1930 metais statyta Perlojos bažnyčia yra vienintelė šalyje šventovė, kurios skliautus puošia valstybės simboliai – Vytis, Gediminaičių stulpai, Vytauto Didžiojo portretas, Jogailaičių kryžius. Jie susipynę su krikščioniškąja ikonografija ir lietuviškai užrašytais bibliniais posakiais.
Iš išorės nepriekaištingai atrodanti šventovė viduje jau ne pirmus metus prašėsi restauratorių pagalbos.
„Tai pirma rimta bažnyčios restauracija nuo 1943 metų, kai sienos buvo išpuoštos dekoru, o skliautai – piešiniais“, – sakė Perlojos istorijos muziejaus muziejininkė Marija Lūžytė.
Kiek ilgiau nei per tris mėnesius restauratorių grupė atnaujino sienų dekorą, sukurtą Varšuvos meno akademijos profesoriaus Jurgio Hopeno.
Jis taip pat sukūrė Vilniaus Šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios interjerą, dekoravo Vilniaus katedros Vyskupų koplyčią.
Perlojos bažnyčios tapybos stilius neorenesansinis, jam būdingi ir baroko elementai, juntama ir lenkų dailės įtaka. Taip XX amžiuje buvo restauruojamos senosios Krokuvos (Lenkija) bažnyčios.
Anot restauravimo projektų vadovės Ramunės Balandžiūnienės, restauruoti sgrafito technika (kai sienos puošiamos kelių sluoksnių spalvotu tinku) sukurtą dekorą buvo labai sudėtinga, nes jis atliktas nenuvalius dažų sluoksnio ir daugelyje vietų buvo atšokęs.
Teko pradėti nuo konservavimo procedūros – sutvirtinti tinką ir jį pritvirtinti prie pagrindo.
Dekoras išsiskyrė ir pagal viduramžių receptūras iš natūralių medžiagų padarytais dažais, kuriuos gamino J.Hopenas su savo mokiniais.
Atnaujinant bažnyčią restauratorių laukė ir malonus netikėtumas – virš zakristijos rastas prieš 85 metus puošybos autoriaus pagamintas kelių spalvų pigmentas. Jį restauratoriai panaudojo atkurdami dekorą.