Pavojingas sąrašas ilgėja: tarp degiomis medžiagomis dengtų pastatų – ir daugiabučiai

„Kol nekils solidus gaisras mūsų regione, tol padėtis iš esmės nesikeis. Kaip sako rusų patarlė, kol žaibas netrenks, tol valstietis nepersižegnos. Tol visuomenė nesukrus, nes mums atrodo, kad dideli gaisrai kyla kitur, tik ne pas mus“, – lrytas.lt sakė Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos tarybos narys, gaisro rizikos vertintojas Martynas Matulevičius, kuris ne kartą viešai skelbė, ragino suklusti ir atsibusti, mat vieša paslaptis, jog pastatų fasadams šiltininti Lietuvoje dažnai naudojamos pigios medžiagos, kurios yra ir itin degios.

Po gaisro Londone buvo nuspręsta sužinoti, ar yra Lietuvoje pastatų, kurių fasadai dengti itin degiomis plokštėmis.<br>AP, V.Ščiavinsko, M.Patašiaus nuotr.
Po gaisro Londone buvo nuspręsta sužinoti, ar yra Lietuvoje pastatų, kurių fasadai dengti itin degiomis plokštėmis.<br>AP, V.Ščiavinsko, M.Patašiaus nuotr.
Po gaisro Londone buvo nuspręsta sužinoti, ar yra Lietuvoje pastatų, kurių fasadai dengti itin degiomis plokštėmis.<br>AP, V.Ščiavinsko nuotr.
Po gaisro Londone buvo nuspręsta sužinoti, ar yra Lietuvoje pastatų, kurių fasadai dengti itin degiomis plokštėmis.<br>AP, V.Ščiavinsko nuotr.
Po gaisro Londone buvo nuspręsta sužinoti, ar yra Lietuvoje pastatų, kurių fasadai dengti itin degiomis plokštėmis.<br>AP nuotr.
Po gaisro Londone buvo nuspręsta sužinoti, ar yra Lietuvoje pastatų, kurių fasadai dengti itin degiomis plokštėmis.<br>AP nuotr.
Santaros klinikų fasado plokštės, pasak ekspertų, galimai yra degios kaip medis.<br>V.Ščivinsko nuotr.
Santaros klinikų fasado plokštės, pasak ekspertų, galimai yra degios kaip medis.<br>V.Ščivinsko nuotr.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D.Gedvilas įsitikinęs, kad tiesmukai statybininkas apgaudinėtų – dažnai taip nėra.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D.Gedvilas įsitikinęs, kad tiesmukai statybininkas apgaudinėtų – dažnai taip nėra.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 10, 2019, 6:52 PM, atnaujinta Jan 11, 2019, 12:20 AM

Todėl po Aplinkos ministerijos kartu su ugniagesiais inicijuoto fasado plokščių patikrinimo, kai iš 15 atrinktų pastatų dalis jų – Santaros klinikos, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Alytaus profesinio rengimo centras ir Varėnos „Žilvičio“ darželis – kaip paaiškėjo, dengti degiomis plokštėmis iš aliuminio kompozito, M.Matulevičius neabejoja, kad statybų rinkoje įvyks sujudimas, o tai, kad patikrinimo metu plokštės buvo nuimtos nuo pastatų, kuriuose renkasi ar būna padidintos rizikos žmonės – seneliai, sunkūs ligoniai, sukels ir didesnį atgarsį visuomenėje.

„Maždaug prieš metus, kai buvo surengtas pirmas toks fasadų patikrinimas, situacija buvo panaši. Tuomet tarp statytojų pasklido žinia: „Mus jau tikrino, o jus?“ Dauguma jų tuomet atsisakė vieno konkretaus tiekėjo paslaugų, kuris prekiavo fasado plokštėmis tarsi ir su „gerais popieriais“, bet buvo įvairių įtarimų. Statytojai nebenorėjo rizikuoti, rinkosi brangesnes medžiagas, bet ramesnį gyvenimą“, – prisiminė M.Matulevičius.

Pasak jo, net viena didžiausių NT plėtojimo kompanijų, kuri garsėja savo arogancija, tuo metu ėmė atsargiau ir patikimiau rinktis fasado medžiagas statiniams.

