Šoumenas panoro tapti statytoju, arba Kaip kauniečiai keršys Vilniui

Kai įmonė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ prieš savaitę privertė savivaldybę iš naujo rengti objekto ant Šeškinės kalvų statybų konkursą, pasklido kalbos, kad tai kauniečių valdomos bendrovės kerštas vilniečiams. Ar iš tiesų taip yra?

 „Tikime savo idėja ir komanda, todėl po teismo sprendimo spėjome susidėlioti artimiausių mėnesių planus“, – sako R.Načajus.
 „Tikime savo idėja ir komanda, todėl po teismo sprendimo spėjome susidėlioti artimiausių mėnesių planus“, – sako R.Načajus.
Stadiono Šeškinėje projektas patvirtintas 1987 metų vasario 13 dieną. Iki 1991-ųjų spėta sumontuoti stadiono tribūnų pamatus ir dalį žiūrovų tribūnų rėmų.<br>V.Balkūno nuotr.
Stadiono Šeškinėje projektas patvirtintas 1987 metų vasario 13 dieną. Iki 1991-ųjų spėta sumontuoti stadiono tribūnų pamatus ir dalį žiūrovų tribūnų rėmų.<br>V.Balkūno nuotr.
„Tikime savo idėja ir komanda, todėl po teismo sprendimo spėjome susidėlioti artimiausių mėnesių planus“, – sako R.Načajus.
„Tikime savo idėja ir komanda, todėl po teismo sprendimo spėjome susidėlioti artimiausių mėnesių planus“, – sako R.Načajus.
Tokį nacionalinio stadiono projektą Šeškinėje pateikė „Vilniaus nacionalinis stadionas“.
Tokį nacionalinio stadiono projektą Šeškinėje pateikė „Vilniaus nacionalinis stadionas“.
Koncerno „Axis Industries“ projektas.
Koncerno „Axis Industries“ projektas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 30, 2018, 4:27 PM, atnaujinta Oct 30, 2018, 4:27 PM

To dar nebuvo – Vilniaus valdžia žagtelėjo, kai pats Aukščiausiasis teismas spalio 19-ąją patenkino iš konkurso pašalintos įmonės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ prašymą ir objekto ant Šeškinės kalvų statybos pavirto dar vienu skandalu.

Matyt, šį kartą neapsieita be povandeninių srovių – kitaip situacijos blaiviu protu nepaaiškinsi.

Rengė žvaigždžių koncertus

Taip, bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ registruota Kaune, Elektrėnų gatvėje. Pusę jos akcijų valdo renginiuose ir elito vakarėliuose mėgstančio šmėžuoti Renato Načajaus kontroliuojama įmonė „Nacionalinio stadiono operatorius“.

Jis – buvęs Kauno „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas.

O apie kitos „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcijų savininkės – bendrovės „Naudos virsmas“ vadovę Anelę Irutę Brusokienę girdėti nedaug. Nebent tai, kad iš varžytynių buvo parduodamas jai priklausantis prabangus automobilis „Aston Martin DB9“.

„Renatui nėra tokio renginio, kuris būtų neįkandamas riešutėlis. Žmogus, pasirūpinęs grupių „Hurts“, „The Prodigy“, Sarah Brightman koncertų scenomis, ir ne tik“, – taip prieš keletą metų buvo giriamas renginių organizatorius R.Načajus.

Darbus jis keitė vieną po kito: buvo renginių organizavimo bendrovės „Seven Live“ generalinis direktorius, koncertų salės „Compensa“ vadovas.

Kadaise R.Načajus buvo net ne kartą degusio klubo „Brodvėjus“ Mėsinių gatvėje direktoriaus pavaduotojas.

Pats R.Načajus nemėgsta puikuotis pareigomis, kukliai paaiškina, kad yra tik samdomas darbuotojas.

Sutapimas: nacionalinio stadiono statybos konkurso laimėtojos įmonių grupės „Axis Industries“ komplekso valdymo konsultante tapo bendrovė „Kauno arena“. Ji yra „Žalgirio“ arenos, kurioje dirbo R.Načajus, šeimininkė.

