Vilniuje paklausa viršija pasiūlą jau beveik dešimtmetį.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo parduoti šeši namai, kurie kainavo per milijoną eurų. Vilniuje nekilnojamasis turtas brangiausias Senamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje, Valakampiuose, taip pat Laurų, Gulbinų kvartaluose.
Pernai Vilniuje keturi namai buvo nupirkti už 1–1,5 mln. eurų, vienas – už 1,5–2 mln. eurų, brangiausias būstas kainavo daugiau nei 2 mln. eurų.
Taip apie brangaus nekilnojamojo turto rinką pasakojo išskirtinio nekilnojamojo turto (NT) paslaugas teikiančios bendrovės „Baltic Sotheby’s International Realty“ direktorius ir bendraturtis 42 metų Paulius Gebrauskas.
- Pauliau, kaip atsidūrėte prabangaus NT rinkos platformoje? Juk iki tol jums puikiai sekėsi kosmetikos sektoriaus įmonėje, vėliau sėkmingai ėmėtės savo verslo. Kas gynė keisti veiklos sritį? – paklausiau verslininko.
– „Colgate-Palmolive“ pardavimų vadovu Baltijos šalims dirbau penkerius metus, rinkodaros skyriui tuo metu vadovavo dabartinis TELE2 vadovas Petras Masiulis. Mes išties pasiekėme fantastiškų rezultatų, tapome vieninteliai pasaulyje, kurių visi pardavinėjami produktai rinkoje tarp konkurentų užėmė pirmąsias pozicijas, o juk 1990-aisiais, kai tik pradėjome dirbti, lyderiai buvo kompanija „Procter & Gamble“. Mes juos pasivijome ir aplenkėme. Tai buvo tikra mūsų sėkmės istorija.
Bet kartu su šlove atėjo ir apsisprendimo metas: lyg ir viskas regione pasiekta, o kas toliau? Nebenorėjau gyventi Rygoje, ilgėjausi namų, tad natūraliai gimė noras kurti savo verslą. Su partneriais Kaune pradėjome gaminti statybinius dažus „Topcolor“. Po ketverių metų tapome lyderiais ir čia – gaminome kokybiškus produktus, o tokių rinkoje nebuvo, pirkėjams 2010 metais aisiais rūpėjo tik pigūs dažai.
O štai po pors metų bičiuliai nuo „Colgate-Palmolive“ laikų įsigijo „Sotheby's International Realty“ frančizę ir susiradę mane pasiteiravo, ar nenorėčiau pagelbėti mūsų regionui. Sutikau, nes man įdomu tai, kas nauja. Nors daug kas iš mūsų juokėsi, sakė, ką jūs čia, Lietuvoje, pardavinėsite – dvarus? Esą nėra jokio prabangaus nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Tiesą sakant, iš tikrųjų ir patys nelabai supratome, koks yra tas prabangus turtas Lietuvoje ir kaip jį reikia pardavinėti. Tad pirmiausia turėjome išsiaiškinti, kokias kriterijais remiantis įvardijamas prabangus ir kokybiškas turtas, o jau tuomet tai pristatyti rinkai tą prabangą.
– Ir kas gi tai buvo 2012-aisiais?
– Daug kas iš mūsų juokėsi, sakė, ką jūs čia, Lietuvoje, pardavinėsite – dvarus? Esą nėra prabangaus nekilnojamojo turto Lietuvoje. Pirmasis mūsų klientas buvo daug metų Vilniuje gyvenantis norvegas.
Jis turėjo įsigijęs nemažai būstų Senamiestyje, kurių dauguma – su nuostabiu vaizdu pro langus bei įspūdingomis autentiškomis laiptinėmis. Taigi daugiausia prabangių tais metais butų radome Senamiestyje.
Liūdnesnis vaizdas buvo namų rinkoje. Mes apžiūrėjome nemažai 500–600 kv. metrų ploto namų, neblogai įrengtų, su brangiais kokybiškais baldais, gera santechnika, bet tie namai stovėjo soduose, o tai niekaip nesusiję su prabanga.
Arba, pavyzdžiui, aptikome Pašilaičiuose sujungus 5 viršutinio namo aukšto butus įrengtą vieną didžiulį su milžiniška terasa.
Įspūdinga, bet, kad ir kiek investuosi, toks butas nebus prabangus, nes yra miegamajame mikrorajone. Mūsų segmente vieta yra svarbiausias kriterijus.
NT turi atitikti sklypo vertę, tad vieta ir turėtų diktuoti, kiek apsimoka į jį investuoti.
