Sujudimas Europos pakraštyje – rado naują miestą-numylėtinį

Nekilnojamojo turto (NT) rinkose užsienyje – rimtas pokytis: tarp investuotojų populiariausias ne Londonas (Didžioji Britanija) ar Paryžius (Prancūzija), o kukli Portugalijos sostinė Lisabona. Turintys pinigų žmonės juos leidžia būstui Lisabonoje. Tam yra kelios priežastys.

Lisabona.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
Lisabona.<br>AKG Images/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 1, 2019, 7:44 PM, atnaujinta Feb 1, 2019, 7:44 PM

Čia stabili politinė ir socialinė aplinka, šiuolaikiška švietimo sistema, menkas nusikalstamumo, už tai aukštas – pragyvenimo lygis, tvirtėjanti ekonomika. Naudos duoda valstybinės programos, kurių tikslas – pritraukti užsienio investuotojų.

Kompanijos „PwC“ analitikai suskaičiavo, kad 2019 m. būtent Lisabona pirmauja tarp Europos miestų, kurie patraukliausi investuotojams. Kodėl?

Auga ir plečiasi

Portugalijos ekonomika nuolat kyla. Šios šalies bendrasis vidaus produktas 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį paaugo 2,4 procento. Ekspertai spėjo, kad 2018 m. augimo rodiklis pakils iki 2,1 proc., o 2019 m. – 1,7 procento.

Akivaizdžiai gerėja nedarbo duomenys: 2017 m. sausį kalbėta apie dešimt procentų nedarbo lygį, o pernai metų sausį – jau apie 7,9 procento.

Portugalijos statybų pramonės federacija 2017 m. statybų sektoriuje fiksavo 6 proc. padidėjusias gamybos apimtis. Statybų apimtys Lisabonoje auga didžiuliais tempais: dėl į miesto atkūrimą nukreiptos vyriausybės programos, apie 80 proc. statybos objektų susiję su pastatų restauravimu.

Miesto strateginiame plane numatyta, kad Lisabonoje bus sukurta stambi inovatyvi ekosistema, turinti padidinti gyventojų prieaugį, sukurti darbo vietų ir pakelti gyvenimo lygį. Plane kalbama apie energetinį efektyvumą, senų statinių prikėlimą ir neišvystytų teritorijų išjudinimą, miesto tarnybų ir sistemų optimizavimą.

Lisabona prisijungė prie „Sharing Cities“ tinklo — programos, kurios tikslas – sukurti protingus miestus.

Portugalijos sostinės centras tapo naujų technologijų bandymų aikštele. 10 kv. km ploto kvartale – iš esmės istorinės ir turistinės gatvės. Čia įrengta šimtas taškų elektromobiliams įkrauti, dešimtys tūkstančių išmanių žibintų.

Miestas nori savo reikmėms kiek galima labiau pajungti atsinaujinančią energiją.

Portugalijos premjeras António Costa, interviu žurnalui „Forbes“, užsiminė apie siekį Lisaboną paversti pasaulio verslininkystės sostine.

Ir tai – ne tušti žodžiai. 2016-2018 m. čia vyko Europoje didžiausios konferencijos technologijų ir medicinos temomis.

Tarptautinė kongresų ir konfederacijų asociacija Lisaboną pripažino vienu paklausiausių miestų tarptautiniams renginiams, nes čia – puiki infrastruktūra, protingas viešbučių kokybės ir kainos santykis, praneša lenta.ru.

Dėl investicijų į inžinerinį lavinimą ir skaitmeninę infrastruktūrą miestą pamėgo pradedantieji verslininkai, kurie sostinėje ieško būstų įsikurti.

Kainos kilo ir dar kils

Portugalijos statistikai suskaičiavo: 2017-2018 m. būsto kainos visoje šalyje pakilo 23 procentais. Taip nutiko dėl išaugusios paklausos ir gerėjančios gyventojų ekonominės padėties. Į Portugaliją dėmesį atkreipė daugelis besiplečiančių tarptautinių korporacijų. Be to, kai kurie investuotojai, nenorintys rizikuoti „nestabilioje“ Katalonijoje (Ispanija), savo finansus nukreipia būtent į Portugaliją.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai kvadratinis metras senuose Lisabonos namuose kainuoja 3-4 tūkst. eurų, naujuose – 5-7 tūkst. eurų, apie 10 tūkst. eurų – miesto centre esančiuose namuose.