Kaip pastatyti ir kuo padengti svarbūs pastatai Lietuvoje – darželiai, ligoninės, mokyklos, parduotuvės? Jie išties gali užsiliepsnoti per kelias akimirkas?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Kristina Ramanauskienė kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovu Vytu Vaičaičiu, Teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos departamento direktore Lina Kuksėnaite bei Statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu.

– Pone Vaičaiti, ugniagesių ir Aplinkos ministerijos sudaryta komisija tikrino pastatus. Didžiausias statinys – Santaros klinikos. Pacituosiu spaudoje atsidūrusius žodžius, kad plokštės yra degios kaip medis, jeigu kiltų bent nedidelis buitinis gaisras klinikų viduje, ugnis išplistų labai greitai. Kai kuriais skaičiavimais, visą korpusą liepsnos galėtų apimti per 7 minutes. Kaip taip gali būti?

– (V.Vaičaitis) Tai buvo pirminiai bandymai, dar nėra nustatyta galutinė plokščių degumo klasė. A degumo klasė yra geriausia, F klasė yra blogiausia. Remiantis kai kuriais rezultatais, turime E klasę – neatitinkančią nustatytų reikalavimų.

– Kaip jūs patikrinote Santaros klinikų plokštes?

– (V.Vaičaitis) Yra specialus tyrimas, numatytas vėdinamiems, išoriniams, termoizoliaciniams sistemų fasadams. Buvo nuimta atitinkama plokštė, atitinkamas jų kiekis, atliktas bandymas ir tai buvo tik pirminis, informacinis bandymas, kuris mums, kaip specialistams, duoda intenciją matyti, jog šios plokštės yra neatitinkančios degumo klasės, kurios reikalauja mūsų teisės aktai.

– Ar iš tiesų jos yra tiek degios, kad visą korpusą liepsnos gali apimti per kelias minutes?

– (V.Vaičaitis) Tas laikas yra ganėtinai indikatyvus, nes pastatas pastatui nelygu. Kad įsivaizduotume bendrai, tai nėra toks visas fasadas, kad viskas degu ir blogai, bet yra vienas iš fragmentų, elementų, ganėtinai nemažas būtent šios galbūt degios plokštės. Ir tai duoda intenciją daryti tolesnius tyrimus ir iki galo išsiaiškinti, ar tai tikrai netinkamas produktas, nes bendras klasės nustatymas susideda iš daugiau bandymų.

– Santaros klinikas per metus aplanko apie milijonas pacientų, 100 tūkst. žmonių gydosi stacionare, apie 6 tūkst. žmonių dirba. Kaip toks pastatas gali būti apšiltintas tokiomis plokštėmis? Kaip jos atsidūrė ant to pastato?

– (V.Vaičaitis) Sunku pasakyti. Šios komisijos darbas nebuvo išsiaiškinti, kas jas uždėjo ar kas už jas atsakingas. Mūsų darbas buvo po Londono gaisro atsiradus ažiotažui identifikuoti pastatus, sužinoti situaciją Lietuvoje, išsiaiškinti,  ar ir Lietuvoje yra tokių probleminių pastatų. Santaros klinikos yra tik vienas iš pastatų. Mes norime, kad visi pastatai būtų saugūs, todėl neapsiribokime tik Santaros klinikomis.

– Remiantis dokumentais, tas pastatas turėjo būti padengtas saugiomis A klasės plokštėmis, bet kažkodėl per tyrimą išaiškėjo, jog jos yra žymiai žemesnės klasės.

– (V.Vaičaitis) Statybos užbaigimo procedūrų metu buvo pateikti dokumentai, atitinkantys tas klases, kurios nustatytos reglamentuojamuose teisės aktuose.

– Ponia Lina, gal jūs galite paaiškinti, kaip taip nutinka, kad dokumentuose reikalaujama, jog plokštės būtų saugios, o per tyrimą paaiškėjo, kad tai visai kitos plokštės?

– (L.Kuksėnaitė) Sunku pasakyti, kaip taip atsitinka. Teisės aktais yra apibrėžta statinių projektavimo, statybos, jų naudojimo ir statybinių medžiagų tiekimo į rinką kontrolės sistema. Tai sudaro prielaidas užtikrinti gaisrinę saugą. Mano nuomone, Statybos įstatymas pakankamai apibrėžia statybos dalyvių funkcijas ir pareigas.

