Prieš savaitę pulkas Žemųjų Šančių gyventojų rinkosi į kauniečio architekto Gintauto Natkevičiaus biurą. Čia vyko naujo projekto pristatymas. A.Juozapavičiaus prospekto pabaigoje, netoli geležinkelio tilto palei Nemuną, planuojama pastatyti tris 16 aukštų gyvenamuosius pastatus.
Žemųjų Šančių bendruomenė sunerimo, kad tokia daugiaaukščių invazija pakenks šiam gyvenamajam rajonui įvairiomis prasmėmis. Tačiau architektas ramino, kad baimės perdėtos, kad tai ne invazija į Žemuosius Šančius, o miesto centro plėtra.
Architektų, verslininkų ir gyventojų nesutarimų dažnai kyla ir dėl to, kad visuomenė mažai informuota, kur mieste gali dygti aukštybiniai pastatai, o apie būsimą kaimynystę sužino tik tada, kai projektai jau būna patvirtinti.
Įmonės „Kauno planas“ vadovas Evaldas Barzdžiukas atskleidė, kuriose miesto vietose gali kilti pastatai, kurių aukštis gali siekti 50 ar net 100 metrų.
Turėjo ne vieną klausimą
A.Juozapavičiaus prospekto 139A sklype planuojama statyti tris 16 aukštų daugiabučius. Kiekvieno namo aukštis bus beveik po 56 metrus. Juose bus įrengti 162 butai.
Kiekvienas pastatas bus kryžiaus formos su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis.
Dabar šiame sklype stovi vos vienas sandėlis. Jame veikia automobilių remonto dirbtuvės. Pastatą nuomojantys kauniečiai atskleidė, kad išsikraustyti iš jo turi iki kitų metų balandžio.
Apie planus statyti aukštus namus neseniai sužinoję Žemųjų Šančių gyventojai praėjusią savaitę susirinko į architekto G.Natkevičiaus biurą išsakyti nepasitenkinimo.
Žemųjų Šančių bendruomenės narė Vita Gelūnienė susitikime išreiškė savo ir kaimynų nuomonę, esą tokie aukšti namai darkys tradiciškai susiformavusį neaukštų pastatų šiame gyvenamajame rajone vaizdą.
„Taip pat nebuvo atsižvelgta į vietos bendruomenės poreikius, nežinia, kokią įtaką nauji gyventojai darys susiklosčiusiam vietinių žmonių gyvenimo ir bendravimo būdui“, – svarstė V.Gelūnienė.
Žemųjų Šančių Krantų seniūnaitijos seniūnaitis Vladas Sungaila aiškino, kad gyventojai bijo, jog atsiradus naujiems dideliems namams eismas A.Juozapavičiaus prospekte, ypač aplink esančiomis siauromis gatvėmis, bus labai sudėtingas.
Žmonėms taip pat rūpėjo, ar išliks patogus priėjimas prie Nemuno pakrantės.
Planavo vieną dangoraižį
Trijų 16 aukštų pastatų užsakovai yra vilniečių įmonė „Development“, tačiau visus įgaliojimus aiškinti projekto ypatumus ir bendrauti su gyventojais turi projekto autorius G.Natkevičius.
Architektas papasakojo projekto priešistorę.
Minimame sklype A.Juozapavičiaus prospekte dar 2005 metais buvo planuojama statyti 115 metrų aukščio komercinės paskirties pastatą. Buvo numatyta, kad prie jo ir po juo tilps 560 automobilių.
Prasidėjus ekonominei krizei projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Bus statoma keliais etapais
Pernai reikalai pajudėjo – projektas buvo pakeistas. Nuspręsta vietoj vieno aukšto komercinės paskirties statinio statyti tris gyvenamuosius namus, kurių aukštis – po 56 metrus. Iki 162 buvo sumažintas automobilių vietų skaičius. 100 jų bus galima laikyti požeminiuose garažuose, kiti stovės greta pastatų.
78 arų sklypas aplink namus bus aptvertas ažūrine tvora. Čia bus įrengtos ir vaikų žaidimo aikštelės. Architektas teigė, kad balkonai į butus bus integruoti taip, jog iš išorės jų nesimatys.
