Naujasis tiltas nėra tik paprastas infrastruktūros elementas, leidžiantis miestiečiams pereiti į kitą Nevėžio pusę.
Tiltas jungia dvi istorines Lietuvos žemes – Aukštaitiją ir Žemaitiją – bei du tikėjimus – Evangelikų reformatų ir Šv. Jurgio bažnyčias.
Todėl tokiam statiniui buvo ieškoma išskirtinių formų. Nestandartinį tiltą suprojektavo Jurgis Rimvydas Palys, žinomas Lietuvos architektas, urbanistas ir paminklosaugininkas, Auksinio architektūros riterio ordino kavalierius. Bendraautorė – architektė Ieva Palytė-Veilandienė.
Vyriškai suręsta medinė tilto santvara, tarsi nutūpusi ant betoninių atramų, sukuria ne tik konstrukcinį pagrindą grakščiam tilto-tako šuoliui per Nevėžį, bet ir suformuoja įspūdingą erdvinį koridorių į aikštę.
„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę man buvo didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“ – sakė J.R.Palys.
Ant naujojo tilto kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo – Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono kabo Kėdainių mūšio, įvykusio 1831 m. balandžio 29 d., scenų bronzinis bareljefas.
Šiame mūšyje 280 sukilėlių karių, vadovaujamų grafo Mauricijaus Prozoro, sugebėjo pasipriešinti galingoms 5 tūkst. karių jungtinėms Rusijos carinės kariuomenės pajėgoms ir privertė caro kariuomenę nutraukti atakas.
Bareljefą kūrė jaunas Kėdainių skulptorius Mindaugas Junčys.
Tilto ilgis – 96 metrai, plotis – 3,66 metro. Jo statybos darbų vertė – per 1,4 mln. eurų. Visas tilto grožis atsiskleis, kai kitąmet bus baigta tvarkyti upės krantinė.
Senasis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį buvo prastos būklės, tad ieškota sprendimų, kaip jį atnaujinti.
Naujasis tiltas – analogų Lietuvoje neturintis pėsčiųjų tiltas su modernia apšvietimo sistema.
Įrengtas trijų tipų apšvietimas: funkcinis, dekoratyvinis ir proginis. Funkcinis apšvietimas apšviečia tilto taką, dekoratyvinis, įrengtas ant tilto santvarų išorinės pusės LED juostomis, pabrėžia tilto kontūrą ir LED prožektoriais išryškina tilto atramas, o proginis apšvietimas kaskart galės būti skirtingas.
Iš keliautojų buvo imamas mokestis
Pirmasis tiltas per Nevėžį Kėdainių mieste pastatytas 1602 metais.
Privilegiją imti muitą už važiavimą tiltu Kėdainių savininkui Stanislovui III Kiškai suteikė Abiejų Tautų Respublikos karalius Zigmantas III Vaza.
Tiltas buvo medinis. S.Kolupaila veikale „Nevėžio tiltai“ rašo, kad 1659 m. naują tiltą dabartinėje vietoje pastatė Kėdainių savininkas Šv.Romos kunigaikštis Boguslavas Radvila. Medžio konstrukcijų tiltas buvo pastatytas ant plytų ir akmenų mūro atramų.
Vėliau tiltas ne kartą buvo remontuojamas ir atnaujinamas. Paskutinį kartą tiltas šioje vietoje buvo perstatytas XX a. viduryje ir tapo pėsčiųjų tiltu.
