Pernai Krekenavos regioniniame parke apsilankė per 16 tūkst. svečių. Labiausiai lankytojų mėgstamas – Pašilių stumbrynas. Gegužės pradžioje populiariausią Panevėžio rajono turistinį objektą aplankė rudoji meška, nuo Lietuvos sienos sukorusi porą šimtų kilometrų.
Panevėžio rajone kasmet sulaukiama apie 60–70 tūkst. svečių iš Lietuvos ir užsienio. Vietinių keliautojų daugėja, o iš užsieniečių Panevėžio kraštą labiausiai mėgsta kaimynai latviai. Tiek atvykstantys kelioms dienoms, tiek važiuojantys pro Panevėžį ir atrandantys keletą valandų ekskursijai.
„Nors pastaruoju metu Panevėžio kraštas negali pasigirti naujais turizmo objektais, ne visomis rajono galimybėmis dar labiau padidinti turistų srautus yra pasinaudota. Turistų dėmesio laukia nemažai tikrai įdomių objektų, turistinių maršrutų ar edukacinių užsiėmimų, kurie, tinkamai pateikti ir pristatyti, tikrai taptų populiarūs“, – sako keliautojas, interaktyvaus kelionių žemėlapio Lietuvon.lt kūrėjas Karolis Žukauskas.
Panevėžys jau siūlo įdomų turistinį maršrutą, skirtą bene didžiausiai krašto garsenybei – Juozui Miltiniui. Norintieji gali ne tik apsilankyti Panevėžio dramos teatre, kur dirbo šis teatro režisierius, tačiau ir J.Miltinio palikimo studijų centre, saugančiame ir tyrinėjančiame jo palikimą. Taip pat ir paragauti J.Miltinio mėgtų patiekalų, pagamintų pagal autentiškus paties režisieriaus receptus.
Galbūt kada nors turistus pakvies ir tikrai įdomus maršrutas, skirtas Puziniškio dvarelyje, netoli Panevėžio, gyvenusiai garsiai rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Ar žinojote, kad tarpukariu ji balotiravosi į Lietuvos prezidentus ir net pirmininkavo pirmajam Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdžiui?
Turistai noriai lankosi ir privačioje meninio stiklo studijoje „Glassremis“, o Staniūnuose įsikūrusioje manufaktūroje stebi, kaip gimsta rankų darbo lininiai kilimai. Populiarėja ir ekskursijos į „Kalnapilio-Tauro grupei“ priklausančią Panevėžio daryklą, kuri be pertrūkių verda alų nuo pat 1902 metų, kai vokietis Albertas Voightas įkūrė dabartinės įmonės pirmtaką alaus bravorą „Bergschlösschen“.
Pagal „Panevėžio krašto“ inf.