Galime daryti prielaidą, kad galbūt statybos dalyviai tam tikru statybos proceso etapu netinkamai vykdė savo pareigas. Tarkime, statybos vadovui deleguota funkcija priimti statybines medžiagas į statybvietę, jis turi sužiūrėti, kad statybinės medžiagos būtų tiekiamos su eksploatacinėmis medžiagų savybių deklaracijomis. Techninis prižiūrėtojas turi prižiūrėti, kad būtent tų medžiagų savybės atitiktų projekte numatytus techninius rodiklius. Kol kas identifikavome, kurie pastatai galbūt nėra saugūs gaisriniu požiūriu, bet tyrimas nėra baigtas.

Kitas etapas galbūt bus ir kaltų asmenų išaiškinimas. Jeigu tokius nustatysime, teks juos perduoti atestavimo komisijai, kad peržiūrėtų, ar tie asmenys, jei dar dirba, yra tinkami toliau eiti savo pareigas, ar reikėtų stabdyti jų kvalifikacijos atestatus.

– Aplinkos ministerija jau yra pranešusi, kad kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir informavo Generalinę prokuratūrą. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, Santaros klinikų atveju dėl to, kad galbūt buvo pirktos pigesnės plokštės, nei reikėtų, galėjo būti sutaupyta apie 100 tūkst. eurų. Santaros klinikos žiniasklaidai savo pozicijos nekomentuoja, sako, kad ieškos nepriklausomo tarptautinio eksperto ir kad tai gali būti tiesiog Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių akcija. Pone Vaičaiti, ar gali būti, kad ekspertai suklydo?

– (V.Vaičaitis) Komisijos darbas nebuvo kažkokia medžioklė, buvo norima paprasčiausiai identifikuoti, ar išvis po Londono gaisro buvo atitinkamo medžiagiškumo aliuminio kompozito plokščių.

15-os objektų sąrašui pasiūlyta geranoriškai pasitikrinti situaciją. Viskas buvo daroma kompromiso būdu, kai kurie sutiko – mes labai džiaugiamės. Tikrai yra objektų, kurie atitiko visus reikalavimus, jie pasitikrino. Jie galėtų būti tokie pat pavojingi kaip dabar minimi, bet jie yra geri.

– Jūsų tyrimo metu patikrinta ir daugiau pastatų, nustatyta, kurie dengti pavojingomis plokštėmis. Pavyzdžiui, Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis, kurį kasdien lanko 200 vaikų, dirba 40 žmonių. Alytaus profesinio rengimo centro dirbtuvės, kur vienu metu sueina ir mokosi apie 100 mokinių. Taip pat Elektrėnuose esanti reabilitacijos ligoninė, kur per metus ateina apie 6 tūkst. pacientų, o darbuotojų yra 300. Žmonių srautai šiuose pastatuose yra didžiuliai. Kiek tikrinote pastatų ir ar čia yra vieninteliai, ar sąrašas gali būti daug didesnis?

– (V.Vaičaitis) Tai paprasčiausiai buvo sąrašas blogų atvejų, kuriuos siūlome toliau tikrinti ir gauti oficialų galutinį rezultatą. Buvo ir pastatų, kurie mažiau pavojingi. Buvo pirminis 27 objektų sąrašas, po to dirbome su kiekvienu objektu, peržiūrėdami projekto detales, žiūrėdami į jų pavojingumą, paskirtį, medžiagos kiekį ant paties fasado, aukštingumą, kuris ugniagesiams sukeltų sunkumų gesinant tokio pobūdžio gaisrą. Buvo atsižvelgta į tuos pastatus, sudarytas sąrašas tokių, kur manėme, kad gaisriniu pobūdžiu jie galėtų būti keliantys didesnį pavojų.

– Pone Kuksėnaite, buvo paminėti konkretūs pastatai. Kaip vyksta statybų kontrolė Lietuvoje? Ar yra statybų inspektoriai, kurie fiziškai nuvažiuoja ir pasižiūri, ar tikrai naudojamos tos medžiagos, kurios nurodytos dokumentuose? Ar tiesiog pasitikite popieriais ir niekas nieko netikrina?

