per pastaruosius trejus metus. Pastarąjį kartą tiek senos, tiek naujos statybos butų kainų sumažėjimas Vilniuje buvo fiksuojamas 2014 metų antrojoje pusėje, kuomet susiklosčiusi geopolitinė situacija turėjo neigiamos įtakos tiek šalies verslui, tiek gyventojams“, – teigia R. Reginis. Šiuo metu nežymų naujos statybos kainų poslinkį žemyn galima sieti su išties gausiu ir pakankamu naujo būsto pasiūlos kiekiu, kuris nemažai daliai plėtotojų jau nebeleidžia taip lengvai didinti pardavimo kainų kaip anksčiau arba net tenka konkuruoti patrauklesnėmis kainomis nei konkurentų.
2018 metais Kaune planuojama įgyvendinti 30 daugiabučių projektų
Antrajame pagal dydį šalies mieste būsto plėtotojai taip pat įjungė aukštesnę pavarą – ypatingai tai matosi stebint daugiabučių namų plėtrą pastaruosius kelerius metus. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 metus iš viso pastatyti 633 butai daugiabučiuose namuose arba net 92% daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais. 2018 metais Kaune būsto plėtotojai planuoja baigti net iki 1.100 naujų butų daugiabučiuose namuose statybas ir taip pakartoti prieš 10 metų užfiksuotus rekordinius plėtros rodiklius. Vien per šiuos metus pirkėjams bus pasiūlyta butų 30-tyje skirtingų projektų. Pavyzdžiui, 2008 metais Kaune pardavimui buvo pastatyta 1.070 butų penkiolikoje skirtingų daugiabučių projektų. Vadinasi, šiais metais dėl skirtingų projektų gausos pirkėjai turės net platesnį pasirinkimą nei prieš 10 metų.
2016 metais prasidėjusios daug spartesnės naujų daugiabučių statybos Kaune lėmė ir rekordinius naujų butų realizacijos rodiklius 2017 metais, kuomet iš plėtotojų buvo įsigyta ir rezervuota virš 840 butų. Pirkėjai su dideliu susidomėjimu sureagavo į naujos pasiūlos atsiradimą ir aktyviai dalyvavo įsigyjant ne tik jau pastatytą, bet dar tik statomą būstą. 2018 metų pirmąjį pusmetį buvo fiksuojami mažesni naujų butų pardavimo rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų pirmąjį pusmetį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 356 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 17% mažiau nei jų buvo realizuota per 2017 metų antrąjį pusmetį ir 15% mažiau nei per 2017 metų pirmąjį pusmetį. Nepaisant kuklesnių naujų butų realizacijos rodiklių 2018 metais, bendras šių metų butų rinkos aktyvumas pirminėje rinkoje buvo ketvirtadaliu didesnis nei 2016 metais.
Pasak R. Reginio, tolimesnės naujai statomo būsto realizacijos apimtys priklausys ne tik nuo bendros ekonominės situacijos tiek šalyje, tiek Kauno regione, bet ir nuo tolimesnių naujų projektų plėtros apimčių. Kol kas matosi, kad būsto plėtotojai patikėjo Kaunu ir nežada sustoti. Taip pat Kaune pastarąjį pusmetį stebimos ir teigiamos naujos statybos butų pardavimo kainų tendencijos. Per 2018 metų pirmąjį pusmetį naujos statybos butų kainos Kaune ūgtelėjo 1,9%.
Klaipėdos rinkai siūloma nuo nestandartinių iki didelių projektų
Nors Klaipėda savo daugiabučių plėtros apimtimis dar negali lygiuotis su Vilniumi ir Kaunu, tačiau ir čia jau matomos augimo tendencijos. 2010–2017 metų laikotarpiu šiame mieste vidutiniškai per metus buvo pastatoma tik po 200 butų daugiabučiuose namuose. „Kadangi pastaraisiais metais šiame mieste sparčiai mažėjo anksčiau pastatytų ir neparduotų butų kiekis, išliko pakankamai palanki konkurencinė aplinka, o bendras būsto rinkos aktyvumas rodė aukštus rezultatus, tad plėtotojai aktyviau ėmėsi naujų būsto projektų plėtros. Todėl 2018 metais jau fiksuojami daug didesni pasiūlos pokyčiai“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais Klaipėdoje turėtų būti baigtos iki 450 naujų butų statybos dvylikoje skirtingų projektų. Pavyzdžiui, šiais metais Klaipėdoje planuojamos baigti vieno didžiausių daugiabučių projektų statybos per pastaruosius 3–4 metus. Senamiestyje statomas daugiabutis „Ravelino namai“ rinkai pasiūlys net virš 130 naujų butų. Būstai siūlomi ne tik visiškai naujuose projektuose, bet ir įgyvendinami nestandartiniai projektai: rekonstruojami ir pardavimui siūlomi butai buvusiame studentų bendrabutyje Taikos pr. ar vietoje buvusių prekybos centro „Saturnas“ patalpų įrengiami butai („Saturno namai“).