„Kad Lisabonos centre galėtum įsigyti butą, reikės ne mažiau nei 200 tūkst. eurų. Užsieniečiai Portugalijos bankuose gali gauti paskolą su 2,5 proc. metinėmis palūkanomis. Tai bus 50-60 proc. NT objekto vertės“, – pasakojo verslo plėtros direktorius kompanijoje JLL Filippo Simonato.

Jis savo klientams siūlo įsigyti nedidelius butus, kuriuos išnuomotų užsieniečiams. 35 kv. m ploto butas su balkonu, kuris perkant kainuos 200-250 tūkst. eurų, išnuomotas kas mėnesį duos 1,5 tūkst. eurų pajamų.

Pastaruoju metu stipriai pakilo butų, esančių istoriniame Lisabonos centre, kainos. Kai kuriais atvejais šuolis siekė ir 60 procentų. Galima rasti skelbimų, kur kvadratinio metro kaina – tokia pati kaip ir Paryžiuje. Tyrimai rodo, kad bent artimiausius penkerius metus kainos ir toliau augs po 5,5 proc. kasmet.

Auksinė viza

Užsienio investuotojų pritraukimas tapo vienu Portugalijos vyriausybės prioritetų. Nuo 2012 m. šalyje veikia programa, pagal kurią mainais į investicijas – tinka ir investicijos į NT – užsienietis įgyją teisę gyventi šalyje.

Turintiems tokį tikslą, reikėtų pirkti NT už ne mažiau nei 500 tūkst. eurų. Suma gali būti sumažinta iki 400 tūkst. eurų, jei objektas – menkai gyvenamoje vietovėje. Tiems, kurie perka NT, pastatytą bent prieš 30 metų, užteks 350 tūkst. eurų.

Praėjus penkeriems metams po to, kai investuotojas ir jo šeimos nariai gauna leidimą gyventi Portugalijoje, jiems suteikiama teisė prašyti šalies pilietybės.

Iki 2018 m. liepos Portugalija buvo išdavusi per 6 tūkst. tokių vizų. Per 90 proc. programos dalyvių pasirinko investuoti būtent į NT.

Išsijuosę stato viešbučius

Dėl palankaus klimato, Portugalija patraukli turistams. Tą rodo ir statistika: 2017 m. Lisabona iš turizmo rinkos gavo rekordinius 3 mlrd. JAV dolerių. Tai beveik 17 proc. didesnės pajamos nei prieš metus. Rinką stebintys specialistai tiki, kad teigiama dinamika niekur neprapuls.

Suskaičiuota, kad pernai vieno viešbučio numerių duota nauda pakilo panašiai 7 procentais. Tikimasi, kad šiemet rodiklis ūgtels dar 6,5 procento.

2017 m. Lisabonoje buvo atidaryta 12 naujų viešbučių. Dar 25 nauji viešbučiai turėtų pradėti veikti iki šių metų pabaigos. Nepaisant to, viešbučių paklausa kyla dar sparčiau, o tai skatina investicijas į komercinį NT.

Įdomi visam pasauliui

Gyvenamuoju NT Lisabonoje įprastai daugiausia domėjosi prancūzai, kuriems šis miestas – puiki vieta šeimos poilsiui. Tačiau šiandien klientai diversifikavosi – atvyksta Skandinavijos, Artimųjų Rytų piliečiai, britai.

Brazilai, turkai, Pietų Afrikos Respublikos gyventojai atvyksta į Portugaliją, kad nusipirktų savo svajonių namus. Jie renkasi vilas ir senus rūmus su vaizdu į jūrą ir golfo aikštelėmis.

Užsieniečiai NT perka ne tik sau, bet ir turėdami tikslų jį išnuomoti.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.