Prieš kelerius metus vyravusi mada ieškoti būsto už miesto praeina. Užmiestyje svajoję įsikurti kauniečiai greitai pajuto ir tokio sprendimo trūkumus. Pastaruoju metu situacija pasikeitė.
Žmonės neretai ieško būsto miesto centre arba arti jo. Tai tapo aukso gysla naujų statybų plėtotojams, kurie vis dažniau gyvenamąjį plotą siūlo nuo pat praėjusio amžiaus pradžios viena prestižiškiausių Kauno vietų laikomame Žaliakalnyje.
Per pastaruosius keletą metų čia koją įkėlė ir toliau žengia kone dvi dešimtys naujų statybos projektų.
Architektai ir kiti specialistai daugiabučių invaziją į Žaliakalnį vertina nevienareikšmiškai. Naujų statybų plėtra byloja apie augančią ekonomiką ir gerėjantį kauniečių gyvenimą. Tačiau aplinkoje nederantys statiniai darko išskirtinės miesto dalies vaizdą ir šį rajoną daro ne tokį patrauklų.
Spraudžiasi tarp medinukų
Naujų statinių bumas Žaliakalnyje akivaizdus. Įvairiose gyvenamojo rajono vietose jau išdygę nauji daugiabučių kvartalai ar pavieniai namai, juose įsikūrė, kuriasi ar artimiausiu metu apsigyvens naujakuriai.
Daugiausia palankių kauniečių ir žinovų vertinimų sulaukė jau prieš kurį laiką pastatyti Aušros ir Perkūno alėjos namų kvartalai.
Kitose Žaliakalnio vietose įnirtingai vyksta daugiabučių statybos. Šiuo metu nauji šio mikrorajono projektai – namai Vaižganto, B.Sruogos, Varpo, J.Žemgulio, Saulės, Algirdo, S.Žukausko gatvėse.
Dalis jų net ir vykstant statyboms atrodo patraukliai, tačiau yra ir tokių, kurie verčia stebėtis net tuos, kurie nėra architektūros ekspertai.
Akis kliūva ten, kur 3–9 aukštų daugiabučiai tiesiog spraudžiasi į nedidelį sklypą tarp vienaaukščių ar dviaukščių medinukų ar mūrinukų.
Nesunku nuspėti, kad tokie statiniai nekelia džiaugsmo kaimynystėje gyvenantiems žmonėms. O ir juose būstus įsigiję žmonės vargu ar džiaugsis pirkiniu.
Džiugina ne visi projektai
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas tikino, kad šis šlaitais, parkais, žaluma ir strategiškai patogia vieta garsėjantis gyvenamasis rajonas kauniečių mėgstamas nuo seno. Būstų ir sklypų šioje vietoje nuolat dairosi privatūs asmenys ir statybų organizacijos. Pastaruosius keletą metų jaučiamas dar didesnis susidomėjimas.
„Dabar toks etapas, kai vaizdas Žaliakalnyje smarkiai keičiasi. Šiuo metu vyksta gerokai daugiau statybų nei ankstesniais metais. Seni, dažnai beverčiai namai griaunami, o jų vietoje statomi modernūs biurų pastatai, privatūs namai ar daugiabučiai, gyvenamieji kvartalai.
Vieni jau pastatyti namai rajoną gražina, kiti, stūksodami tarp mažų namukų, ardo architektūrinę vienovę. Tuos, kurie dar statomi, tinkamai įvertinti sunku. Reikia pamatyti visumą“, – kalbėjo B.Girdauskas.
Seniūno teigimu, Žaliakalnio bendruomenė neprieštarauja naujų statybų bumui. Tačiau čia gyvenantys žmonės siekia, kad pirmiausia būtų išsaugotas rajono unikalumas, ypač tose gatvėse ar jų dalyse, kur vyrauja mažaaukštė pastatų statyba ar yra žaliosios zonos.
„Ginčų tarp gyventojų ir statybų plėtotojų kartais kyla, bet juos stengiamės padėti išspręsti. Kol kas didžiausias skaudulys – Algirdo gatvėje statomas daugiabutis. Nesutarimai su statybos įmone ir aplinkinių sklypų gyventojais tęsiasi ne vienus metus. Žmonės tvirtina, kad šalia mažaaukščių namų spraudžiamas beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų pastatas pažeis jų teises. Teisinė kova vyksta jau kurį laiką“, – sakė seniūnas.
Ragino ieškoti sprendimų
Kaunietis architektas Rimantas Giedraitis Žaliakalnyje mato ir gerų pavyzdžių, ir ne visai sėkmingų projektų. Tai priklauso nuo vietos, kur vyksta statybos, ir statybininkų užmojų, pelno vaikymosi ir sąmoningumo.
„Viena vertus, tarp žemų vos vieno aukšto medinių namų iškilę aukšti daugiabučiai rėžia akį, nes darko gyvenamojo rajono vaizdą. Kita vertus, tai nieko naujo. Daug važinėdamas po pasaulį atkreipiau dėmesį, kad Vakaruose ši tendencija įsivyravo prieš 30 ar net 50 metų. Šalia ne pirmos jaunystės pastatų drąsiai statomi šiuolaikiniai daugiabučiai.
