Sukčiai ir vėl siautėja: smarkiai nusvilusi panevėžiečių šeima įspėja kitus

Panevėžyje gyvenanti Erika su šeima jau pusmetis dairėsi erdvesnio buto nuomai. Tarp skelbimų internete rado tvarkingą dviejų kambarių butą. Tiko ir rajonas, ir kaina – 100 eurų mėnesiui. Tačiau panevėžiečiams susisiekus su nuomotoju prasidėjo bėdos.

Už patikusį butą pinigus pervedusi šeima liko tuščiomis.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Už patikusį butą pinigus pervedusi šeima liko tuščiomis.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Šio buto skelbimu susiviliojo panevėžiečių šeima.
Šio buto skelbimu susiviliojo panevėžiečių šeima.
Šio buto skelbimu susiviliojo panevėžiečių šeima.
Šio buto skelbimu susiviliojo panevėžiečių šeima.
Šio buto skelbimu susiviliojo panevėžiečių šeima.
Šio buto skelbimu susiviliojo panevėžiečių šeima.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2019-01-18 08:04, atnaujinta 2019-01-18 09:57

Telefonu atsiliepęs vyriškis teigė, jog butas laisvas – esą neseniai iš jo išsikraustė dukra. „Tačiau pasiguodė, kad būstą ketinęs nuomotis vyriškis dingo, todėl paprašė pervesti depozitą. Su vyru nusprendėme, kad žmogui reikia garantijos ir jis nori kuo greičiau rasti nuomininkus, tad po kelių pokalbių į J.D. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sąskaitą pervedėme pinigus – 100 eurų. Kilo įtarimas, kodėl tokia maža nuomos kaina, bet susiviliojome, nes buvo pažadėta, kad sulaukęs pinigų vyras išims skelbimą“, – praėjusių metų pabaigos nelinksmą nutikimą lrytas.lt pasakojo Erika.

Butą nuomojantis vyras žadėjo jau kitą dieną aprodyti būstą, tačiau telefonu pasakė, kad jis apskritai ne Panevėžyje, todėl susitikimą nukėlė į dar kitą dieną. „Tada ir kilo įtarimas, kad kažkas čia ne taip. Kitos dienos rytą vėl susisiekėme su J.D., bet jis nurodė netikslų nuomojamo būsto adresą – vietoj buto radome privatų namą. Tiesa, dar prieš tai buvo nuvykę į policijos komisariatą, kur ir sužinojome, kad turime reikalų su sukčiumi ir esame jau ne pirmi, kuriuos jis apgavo“, – prisiminė pašnekovė.

Lrytas.lt iš policijos gavo patvirtinimą, kad J.D. – dėl panašių nusikaltimų policijai yra žinomas.

Susisiekti su nuomotoju apsimetusiu vyru neįmanoma – skambinant prie skelbimo nurodytu numeriu, pranešama, kad vartotojas nepasiekiamas. Suvokusi, kad yra apgauta, šeima blokavo pinigų pervedimą, tačiau jau buvo vėlu – pinigai jau buvo pasiekę J.D. sąskaitą.

SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė aiškino, kad sustabdyti bankinį pinigų pavedimą galima tik tuomet, kai asmuo greitai suvokia apgaulę ir apie tai nedelsdamas informuoja savo banką. Kol lėšos nėra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, pavedimo operaciją įmanoma sustabdyti. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pavedimai tarp sąskaitų tame pačiame banke yra atliekami ir lėšos įmokamos realiu laiku.

Kai pavedimas jau atliktas ir pinigai yra sukčių sąskaitoje, juos atgauti tikimybė yra maža. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo turėtų kreiptis ir į teisėsaugą.

Tačiau bet kuriuo atveju įtarus sukčiavimą patariama apie tai pranešti bankui.

Panaršius internete, galima rasti ir daugiau nukentėjusiųjų nuo Erikos šeimą apgavusio asmens.