– Per porą metų Vilniaus centre ir aplink jį buvo pastatyta išties įspūdingų daugiabučių. Nors šių būstų mažiausia kvadratinio metro kaina – 4,5 tūkst. eurų, vos pastatyti buvo parduoti visi apartamentai Pliaterių rūmuose, Bokšto gatvėje, kone visi „Jogailos rezidencijoje“.
Vos rinkoje pasirodė septynerių apartamentų namas „Rūtų 21“, per savaitę buvo nupirktas vienas būstas, du – rezervuoti.
Ar šiandien lengviau dirbti, nes jau turite ką pasiūlyti klientams? Juolab per trejus metus prabangaus NT segmentas išaugo 45 procentais.
– Vienas veiksnių, kuris lėmė tokį augimą, manau, yra susijęs su tuo, kad žmonės iš užmiesčio grįžta į miesto centrą.
Kadaise persikraustę gyventi arčiau gamtos turtingi žmonės nusivylė prastai išplėtota infrastruktūra, jie pavargo nuo spūsčių ir todėl nutarė, kad gyventi patogiau mieste. Pastaruosius kelerius metus matome, kad jie sugrįžta į centrą. O tai didina pardavimą.
Iš tiesų dabar mums lengviau dirbti, tačiau, kaip ir 2012-aisiais, paklausa vis dar viršija pasiūlą.
Šeimai, kuri pasirengusi savo būstui skirti milijoną eurų, o tokių šeimų yra tikrai nemažai, tegalime parodyti vos šešis septynis namus.
Tad potencialūs mūsų klientai priversti ieškotis žemės sklypų gerose miesto vietose, patys užsiimti statybomis.
Bet ir tų sklypų prestižinėse Vilniaus vietose pasirinkimas ne itin didelis, tad matome naują tendenciją – žmonės jiems patikusiose vietose perka gana gerus, bet jų poreikių neatitinkančius namus, juos griauna ir statosi naujus.
Štai Jūratės, Kuosų, Mildos gatvėse jau griuvo ne vienas toks namas – dabar ten vyksta statybos.
O tokių namų savikaina labai smarkiai išauga, todėl prabangių namų kainos tuoj ims siekti naujas aukštumas.
Gal atrodys keista, bet turtingi žmonės šiandien būstus perka tik pažiūrėję brėžinius. O ką daryti? Plėtotojams beveik galiu garantuoti, kad jeigu vieta išskirtinė ir produktas išskirtinis, būstas greitai bus parduotas ir brėžinių pavidalo.
Kalbu apie Vilnių, bet jau dirbame ir Kaune, pajūryje, Druskininkuose. Ypač atidžiai stebime Kauną, jaučiame klientų susidomėjimą šiuo miestu ir esu beveik tikras, kad jau po metų turėsime ir ten ką pasiūlyti, ten vykdomi įdomūs tarpukario architektūros namų atnaujinimo darbai, ten tikrai atsiras išskirtinių būstų.
– Išvardijote, kuriose Vilniaus vietose yra prabangiausi būstai, o kaip šie būstai atrodo pravėrus duris? Už ką žmonės moka tokias sumas?
– Brangiam būstui keliami labai aukšti reikalavimai. Tai pirmiausia yra erdvus būstas. Jei tai namas, jo plotas siekia vidutiniškai 400–600 kv. metrų, o kartais viršija ir 1000 kv. metrų. Jei butas – nuo 130 iki 200 kv. metrų ploto, su įdiegtomis visomis šiuolaikiškomis, patogų gyvenimą užtikrinančiomis technologijomis.
Mūsų klientui svarbi ne tik kokybiška statyba, bet ir bendra projekto koncepcija, privatumas, saugumas, kaimynystė, bendrosios gyventojų zonos.
Daugelis pagalvoja net apie savo vaikų aukles – ar joms bus patogu nuo autobuso stotelės ateiti iki namų.
Turtingam pirkėjui labai rūpi ir išlaikymo sąnaudos, garso izoliacija ne tik tarp būsto, bet ir kambarių sienų, jam nebeužtenka vienos ar dviejų vietų automobiliui, jis pageidauja galimybės įkrauti elektromobilį ir turėti vietų laisvalaikio transporto priemonėms.
Mes pardavinėjame gyvenimo būdą. Tad pirmiausia stengiamės išsiaiškinti, kaip gyvena pirkėjas, kokie jo lūkesčiai. Pagal tai renkame jam namus.
Tiesa, Lietuvoje kiek specifinė padėtis – iš pradžių ateina svajodami gyventi Senamiestyje ir pro langus matyti bažnyčių stogus, vėliau klientai tarsi pamiršta norus ir prašo: „Rodykite viską, ką turite.“ Apžiūri visą mūsų asortimentą, nes, kaip ir sakiau, pasiūla nedidelė.
