Tačiau grumtynes dėl nebrangaus gero būsto laimės iškart galvosiantys apie pirkimą, sako naujo loftų projekto – „Lagom Lofts“– Naujamiestyje kūrėjai. Savo idėjas jie grindžia skaičiais: į savo būstą investavę studentai gali verstis su vidutiniu atlyginimu ir per mėnesį bankui mokėti mažiau nei butą nuomojančiam šeimininkui.
„Tai gali skambėti neįprastai, nes daugeliui jaunų žmonių ir jų tėvų atrodo, kad naują būstą sostinėje, ypač centrinėje miesto dalyje, įsigyti jiems per brangu, todėl net nesvarsto tokios galimybės. Bet jų mąstymas paremtas tuo, kad iki šiol rinkoje buvo reta pasiūlymų, atitinkančių jų realias galimybes“, – sako nekilnojamojo turto bendrovės vadovas Martynas Samauskas.
Jo teigimu, vieno kambario būsto nuoma Vilniuje šiandien kainuoja nuo 200 iki 400 eurų mėnesiui. Nedidelio lofto pirkėjams pakaktų paskolos, kurios mėnesio įmoka siekia 160 eurų (skaičiuojant su visa apdaila ir baldais), ir į kurią gali pretenduoti 750 eurų uždirbantis jaunas vilnietis.
„Paprastai manoma, kad laisvė nuo įsipareigojimų bankams ir nuo nuolatinės gyvenamosios vietos jaunam žmogui yra vertybė. Aš noriu pateikti du visiškai tam prieštaraujančius požiūrius. Pirma, lietuviams vertybiškai svarbu turėti nuosavą būstą. Daugelis visuomenės nuomonės tyrimų yra parodę, kad žmonės nori jį turėti ir vertina tokią nuosavybę kaip savo gyvenimo pasiekimą. Antra, šiuo metu Vilniuje dažnu atveju pirkti nuosavą būstą yra pigiau nei nuomotis, būsto įperkamumo indeksas rekordiškai aukštas“, – argumentuoja M. Samauskas.
Dar kitokie skaičiai susiję su loftais. Nuomotis loftą dažnai kainuoja daugiau nei įprastą butą – dėl tam tikro prestižo ir išskirtinio loftų suplanavimo.
„Naujamiestyje liko gana ribotas plotas, kuriame galės būti įrengti loftai. Todėl jų erdvės ne tik vadinamos išskirtinėmis: jos tokios ir bus, „gyvenu lofte“ galės pasakyti nedaugelis“, – kalba vienas iš loftų kūrėjų. Jo teigimu, kurdami loftus projektą plėtojančios įmonės darbuotojai patys nuomojosi loftus, tyrinėjo jų interjerus. Jie atmetė viską, kas loftuose dabar yra standartiška ir, remdamiesi žiniomis apie skandinaviškąją jaukumo bei nuosaikios harmonijos nuostatą, 21–75 kv. m. loftus įrengė taip, kad juose galėtų patogiai gyventi, pasak M. Samausko, „jauna pora su mažamečiu haskiu“.
Vilniuje nuolat auga gyventojų skaičius, turistų srautai kasmet padidėja bent dešimtadaliu, tad nedidelės kvadratūros būstai centrinėje miesto dalyje bus nuolat paklausūs.
„Vėlgi, grįžtame prie lietuvių nuostatų. Su būsto pirkimu siejame daug minčių apie įsipareigojimus, gyvenimo pamatą, tam tikrą inkarą, kuris mus pririš prie vienos svarbios vietos. Bet aš manau, kad kaip vyresnioji karta jau suprato, jog dažnai verta tiesiog įsigyti antrą ar net trečią būstą kaip investiciją, taip ir jaunesnioji turi kai ką suprasti. Ji ilgainiui įsitikins, kad galima pirkti pirmą mažą būstą, vėliau, augant pajamoms, jį keisti į didesnį, o pirmąjį tiesiog išnuomoti. Pirmasis būstas tikrai gali būti tiesiog „tiek, kiek reikia“ – tą konkrečią akimirką. Nebūtina taupyti namui, kuriame tilps trys šunys ir penki vaikai, tuo pat metu didžiąją dalį pajamų atiduodant už nuomą“, – svarsto M. Samauskas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad dalies loftų pirkėjai bus ne jaunuoliai, o antrą ar trečią būstą kaip investiciją perkantys žmonės. Trumpalaikei nuomai tai labai tinkantys būstai, kurie jau turės šiuolaikišką dalinę apdailą, suprojektuotą interjerą ir mažus išlaikymo kaštus.
