Algirdo gatvėje pažvelgę per tvorą, kuri juosė R.Baranausko namą, praeiviai dabar išvys tik sulygintą žemę. Visas statybinis laužas išvežtas, nelikę nė pamatų žymės.
Praėjusiais metais pastatą ir sklypą įsigijo Kęstutis ir Norbertas Faktorovičiai.
Kol kas jų valdomos bendrovės „Kenova Asset Management“ atstovas Simonas Lyvas neatskleidė, kas toje vietoje bus statoma, – tai paaiškės daugiau nei po mėnesio.
Baigia derinti projektą
S.Lyvas tvirtino, kad kol kas sklype Algirdo gatvėje atlikti tik teritorijos valymo darbai. „Atsižvelgėme ir į pastato avarinę būklę, ir į tai, kad jame apsigyvena vis daugiau benamių“, – aiškino bendrovės atstovas.
Anot jo, bendrovė apie tai, kas iškils vietoj bankininko namo, praneš tada, kai baigs derinti projektą. Kol kas S.Lyvas neatskleidė, kokia bus naujo pastato paskirtis, – gyvenamoji ar komercinė.
Jis sakė, kad dar tik pradėjus griauti R.Baranausko namą sulaukta didelio susidomėjimo būsimu pastatu.
Sudomino objekto vieta
Buvusio banko „Snoras“ vadovo ir akcininko R.Baranausko ir jo žmonos Sigitos namą su 17 arų sklypu už 1,5 mln. eurų praėjusiais metais oficialiai įsigijo kita K. ir N.Faktorovičių bendrovė – „Toša“.
Tada N.Faktorovičius aiškino, kad sudomino puiki objekto vieta, kuri yra patraukli nekilnojamojo turto plėtros projektui. Buvęs Baranauskų namas varžytynėse parduotas po to, kai Generalinė prokuratūra panaikino jo areštą.
Beje, bankininkas R.Baranauskas 630 kvadratinių metrų ploto namą 2009 metais aukcione iš savivaldybės buvo įsigijęs už 1,8 mln. eurų.
Nespėjo uždengti stogo
Vyriausybei 2011-ųjų rudenį priėmus sprendimą nacionalizuoti „Snoro“ banką, buvo areštuotas namas ir sklypas Algirdo gatvėje. Ir ne po vieną, o po penkis kartus.
Turtą areštavo Vilniaus apygardos prokuratūra ir teismas, keli antstoliai.
Tų pačių 2011-ųjų pradžioje namo Algirdo gatvėje rekonstrukciją pradėjęs R.Baranauskas spėjo pakelti stogą, bet jo neuždengė. Pastatas be stogo riogsojo iki jo nugriovimo, niekas nesirūpino jo užkonservuoti.
R.Baranauskas puoselėjo viltis įsikurti Algirdo gatvėje, keli žingsniai nuo banko „Snoras“ centrinės būstinės. Jis gavo leidimą pastatą rekonstruoti.
1953 metais statyto pastato paskirtis buvo administracinė, bet R.Baranauskas ją ketino pakeisti į gyvenamąją.
Anksčiau pastate veikė vaikų darželis, po to kurį laiką pastatą buvo išsinuomojusi draudimo bendrovė „Drauda“, vėliau tapusi „Ergo“. Ant metalinių vartų iki šiol likusios draudikų įmonės emblemos.
Valdžia bandė verslininką apgauti
Pirkdami namą Baranauskai įsipareigojo įsigyti ir beveik 50 arų žemės sklypą, bet susidūrė su apgavyste – savivaldybė mėgino parduoti tai, ko neturi.
Jau gyvenant Londone R.Baranauską pasiekė nemaloni žinia – Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bankininko ir jo sutuoktinės apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš Baranauskų tuometei valstybės įmonei Valstybės turto fondui buvo priteisti 2 285 577 litai (dabar 662 tūkst. eurų). Tiek Baranauskai Valstybės turto fondui liko skolingi už 2009 metais pirktą žemės sklypą Algirdo gatvėje.
R.Baranauskas su sutuoktine pripažino skolą, bet teismo prašė jos grąžinimą atidėti iki tol, kol bus panaikintas jų turto areštas.
Anksčiau bankininkas nesumokėjo už sklypą dėl savivaldybės apgavystės, kurią pavyko aptikti. Mat valdžia mėgino parduoti 1,5 aro didesnį sklypą, nei jis yra tikrovėje. R.Baranauskas už jį būtų permokėjęs 116 tūkst. litų (33 tūkst. eurų).
Valstybės turto fondui teisme atstovavęs Antanas Skarbauskas prisipažino jau seniai žinojęs, kad pirkėjas permoka už sklypą, tačiau atkirtęs – kas R.Baranauskui yra tie pinigai?
Išaiškėjus apgavystei, sklypo ribas savivaldybė tikslino net trejus metus. Baranauskai nesutiko su siūlymu iš pradžių permokėti už sklypą, o paskui bylinėtis dėl pinigų grąžinimo.
Kol savivaldybė tikslino sklypo ribas, R.Baranauską Valstybės turto fondas dar apskundė teismui, kad jis esą neišperka žemės.