„Todėl net ir balkonai, kurie dažnai virsta sandėliais, negadins vaizdo“, – teigė G.Natkevičius.
Pastatai bus statomi iš stiklo ir aliuminio konstrukcijų su pilkos spalvos intarpais.
G.Natkevičius teigė, kad kompleksas bus statomas etapais. Pirmasis pastatas iškils arčiausiai geležinkelio tilto. Vėliau, jei viskas klostysis palankiai, paeiliui bus pastatyti ir kiti du daugiaaukščiai.
„Palei Nemuną savivaldybė yra palikusi visą ruožą žemės tam, kad jei prireiktų, ten būtų nutiesta nauja gatvė. Dabar šalia galimos gatvės yra dviračių takas. Todėl priėjimo prie Nemuno gyventojams niekas neužtvers. Verslininkai net svajoja pakrantėje įrengti prieplauką nedideliems laivams, kuria galėtų naudotis visi norintys. Tačiau tai spręsis ateityje“, – sakė architektas.
Centras artėja prie Šančių
G.Natkevičius teigė, kad šis daugiaaukščių kompleksas yra ne pačioje Žemųjų Šančių širdyje, o arčiau miesto centro – prekybos centro „Akropolis“, Karmelitų bažnyčios.
„Vidury Žemųjų Šančių tokie daugiaaukščiai tikrai netiktų. Tačiau miestas, taip pat ir centras, pamažu tankėja. Šis projektas per vieną kvartalą priartins miesto centrą prie Šančių. Centro plėtra neišvengiama. Dėl to, kad čia atsiras nauji aukšti pastatai, grėsmės Žemųjų Šančių savitumui neįžvelgiu“, – tikino G.Natkevičius.
Projektas šiais metais du kartus buvo viešai pristatytas Šančių seniūnijoje, tačiau gyventojai dėl būsimų pastatų ir ypač jų aukščio susigriebė prieštarauti tik dabar.
„Miestas turi savo viziją, kuriose vietose galima statyti aukštybinius pastatus. Sklypas A.Juozapavičiaus prospekte 139A įeina į tokias teritorijas. Suprantama, verslininkai nori turėti grąžos iš savo investicijų. Tačiau jie nesavavaliauja, laikosi bendrojo miesto plano“, – sakė G.Natkevičius.
Buvo labai didelių užmojų
Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą rengė įmonė „Kauno planas“. Jis įtrauktas į bendrąjį miesto planą. Tai yra galutinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi projektuojant pastatus.
„Kauno plano“ vadovas Evaldas Barzdžiukas priminė, kad aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas buvo rengtas 2006 metais.
„Tada vyravo chaosas. Būdavo skelbiami architektūriniai konkursai, kuriuos vertindavo Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET). Kitus projektus vertindavo ir patvirtindavo arba atmesdavo miesto taryba“, – prisiminė pats KAUET nariu buvęs architektas.
Tokiu būdu, pavyzdžiui, Pramonės prospekte netoli „Maximos“ buvo planuojama statyti 130 metrų aukščio pastatą.
„Tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo išpūstos.
Sklypų turintys žmonės labai norėjo rengti projektus ir juos kuo brangiau parduoti drauge su žeme. Todėl buvo planuojami kuo aukštesni pastatai, kad investicijos duotų pelno.
Tačiau prasidėjus ekonominei krizei šis 130 metrų aukščio pastato projektas taip ir liko neįgyvendintas“, – pasakojo E.Barzdžiukas.
Bazilikos užgožti negalima
„2014 metais buvo parengti ir patvirtinti aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano pakeitimai. Matėme nevykusių pavyzdžių, kaip aukšti pastatai kilo Klaipėdoje, Vilniuje. Pavieniai dangoraižiai miesto vaizdui nesuteikia jokio žavesio.
Pasaulyje tokie pastatai kyla miestų centruose arba aplink juos, kur žemė brangiausia. Jie tampa lyg švyturiais – miesto akcentais, formuoja tam tikrą miesto įvaizdį“, – kalbėjo architektas.
Todėl Kaune, architektams bendradarbiaujant su paveldosaugininkais, buvo suformuotos dvi aukštybinių pastatų kategorijos.