Ekonomikos augimo ir miesto plėtros nesustabdysi, į praeitį nesugrįši. Tačiau norisi priminti, kad tai, ką kuriame ir statome dabar, išliks ateities kartoms, atspindės šį laikotarpį. Todėl per daugybę metų istoriškai susiformavusio ir nusistovėjusio vaizdo Žaliakalnyje bjauroti jokiu būdu negalima. Visada galima rasti visiems priimtiną sprendimą“, – kalbėjo R.Giedraitis.
Jo teigimu, naujų statybos projektų plėtotojai pirmiausia turėtų glaudžiau dirbti su architektais ir aplinkos puoselėtojais.
Kad nauji statiniai įsilietų į aplinką, architektas siūlo daugiau dėmesio kreipti į jų spalviškumą, dizainą, erdvės aplink statinį formavimą.
„Vienas puikių pavyzdžių – vienos ar kelių pastato sienų, kitų dalių apsodinimas vijokliniais ar kitais augalais, žaliųjų zonų, gėlynų įkūrimas šalia daugiabučio. Tuomet naujas namas neatrodys lyg betoninis išsišokėlis. Ypač tai aktualu Žaliakalnyje, kur gausu žalumos“, – tikino architektas.
Lemia ekonominiai veiksniai
Architektas Gintautas Natkevičius Žaliakalnyje taip pat mato ir gerų urbanistikos pavyzdžių, ir ne visai vykusių projektų. Jo manymu, daugeliu atvejų tai nulemia ekonominiai veiksniai.
„Ne paslaptis, kad naujos statybos – gana rizikingas sritis. Kiekvienas statybų plėtotojas pirmiausia žiūri verslininko akimis ir atsižvelgia į ekonominius rodiklius. O kas bus, jeigu neišpirks? O kas bus, jeigu nesumokės tiek, kiek prašome?
Manau, tai viena svarių priežasčių, kodėl dalis naujų daugiabučių Žaliakalnyje atrodo kiek nuobodūs, neišsiskiriančios architektūros, įsprausti tarp mažaaukščių pastatų, galbūt ne visai dera su aplinka“, – sakė architektas.
G.Natkevičius pabrėžė, kad šis mikrorajonas yra didelis, įvairios jo vietos vertinamos skirtingai dėl savitumo, atstumo iki miesto centro ar parko, urbanizavimo. Į tai turėtų būti atsižvelgiama ir planuojant naujas statybas.
„Tose vietose, kurios laikomos išskirtinėmis, – prie Kauno sporto halės, aplink Ąžuolyną, šlaituose – dėmesys architektūriniams sprendiniams turėtų būti ypatingas. Nauji daugiabučiai ar namų kvartalai neturėtų tapti akį rėžiančiais invaziniais elementais. Juos projektuojant svarbu atsižvelgti į daugybę detalių, svarbiausia iš jų – dermė su aplinka“, – kalbėjo G.Natkevičius.
Architekto teigimu, tose Žaliakalnio dalyse, kur stovi įvairiais laikotarpiais – daugiausia sovietmečiu ir Lietuvos nepriklausomybės metais – pastatyti statiniai, tarp jų daugiabučiai namai, naujos statybos vaizdo per daug negadina.
O kai kur jie netgi puikiai pritampa ir atrodo lyg čia buvusi aukštų pastatų kvartalo ar gatvės dalis. Tačiau ir šiose Žaliakalnio zonose, G.Natkevičiaus teigimu, projektuojant naujus statinius dėmesys turėtų būti nukreiptas į aplinkines teritorijas.
Išgraibsto ir prestižinius būstus
Giedrius Sidaravičius
Nekilnojamojo turto ekspertas
„Žaliakalnis – viena mėgstamiausių naujo būsto ieškančių žmonių vietų. Ji patraukli dėl gražios aplinkos, infrastruktūros, patogaus susisiekimo, šalia esančių parkų ir miesto centro.
Daugelio Žaliakalnyje parduodamų naujų būstų kainos siekia 1,5–1,7 tūkst. už kvadratinį metrą. Tačiau yra ir tokių, kur už kvadratinį metrą prašoma daugiau nei 2 tūkst. eurų.
Šiame mikrorajone paklausūs trijų dydžių būstai – maždaug 40–45 kv. m ploto dviejų kambarių butai, apie 70 kv. m ploto trijų kambarių butai ir per 100 kv. m ploto butai, daugiausia išskirtinai suprojektuoti, su terasomis.
Nedidelių butų pirkėjai reikalavimų dėl vietos, kurioje statomas namas, aplinkos ar kitų pastatų kaimynystės turi mažiau. Ieškantys didelių būstų, dažniausiai pasiturintys kauniečiai, atsižvelgia į daugybę dalykų. Prestižiniais laikomi butai Žaliakalnyje, kaip ir centre ar senamiestyje, tiesiog išgraibstomi vos pradėjus statyti namą.“