Pardavė retą automobilį

A.I.Brusokienei priklausęs retas ir brangus sportinis automobilis „Aston Martin DB9“, tapęs superagento Džeimso Bondo vizitine kortele, iš varžytynių buvo parduodamas prieš septynerius metus. Taip tuometė šilumos tiekėja sostinei „Vilniaus energija“ mėgino susigrąžinti skolą už šildymą.

Šis išskirtinis automobilis buvo parduodamas dėl A.I.Brusokie- nės vyro bankrutavusios bendrovės „Oslit“ skolų.

„Oslit“ A.P.Kavoliuko gatvėje statė kompleksą „Karoliukai“, kurį garsino įvairūs skandalai.

Ne vienas Karoliniškių daugiabučio naujakurys apkartusį gyvenimą prisimena iki šiol. Tris kartus krito namo stiklai, pastate net buvo išjungta elektra.

Bendradarbiautų su turkais

Bet Aukščiausiasis teismas nutarė, kad Vilniaus valdžia turės priimti iš konkurso pašalintos bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti.

Mero Remigijaus Šimašiaus atstovas Aleksandras Zubriakovas sakė, kad teismo sprendimas nebūtinai užkerta kelią pasirašyti sutartį su anksčiau konkursą laimėjusia įmonių grupe „Axis Industries“. R.Načajus nepanoro plačiau komentuoti teismo sprendimo ir paaiškino, kad viskas išdėstyta pranešime.

Anot jo, „Vilniaus nacionalinis stadionas“ kol kas negavo oficialaus savivaldybės kvietimo ar konkurso organizavimo terminų.

„Tikime savo idėja ir komanda, todėl po teismo sprendimo jau spėjome susidėlioti artimiausių mėnesių planus, kad tolesnis dalyvavimas konkurse būtų sklandus“, – tvirtino R.Načajus.

Pagal spalio 19 dienos Aukščiausiojo teismo nutartį panaikinti ankstesnių teismų sprendimai ir nurodyta į nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą grąžinti bendrovę „Vilniaus nacionalinis stadionas“.

Ši teismo nutartis yra neskundžiama.

Teismas taip pat pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo savivaldybės administraciją ir Kūno kultūros ir sporto departamentą nesudaryti koncesijos sutarties su „Axis Industries“, kol nebus priimtas ir įvertintas „Vilniaus nacionalinio stadiono“ pasiūlymas ir priimtas galutinis sprendimas dėl konkurso laimėtojo.

Pabaiga – 2022-aisiais?

77,886 mln. eurų vertės pasiūlymą bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ruošė bendradarbiaudama su 5 žvaigždučių UEFA sertifikatą turinčia „Amsterdam Arena“ ir daugiau nei 300 projektų visame pasaulyje įgyvendinusiais subrangovais grupe „KAYI Insaat“. Ši Turkijos kompanija Vilniuje statė prekybos centrą „Ozas“.

„Grąžintas atgal pasiūlymas reiškia, kad turime grįžti atgal procedūrose: grįžtama į preliminarių projektų pasiūlymų teikimo metą.

Šią savaitę važiuosime į Viešųjų pirkimų tarnybą ir fiksuosime, kaip pateikiamas „Vilniaus nacionalinio stadiono“ pasiūlymas, vertinsime dalyvio atitiktį kvalifikacijai“, – pirmadienį sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, išsamų pasiūlymą „Vilniaus nacionalinis stadionas“ turėtų pateikti per 1 ar 2 mėnesius, tada pasiūlymai būtų vertinami.

Per mėnesį Vilniaus savivaldybė planuoja patikrinti dokumentus ir užsitikrinti, kad dalyvis atitinka konkurso sąlygose keliamus reikalavimus, o po to apie mėnesį būtų laukiama paties pasiūlymo.

„Tikimės, kad viskas turėtų užtrukti iki keturių mėnesių, ir tuomet turėtume aiškų scenarijų“, – teigė P.Poderskis.

Beje, po keturių mėnesių šalyje vyks savivaldos tarybų ir merų rinkimai.

Todėl nežinia, ar ateities scenarijus jau yra toks aiškus.

Savivaldybės administracijos direktorius kol kas nemato prasmės koreguoti ir galutinės stadiono statybų pabaigos datos – 2022 metų.