– O kas yra jūsų klientai, ar dauguma jų – lietuviai?
– 85 proc. mūsų klientų yra lietuviai ir dauguma jų verslininkai arba aukštas pareigas turintys samdomi žmonės, IT specialistai bei mišrios šeimos, kurių vienas sutuoktinių – užsienietis.
– Įdomu, kokia padėtis pas kaimynus, kokius būstus turtuoliai renkasi Latvijoje bei Estijoje?
– Skiriasi ir pirkėjai, ir jų poreikiai. Kaip sakiau, Lietuvoje dauguma pirkėjų yra lietuviai, o Latvijoje 40 proc. jų – rusai.
Prieš penkerius metus apskritai jie sudarė kone 90 proc. Latvijos prabangaus NT pirkėjų, taip pat nemažai jų buvo iš Kazachstano bei Azerbaidžano.
O jei azerbaidžanietis nusipirkdavo būstą, atvykę devyni giminaičiai būtinai taip pat investuodavo kaimynystėje.
Apie 2012-uosius Latvijoje buvo nesuvokiamos būsto kainos – jas, beje, patys rusai ir sukėlė.
Jūrmaloje dirbo daug jų NT plėtotojų, jie statė ypač prabangius namus pagal Maskvos standartą, kuriuos visus vėliau nupirko tie patys maskviečiai ir Sankt Peterburgo gyventojai. Teko girdėti, kad ir po 15 tūkst. eurų už kvadratinį metrą buvo prašoma.
Tačiau 2014 metais Latvija panaikino vadinamąsias auksines vizas, suteikdavusias teisę apsigyventi Latvijoje, drauge – ir kitur Europoje.
Po šių veiksmų Latvijos NT patyrė didžiulį išbandymą. Gerokai sumažėjo turtingų pirkėjų, bet rusai vis vien mėgsta Jūrmalą – jie čia lengvai susikalba gimtąja kalba, jų negąsdina latviškos kainos, be to, trumpas skrydis iš Maskvos ar Sankt Peterburgo, tad jie ir toliau čia investuoja.
Štai Ala Pugačiova su Maksimu Galkinu – nuolatiniai mūsų klientai, tik šiemet jie Jūrmaloje nesinuomojo namo, nes gavo Kipro pilietybę, tad greičiausiai ilsisi ten.
Latvijoje gana aktyvi prabangaus NT nuoma.
Estijoje – dar kitokia padėtis. Tai metropoliška šalis, kurioje pirkėjai kur kas įvairesni.
Pavyzdžiui, pernai vienas japonas, būstų kolekcininkas, Taline nusipirko du itin brangius butus. Estija sugeba apie save pasauliui skleisti gerą žinią, todėl pritraukia įdomių pirkėjų.
Per pastaruosius trejus metus Estijos prabangaus NT segmentas išaugo 35 procentais.
Reikėtų mums irgi pasvarstyti, kaip Lietuvą parodyti patraukliau.
Man ryškiausias Siatlo pavyzdys. Neseniai vykusioje pasaulinėje NT konferencijoje Las Vegase „Sotheby’s International Realty Seattle“ vadovas man papasakojo apie savo gimtojo miesto virsmą. Prieš 3 metus į Siatlą atėjo „Amazon“, po to „Facebook“ su biurais ir tada NT kainos šiame JAV mieste tiesiog sprogo.
Siatlo universitetas tuoj persikvalifikavo: ėmė ruošti daugiau informacinių technologijų specialistų, o visa pramonė taikėsi prie IT srityje dirbančių žmonių poreikių, pavyzdžiui, pradėjo statyti namus be automobilių stovėjimo aikštelių, nes jie važinėja riedučiais ir riedlentėmis.
Geros žinios apie šio miesto galimybes paskatino proveržį – dabar ten daug investuojama būtent į prabangų būstą, o pagal NT kainų augimą šiandien Siatlas – karščiausia vieta Amerikoje.
Jeigu mieste daugėja pridėtinę vertę kuriančių verslų, vadinasi, NT kainos ilgainiui neabejotinai augs. Vilniui ir Kaunui reikėtų to nepamiršti.
– Patarlė apie batsiuvį jums netinka. Atskleisite, kokiame būste su šeima – žmona bei keturiomis atžalomis – įsikūręs viską apie geriausius namus Lietuvoje žinantis žmogus?
– Kol šeima buvo mažesnė, gyvenome bute Vilniaus centre, bet vėliau jis tapo mums per ankštas.
Tada ieškojome erdvesnio buto centre, tačiau tokio neradome, tad buvome priversti statytis namą Valakampiuose.