– (L.Kuksėnaitė) Statybos įstatymas statybos dalyvius įpareigoja kontroliuoti statybos eigą, statybines medžiagas, kurios yra montuojamos. Inspekcijai nėra deleguota funkcija ir ji negali visuose pastatuose vykdyti techninės priežiūros. Tačiau mes prižiūrime, kaip statybos dalyviai vykdo savo funkcijas. Esame numatę nemažai planinių patikrinimų, ypatingą dėmesį skiriame ypatingiems statiniams – daugiabučiams, visuomeninės paskirties statiniams, kuriuose renkasi daug žmonių.

Atlikdami patikrinimą, iš esmės tikriname dokumentaciją, kad deklaracijoje nurodytos savybės atitiktų projekte nurodytas savybes. Tačiau inspektorius, vizualiai apžiūrėjęs plokštę, negali įvertinti, ar ta plokštė yra tų savybių, kaip deklaruojama medžiagos dokumentacijoje.

Be abejo, yra pažeidimas, jeigu apskritai nepateikiama jokių statybinių medžiagų dokumentų. Tada kyla įtarimas, galbūt kažkas negerai, ir atliekamas tolesnis tyrimas. Jeigu reikia, pasitelkiame kitų institucijų pagalbą.

– Pone Vaičaiti, ar šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šios plokštės yra tokios pat ar iš tokios pat kategorijos kaip ir daugiaaukščio Londone?

– (V.Vaičaitis) Buvo pasirinktos aliuminio kompozito plokštės. Londono atveju buvo įvardyta atitinkama plokštė. Lygiai tokių pat plokščių, kurios buvo naudojamos Londone, mes neradome Lietuvoje. Iš tų atvejų, ką tikrinome, rinkomės panašaus medžiagiškumo tą pačią aliuminio kompozito plokštę, tik skirtingų gamintojų markės ir panašiai.

– Pone Gedvilai, gal jūs galite paaiškinti, kokiomis plokštėmis yra dengiamas pastatas?

– (D.Gedvilas) Turbūt reikėtų šią temą nagrinėti kompleksiškai. Statybininkai paprastai ateina į statybvietę po viešo pirkimo konkurso, kai perkamos statybos rangos paslaugos. Ir dažniausiai tai būna mažiausios kainos principas.

Projektavimo paslaugos taip pat perkamos mažiausios kainos principu ir išeina taip, kad tiek projektas, tiek statyba dažnai būna užprogramuoti minimaliam reikalavimui, kad dažnai net nelieka lėšų statybinių medžiagų patikrai, atskirų procesų patikrai. Taip išeina, kad projektas dažnai būna nekokybiškas, neišsamiai aprašyti reikalavimai, keliami statybinėms medžiagoms.

Ekspertas, kuris ekspertuoja suprojektuotą statinį, taip pat dirba už mažiausią kainą, tada jis skiria mažiau laiko, negaišta laiko pažiūrėti. Techninis prižiūrėtojas, kuris prižiūri statybą, jeigu negali išgyventi iš vieno objekto priežiūros, turi prisiimti 10 objektų, tada neturi laiko būti statybvietėje. O rangovas, statybininkas, jeigu nupirkęs nekokybišką projektą mato, kad nėra detaliai aprašyta, kokie techniniai sprendiniai turi būti įgyvendinti šiame objekte, dažniausiai stengiasi, kiek įmanoma, taupyti. Bet kad tiesmukai statybininkas apgaudinėtų – dažnai taip nėra.

Paprasčiausiai tiekėjas, kuris tiekia medžiagas, pateikia deklaraciją, kurioje aiškiai parašyta, kad Lietuvos rinkoje tos medžiagos sertifikuotos ir gali būti naudojamos. Gali būti taip, kad tos plokštės vizualiai atrodo vienodai, bet turi skirtingą degumo laipsnį. Aš manau, kad šiuo atveju galėjo būti ir toks variantas.

– Net jeigu ateitų statybos inspektorius, jis niekaip plika akimi nesuprastų?

– (D.Gedvilas) Fizinės savybės dažnai skiriasi. Vizualiai atrodo vienodai, tačiau fizinės savybės skiriasi. Jau kokius 4 metus siūlome kuo labiau skaitmenizuoti statybos procesus ir naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą, kuris leidžia inspektoriui per nuotolį pamatyti tiek sertifikatą, tiek statybines medžiagas.