Miesto aukštutinėje terasoje dominante pasirinkta 70 metrų aukščio Prisikėlimo bazilika. Nė vienas kitas pastatas aukščiu jos negali pralenkti. Todėl Dainavos, Eigulių, Šilainių, Kalniečių gyvenamuosiuose rajonuose gali būtų statomi ne aukštesni kaip 50 metrų aukščio pastatai.
Numatytos keturios teritorijos
Mieste taip pat suformuotos kelios teritorijos, kur pastatai gali siekti 100 metrų aukštį. Jos yra netoli centro Nemuno slėnyje abipus upės Žemuosiuose Šančiuose ir Aleksote.
Aukštybinius pastatus iki 100 metrų aukščio galima statyti palei A.Juozapavičiaus prospektą nuo geležinkelio tilto iki Geležinkelio gatvės maždaug 80 metrų pločio juostoje.
Taip pat kitapus A.Juozapavičiaus prospekto palei Nemuną nuo geležinkelio tilto iki Geležinkelio gatvės. Dalyje šios teritorijos ir bus statomi G.Natkevičiaus suprojektuoti trys 56 metrų aukščio namai.
Iki 100 metrų aukščio pastatai gali būti statomi ir kitoje Nemuno pusėje, Piliakalnio gatvės pradžioje, kur dabar yra pramoninė teritorija, veikia baldų fabrikas „Freda“ ir kitos įmonės.
Dar viena tokia teritorija yra H. ir O.Minkovskių gatvėje palei Nemuną nuo M.K.Čiurlionio tilto iki Dusios gatvės.
„Visos šios teritorijos yra netoli miesto centro ir M.K.Čiurlionio tilto. Todėl jei čia atsirastų aukštybinių pastatų, Kauno centras automobiliais vis tiek būtų mažiau apkrautas, nes gyventojai galėtų naudotis tilto ir aplink jį esančių gatvių infrastruktūra“, – sakė E.Barzdžiukas.
Mieste bus ir daugiau daugiaaukščių namų
Antanas Kišūnas
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Kauno biuro vadovas
„Dažniausiai tokiuose aukštuose pastatuose, kaip planuojami 16 aukštų A.Juozapavičiaus prospekte, butų kainos yra mažesnės nei kituose namuose greta miesto centro. Iš tokių pastatų atsiveria geresni vaizdai, todėl manau, kad jei būstus statantys verslininkai turės saikingą apetitą, butai bus išpirkti, projektas pasiteisins.
Žvelgiant plačiau, kiekvienas didelis miestas turėtų turėti teritorijas, kur sukoncentruoti dangoraižiai. Tokios teritorijos didina miesto patrauklumą, nes jis atrodo modernesnis, gyvybingesnis.
Taip pat prie tokių gyvenamųjų namų ar biurų būna išplėtota visa infrastruktūra. Tai naudinga miestui, nes patrauklu užsienio investuotojams. Gyventojams tai taip pat gerai, nes čia gali kurtis ne tik stambusis, bet ir smulkusis verslas.
Tai, kad Kauno architektai yra suplanavę, jog aukštybinius pastatus galima statyti gana arti viena kitos esančiose teritorijose, yra teisinga strategija. Kaune vis dar juntamas gyvenamųjų namų ir biurų, ypač esančių arti miesto centro, poreikis.
Todėl manau, kad per kelerius metus mieste gali būti pastatyta ir daugiau aukštų pastatų.“
Kol kas aukštų pastatų Kaune nedaug
Lolita Rakevičienė
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus Architektūros poskyrio vedėja
„Šiuo metu prašymų leisti statyti aukštybinius pastatus Kaune neturime.
Naujausias yra G.Natkevičiaus projektas A.Juozapavičiaus prospekte. Neseniai baigtas aukštybinis pastatas Kaune yra Savanorių prospekte iškilusios „Žaliakalnio terasos“. Tai ir komercinės, ir gyvenamosios paskirties statinys, kurio aukštis – 50 metų. 2014 metais Aukštuosiuose Šančiuose, Ašmenos I gatvėje, buvo pastatytas dar vienas 16 aukštų gyvenamasis namas.“