„Būkite atsargūs. Mes per savo naivumą ir pasitikėjimą buvome nemenkai apgauti. Šis asmuo už labai patrauklią kainą „nuomoja“ butą Šiauliuose. Būstą reikėjo rasti greit, todėl pasitikėjome šia persona ir trečiadienį su juo skelbime nurodytu telefonu kalbėjome kokius septynis kartus, susitarėme, jog pervesime 160 eurų rankpinigių, kad butas mums būtų rezervuotas. Vakar turėjome susiskambinti susitarti dėl susitikimo laiko penktadienį. Vakar vakare skambinom daugybę kartų, telefonas buvo išjungtas, darėsi vis labiau įtartina, o ir vėliau išsiaiškinau, jog jis jau sėdėjęs, turintis ne kokią reputaciją“, – rašo viena feisbuko vartotojų.

Pakako „Google“ paieškos

Vilnietei Aistei pasisekė labiau – būsto nuomai ieškanti moteris jau pirmą paieškų dieną rado sudominusį skelbimą. Tik menkas sutapimas ją išgelbėjo nuo to, kad moteris sukčiams nepadovanojo pinigų.

Beje, Aistei, kaip ir Erikos šeimai, išsyk įtartina pasirodė pernelyg žema būsto nuomos kaina. Nepaisant to, moteris susisiekė su nuomotoju. „Žinutę parašiau labai vėlai. Maniau – atsakys ryte, bet nustebino, kad atsakymą gavau iš karto. Nuomotojas bendravo labai mandagiai, rašė racionaliai ir be klaidų, motyvai dėl kainos irgi atrodė įtikinami, tad mažai trūko, kad būčiau užkibusi, – lrytas.lt pasakojo Aistė. – Pavedimo – 270 eurų – prašė netiesiogiai. Neva taip užsitikrinsiu, kad būsiu pirma. Net žadėjo grąžinti pinigus, jei butas netiks. Ne pirmas kartas, kai nuomojuosi butą. Niekada su niekuo panašiu nesusidūriau, todėl savaime kyla pasitikėjimas“.

Aistę nuo sukčių išgelbėjo tai, kad vienoje feisbuko grupių buvo skaičiusi apie atvejį, kai neva nuomojamas butas, už kurį prašoma pervesti depozitą, o iš tiesų patalpos nuotraukose – tai Lenkijoje pardavinėjamas butas. Todėl išsisaugojusi nusižiūrėto buto nuotraukas moteris sumetė jas į „Google“ vaizdų paiešką. Toks paprastas veiksmas leido išsiaiškinti, kad ir šis būstas iš tiesų yra Lenkijoje nuomojamas būstas.

Netikėkite pažadais

„Pinigų pervedimas į sąskaitą ar net mokėjimas grynais, nesant jokių pinigus gaunančios šalies įsipareigojimų, gali atimti iš potencialaus nuomininko galimybę apginti savo interesus ar net išreikalauti sumokėtą sumą. Todėl potencialiems nuomininkams patartina netikėti pažadais įforminti nuomos santykius „ateityje“, ir tuo pagrindu mokėti pinigus, tačiau esant pasiektam susitarimui dėl nuomos imtis priemonių susitarimui teisiškai įforminti ir turtui perduoti nuomininko naudojimui“, – aiškino „Jurex“ advokatų kontoros vyresnioji teisininkė, advokatė Olga Siomina.

Teisiškai susitarimas dėl sutarties sudarymo tarp šalių ateityje gali būti įforminamas preliminaria sutartimi. Tokiai sutarčiai yra privaloma rašytinė forma. Pagal preliminarią sutartį potencialus nuomininkas gali pervesti avansą. Preliminarios sutarties negalima prašyti įvykdyti natūra, tačiau galima joje numatyti avanso grąžinimo sąlygas bei netesybas, priklausomai nuo to, dėl kieno kaltės nepavyko sudaryti pagrindinės, t.y. nuomos sutarties.

Anot O.Siominos, nesant tarp šalių preliminarios sutarties, sumokėtas rezervavimo mokestis neįpareigoja pinigus gavusios šalies (išskyrus pareigą lėšas grąžinti, tačiau ir tai ne visuomet gali būti sklandžiai įgyvendinta). Toks mokėjimas taip pat negalėtų būti laikomas rankpinigiais, kadangi tarp šalių nėra sudarytos sutarties kurios įvykdymą užtikrintų rankpinigiai, o ir susitarimas dėl rankpinigių taip pat turi būti rašytinis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.