Trūko kantrybė – reikalauja stabdyti Žvėryno tankinimą ir besaikį aukštingumo didinimą

Vilniaus Žvėryno gyventojai kyla į kovą dėl, pasak jų, besaikio rajono tankinimo ir piktnaudžiavimo pavienių sklypų detaliųjų planų „koregavimais“. Jie skundžia prokuratūrai verslo planus vietoj dabar esančių privačių namų statyti daugiaaukščius ir komercinės paskirties pastatus. Pasak Vilniaus savivaldybės, projektai derinami, kad atitiktų bendrojo plano reikalavimus, o seno rajono infrastruktūrą esą gali atnaujinti tik verslas.

Pasak Savivaldybės atstovės, Žvėrynas – ne miegamasis rajonas, o centras, todėl ir komercinė statyba čia galima.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak Savivaldybės atstovės, Žvėrynas – ne miegamasis rajonas, o centras, todėl ir komercinė statyba čia galima.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT TV naujienų tarnyba, lrt.lt

2019-01-31 09:42

Patrauklioje sostinės dalyje tarp centro ir Vingio parko, Žvėryno rajone, iki šiol stovėjo daugiausia mažaaukščiai gyvenamieji namai, tarp jų – siauros gatvelės, želdynai. Gyventojai skundžiasi iki šiol neregėję tokios gausos jau parengtų ar derinamų planų statyti daugiabučius, viešbučius, komercinės paskirties pastatus.

„Statoma visiškai nebūdinga Žvėrynui architektūra: stiklinė, keturkampė, visiškai nėra mažaaukštės statybos. Superkami maži namai ir vietoj jų statomi daugiabučiai. Čia dabar gyvena dvi šeimos, po to turės gyventi 32 šeimos. Yra ir Vilniaus bendrasis planas, kuris dabar viešinamas naujas, dar nepatvirtintas. Tiktai pagal tą planą aukštingumas čia mažėja, turi būti tik trys aukštai. Reikia daryti viską kompleksiškai, o ne atskiruose pavieniuose sklypuose. Daromi atskirų sklypų detaliojo plano koregavimai“, – pasakojo Miglos gatvės gyventojų asociacijos pirmininkė Ieva Dzedulionienė.

Gindami viešąjį interesą dėl planuojamo komercinės paskirties pastato Sėlių gatvėje, gyventojai kreipėsi į prokuratūrą.

„2,5 tūkst. kvadratinių metrų, 150 darbo vietų ir 50 vietų automobiliams. Žvėrynui tai reiškia, jog tos visos aplinkui esančios siauros gatvės, pravažiavimai nėra pritaikytos ir nėra komercinės paskirties intensyvaus užstatymo miesto dalis“, – sakė namo Sėlių g. 29 bendrijos tarybos pirmininkas Gediminas Kasinskas.

„Šiuo atveju vyksta visos procedūros vieno sklypo rėmuose, remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, paprašius verslininkams. Visi parametrai labai paprasta tvarka toliau keičiami, kol išduodamas statybų leidimas, ir tada jau būna vėlu“, – kalbėjo namo Sėlių g. 29 bendrijos tarybos narė Irmina Šimonelytė.

Komercinio pastato statytojai teigia, su gyventojais buvo derinti 26 projektai, tačiau nė vienas neįtikęs.

„Jie kvestionuoja tarsi galutinio projekto sprendinius, nors tai tėra konkursą laimėjęs pasiūlymas, ir šiuo metu galutinių sprendinių dar nėra. Pastaruoju metu kiekvieną didesnį objektą, kiekvienas statybas arčiau centro bandoma paversti nusikaltimu, kas, mano galva, nėra visiškai teisinga ir gera praktika“, – teigė bendrovės „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis.

Žvėryno bendruomenė prie savivaldybės surengtame pikete reikalavo stabdyti beatodairišką Žvėryno tankinimą ir besaikį aukštingumo didinimą.

„Aš suprantu, žmogus nusipirko sklypą. Niekas nieko per daug ir nesakytų, jeigu vietoj seno namo, kuris visai padoriai atrodo, renovavus neblogai ir atrodytų, būtų pastatytas naujas geras kotedžas, prabangus. Bet dabar – daugiabutis. Tuo labiau neįsivaizduoju, kaip važiuos statybinė technika, kaip veš statybines medžiagas“, – kalbėjo dainininkas, Žvėryno gyventojas Šarūnas Mačiulis.

Vilniaus savivaldybės atstovė teigia, kad derinami gyventojų, verslo norai bei savivaldybės tikslai. Miestas turi vystytis, plėstis ir būti tankinamas.

„Mes turime Vilniaus miesto bendrąjį planą. Gal jis nėra toks detalus, kada mes leidžiame rengti korektūrą, jis negali pažeisti bendrojo plano sprendinių. Tai yra vidutinio užstatymo mažaaukštė statyba. Gal gyventojai kitaip traktuoja bendrąjį planą. Dabar vykstančios korektūros nei viena nepažeidžia bendrojo plano sprendinių. Noriu pasakyti, kad nei vienas detalusis planas nėra patvirtintas. Vystytojas ateina su norais, ir tie norai viešinami. Mes prašome, kad jie koreguotų tą detalų planą, kad atsižvelgtų ir į gyventojų pageidavimus, susitiktų su gyventojais. Tai ir vyksta.

Žinom Žvėryno bėdas. Didžiausia bėda – transporto infrastruktūra, tai yra pėsčiųjų takai. Tai senas rajonas, vystytojai tik ir gali jį atnaujinti, nes prašom, kad gatves įrengtų, kitą infrastruktūrą pagerintų. Mes norim, kad vyktų dialogas tarp statytojų, gyventojų ir savivaldybės“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Pasak Savivaldybės atstovės, Žvėrynas – ne miegamasis rajonas, o centras. Todėl ir komercinė statyba šiame rajone esą galima.

Kultūros paveldo departamento teigimu, planuojamos statybos yra Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje, kurioje pagal bendrąjį planą nauji statiniai turi vizualiai nedarkyti bendro senamiesčio vaizdo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.