Jau dabar turime signalų, kad atskirose statybvietėse neišeina to paties sertifikato įdėti į atskirus procesus, nes inspektorius ar techninis prižiūrėtojas tai iškart pastebi. Jeigu skaitmenizuota viskas, tai kontrolės kokybę užtikrinti galime daug efektyviau. Tada galbūt nerizikuotų ir tiekėjai.

Reikėtų paminėti, kad prieš dvejus metus Statybininkų asociacijos iniciatyva buvo sukviesti atitinkamų institucijų atstovai – teritorijų planavimo statybos inspekcija, vartotojų teisių gynimo, sertifikavimo centro atstovai. Mes bandėme inicijuoti inspektavimą, kad nuvažiuotų į statybvietę ir pasižiūrėtų. Tada susidūrėme su viena problema, kad negalėjo nė vienas iš tų dalyvių padaryti poėmio akto ir patikrinti.

– Kodėl?

– (D.Gedvilas) Todėl, kad teisės aktais nėra aprašyta, kad atvažiavus ir radus nekokybišką langą sienoje, kaip išmontuoti ir kas padengs sąnaudas, jeigu pasirodys, kad langas geras. Mes turėjome būtent tokį signalą, kad iš Lenkijos vežami nekokybiški langai.

– Šiuo atveju iš kur atkeliavusios plokštės?

– (V.Vaičaitis) Jos įvairios. Yra ir kiniškų, ir turkiškų. Yra tokių, kurios buvo geros, – vokiškų, graikiškų.

– Ar tikrinote ir gyvenamuosius daugiabučius?

– (V.Vaičaitis) Taip. Yra įtrauktas vienas daugiabutis, nes, mūsų žiniomis, Būsto energetikos taupymo agentūra mums pateikė duomenis, kad vienas daugiabutis pastatas yra dengtas tokio pobūdžio plokšte – aliuminio kompozito plokšte.

Dirbant komisijai ne kartą buvo šnekėta su to objekto bendrijos vadovais. Jie sutinka pasitikrinti, bet kelia atitinkamus reikalavimus ir mes stengiamės juos prisitaikyti, nes manome, kad tiems žmonėms, kurie ten gyvena, tikrai įdomu.

– Šiuo metu Lietuvoje vyksta renovacija, daugybė daugiabučių yra renovuojami. Ar nėra naudojamos tos pačios plokštės?

– (L.Kuksėnaitė) Mūsų tikslas yra patikrinti visus 100 proc. Jeigu kalbame šio tyrimo kontekste, ta pačia plokšte, kuri buvo naudojama Londono daugiabutyje, dengtas tik vienas pastatas. Dėl kitų – esame nustatę pažeidimų dėl dokumentacijos trūkumų ir inicijavę tarpinstitucinį patikrinimą, bet iš esmės didelių problemų ar indikacijų nesame pastebėję.

– Gali būti daugiau tų plokščių ant kitų pastatų? Ugniagesiai ir Aplinkos ministerija tęsia tyrimą?

– (V.Vaičaitis) Tai nėra kardinaliai viską apimantis blogis, bet nevertėtų akcentuoti vien tos plokštės. Yra daug kitų produktų, kurie irgi gali būti pavojingi gaisriniu požiūriu. 

– Jeigu pastato naudotojai nesutinka ir neįsileidžia, jūs negalite tikrinti?

– (V.Vaičaitis) Eksploatuojamo pastato mes neturime teisės tikrinti.

– (L.Kuksėnaitė) Statinio naudotojo pareiga yra užtikrinti, kad žmonėms, kurie jame lankosi ar gyvena, būtų suteiktos saugios sąlygos, kad nebūtų kenkiama aplinkai.

Norėtųsi atkreipti dėmesį į statinio naudotojo sąmoningumą. Yra tokie tyrimai – taip, tai indikacija, kad tai gali būti, bet statinio naudotojas galėtų ir savo iniciatyva užsakyti kad ir dalinę ekspertizę, pasitikrinti, ar jo pastatas atitinka esminius reikalavimus ir vieną iš jų – gaisrinę saugą. Juk jie naudojasi pastatu, ten gyvena ir priima svečius.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.