„Tikimės, kad sparčiau judės naujas esamas, tai yra buvęs dalyvis, ir taip pat spėriai judės visos institucijos.

Tikimės kitais metais pasirašyti sutartį su dalyviu, kad ir kas jis būtų“, – kalbėjo P.Poderskis.

Susitikimų rengti neketina

Konkurso laimėtoju anksčiau pripažinto „Axis Industries“ įmonių grupės atstovas Nerijus Mikalajūnas taip pat nedaugžodžiavo: „Neturime ką komentuoti.

Tai savivaldybės darbas.“

Anot jo, koncernas „Axis Industries“ viską įvykdė vadovaudamasis taisyklėmis.

Prasidėjus bylinėjimuisi mero R.Šimašiaus komanda buvo susitikusi su „Vilniaus nacionalinio stadiono“ atstovais.

Paklaustas, ar taip elgsis „Axis Industries“ vadovai, N.Mikalajūnas nukirto: „Nėra dėl ko susitikinėti.“

Šeškinės kalvų istorija – Kristaus amžiaus

33 metai. Tiek jų prabėgo nuo stadiono projektavimo pradžios. Pirmojo stadiono projekto autorius buvo architektas Algimantas Nasvytis.

1987 metų vasario 13 dienos potvarkiu stadiono Šeškinėje projektas patvirtintas. Tais pačiais metais pradedami stadiono statybos darbai, iki 1991-ųjų sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų.

1993-iaisiais stadiono statyba užkonservuota. Tik po trylikos metų Vyriausybė nacionalinį stadioną su sporto kompleksu pripažino nacionalinės svarbos sporto objektu.

2007 metų vasarį po neskelbiamų derybų su pirmojo stadiono projekto rengėju ir autoriaus teisių perėmėja bendrove „Viltekta“ pasirašyta stadiono projekto korektūros parengimo sutartis. Projekto korekcija atlikta už beveik 2,5 mln. eurų.

2007 metų spalį po neskelbiamų derybų „Vilniaus kapitalinė statyba“ pasirašė stadiono statybų sutartį su bendrove „Veikmė“. Tuomet planuota, kad iki 2009 metų bus įrengtas 25 tūkst. nuolatinių ir 5 tūkst. papildomų žiūrovų vietų stadionas. Skaičiuota, kad pirmojo statybų etapo darbai kainuos apie 107 mln. eurų, svarstyta, kad kaina gali išaugti iki 203 mln. eurų. Vyriausybė statyboms žadėjo skirti 58 mln. eurų.

2008 metų vasario 4 dieną oficialiai pradėtos Nacionalinio stadiono statybos. Jau po savaitės „Veikmė“ informavo savivaldybę, kad dėl finansavimo trūkumo stabdo statybų darbus.

Rugpjūtį stadiono statybos atnaujintos, kai Vyriausybė jam skyrė 29 mln. eurų. Šiuos pinigus išleidus, 2008-ųjų pabaigoje statybos vėl sustojo.

2009 metų lapkritį Aukščiausiasis teismas galutinai pareiškė, kad bendrovių „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir „Veikmė“ sutartis dėl nacionalinio stadiono statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė.

2013 metų gegužę Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą skubos tvarka baigti nacionalinio stadiono statybas. Tuomet buvo teigiama, kad stadionas galėtų atsirasti iki 2016 metų, o tam prireiks 78 mln. eurų.

2016 metų rugsėjį savivaldybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas paskelbė 73 mln. eurų preliminarios vertės nacionalinio stadiono koncesininko konkursą.

2016 metų gruodį „Axis Industries“ įsigijo nacionalinį stadioną stačiusią statybų bendrovę „Veikmės statyba“.

2017 metų gruodžio 8 dieną baigėsi preliminarių pasiūlymų pateikimo terminas – paraiškas dalyvauti konkurse pateikė „Axis Industries“ ir „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ir jos partneriai.

2018 metų sausio 31 dieną nacionalinio stadiono koncesijos konkurso komisija nusprendė atmesti netinkamai pateiktą bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pasiūlymą ir toliau derybas tęsti su „Axis Industries“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.