Ginče dėl žemės pavyko susitarti be teismo

Vienas Šiaulių rajono gyventojas nusprendė parduoti savo žemę. Tam jis atliko naujus sklypo matavimus ir išsiaiškino, kad kaimynas dešimtmečius buvo apsitvėręs dalį jo žemės. Pastarasis griežtai nesutinka, aiškina, kad laikosi anksčiau atliktų matavimų rodmenų ir naudojasi tik savo žeme. Kaip išspręsti tokį konfliktą?

 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 21, 2018, 2:40 PM, atnaujinta Nov 23, 2018, 10:28 AM

Kaimynų ginčai dažnai baigiasi teisme, o tokios ir kitos panašios situacijos yra puikiai pažįstamos Lietuvos teisėjams.

Visgi teisėjai pastebi, kad norėdami taupyti laiką ir lėšas besiginčijantys kaimynai dažnai yra linkę susitarti taikiai ir išbando alternatyvų ginčų sprendimo būdą – teisminę mediaciją. Taip nutiko ir aukščiau aprašytos istorijos atveju: antradienį dėl žemės nesutariantys kaimynai parodomajame teisminės mediacijos procese savo ginčą išsprendė taikiai, padedami mediatoriaus, Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus. Ginčo šalis renginio metu įkūnijo profesionalūs aktoriai, o mediaciją galėjo stebėti visi norintys.

Kaip pažymėjo teismo pirmininkas, teisminė mediacija yra efektyvus ginčų sprendimo būdas nagrinėjant turtinius ir šeimos santykius. Būtent tokių bylų teisminei mediacijai Lietuvoje atiduodama daugiausiai, o bendras šio metodo taikymo skaičius per metus paauga maždaug dvigubai.

„Kalbant apie ginčus dėl žemės, dažniausiai teisminėse mediacijose ginčyjamasi dėl nuosavybės klausimų, kai įsigyjant žemę yra fiksuojamas vienas dydis, tačiau valdant paaiškėja kitoks – tokią situaciją ir mes šiandien narpliojome. Tokie ginčai būna labai sudėtingi, tenka ginčyti ir pirkimo-pardavimo sutartis, todėl jie yra medijuojami dažniau“, – sako V. Kursevičius.

Anot teisėjo, tai nėra vieninteliai su žemės klausimais susiję ginčai – teisminę mediaciją galima taikyti daug platesne apimtimi.

„Tarp kitų atvejų paminėčiau ginčus dėl žemės paveldėjimo – juos taip pat galima priskirti prie dažnesnių. Dažnokai problemų kyla ir dėl to, kad savininko žemė paiimama valstybės reikšmėms, vsuomenės interesams. Tokiais atvejais kyla ginčas ne tik dėl paėmimo, bet ir dėl dėl žemės įkainavimo. Visuose šiuose ginčuose mediacija yra tinkamas procesas“, – pažymi V. Kursevičius.

Nesibylinėti, bet susitarti

Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – sudaryti galimybę šalims nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams susitarti tarpusavyje. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti tiek civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar jų kolegija, tiek bet kuri bylos šalis. Teisminė mediacija gali būti skiriama visuose bendrosios kompetencijos teismuose, jai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.

Specialistai sutaria, kad neabejotini teisminės mediacijos privalumai yra mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos, kuriomis vis tiek pasiekiamas kompromisinis tikslas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teisminio proceso metu.

Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų nei teisminio proceso metu, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose.

„Teisminiame ginče sprendžiant vienas problemas, sukeliamos kitos. Žmonės praranda daug laiko, turtus, sveikatą. Mediacijoje žmonės gali daugiau išsikalbėti, pamatyti visas aplinkybes ir jų fone patys priimti sprendimą. Todėl mediacija yra platesnis, žmogiškesnis, gyvesnis ginčo sprendimas“, – įsitikinęs Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius.

Sprendžiant ginčą šiuo būdu galima kontroliuoti jo eigą ir rezultatus, o pasiekus bendrą sprendimą gali būti atkurti geri besiginčijančių pusių santykiai ir abipusė pagarba.

Kaip sparčiai populiarėja teisminė mediacija gerai iliustruoja statistika. 2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.

Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282

Teisminės mediacijos Šiauliuose įrašą galite rasti čia https://www.facebook.com/LietuvosTeismai/videos/534088390388869/?__xts__[0]=68.ARCGVoo8_hSkGiGFWxZpQtylBZ0qRwvsMiap9WsZpa2lC3-0cm6JpRkmqN2poQMgKUp0fkxZ0ExAGqWVIgKpY0K8oLX5YXXPfpNkj9PLeA4i4AN2mN_iLX4iSn7JOLyNEAkFXRFW9E-bbmHJlacmWb91ghAGki2hHtQGXObhmcUWKDhZMS7_X3ApMyF_iMTFohZHOtlm53tqZopeZWiQi8KibBfY3BtKbQMApw20pFRwK65AvZTWtpA1ioTCcWAHnf0Wt8D0Enxk6jLjJZPsxR_fQbUmchtER4QH4Bc-wfqU9sZMRlniMwS08ZAqV_9B-wlcncc8q-FX7qc96B67hICQ67wajaN9&__tn__=-R

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.