Buvusio fontano prie Seimo rūmų vietoje tarp išraizgytų drėkinimo žarnų sėklas lesioja kovarniai, kiti paukščiai. O neseniai, ištirpus sniegui, jis buvo paskendęs purvo buzoje.
Parlamentarai jau įpratę prie tokio vaizdo, bet juk į Seimą atvyksta ir užsienio delegacijų. Tiesa, jų limuzinai sustoja pirmųjų rūmų kieme arba prie plenarinių posėdžių salės, iš kur apsilaupiusio fontano nematyti.
Savivaldybė baksnoja į Seimą: esą jeigu nori, fontaną gali pasiimti ir tvarkyti.
Tuo metu Seimo kanceliarija, ne kartą išreiškusi norą perimti fontaną ir visos Nepriklausomybės aikštės tvarkymą, tikina, kad savivaldybė neskuba šių objektų perleisti.
Procedūrų baigti neskuba
Seimo fontanas neveikia jau 10 metų. 2013-aisiais jis buvo išardytas, o pernai jo detalės pavogtos.
Seimo kanceliarija į savivaldybę dėl fontano perėmimo pirmą kartą kreipėsi dar tada, kai jis veikė – 2007-aisiais.
Iš pradžių sostinės valdžia tvirtino, kad prieš perimant fontaną reikia suformuoti žemės sklypą. Dabar sostinės savivaldybė jau parengusi ir patvirtinusi žemės sklypo, kuriame yra fontanas, projektą, šiuo metu atliekami kadastriniai matavimai. Ir viskas.
Paklausta, kaip sostinės valdžia reaguotų į dar vieną Seimo kanceliarijos prašymą šį sklypą panaudos sutartimi perduoti minėtai institucijai, savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė atsakė, kad tam Vilnius neprieštarautų.
Ji pridūrė, kad žemės sklypo panaudos sutartis sudaro Nacionalinė žemės tarnyba.
Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas viską aiškino aptakiai.
Esą Seimo kanceliarija, matydama būtinybę sutvarkyti Seimo rūmų aplinką, yra pasirengusi svarstyti visus šio klausimo sprendimo būdus. Tačiau kol kas fontaną nuosavybės teise valdo savivaldybė.
Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė ne kartą kėlė fontano perėmimo klausimą.
Kreipimasis ir raginimas perduoti fontano teritoriją savivaldybei buvo išsiųstas ir 2017 metų rugpjūtį.
Tąkart gautas atsakymas, kad savivaldybė pradėjo procedūras. Prabėgo daugiau nei pusantrų metų, ir jos dar nebaigtos. Neįtikėtinas valdininkų darbo greitis.
Baseinui kenkia vibracija
Savivaldybė nurodo vienintelę priežastį, kodėl netvarko fontano, kuris panašus į pelkę. Tai esą brangu.
Pasak N.Kolkaitės, prieš septynerius metus buvo parengti priešprojektiniai Nepriklausomybės aikštės ir jame esančio fontano pasiūlymai. Preliminariais skaičiavimais, fontanui sutvarkyti tuo metu būtų reikėję apie 1,74 mln. eurų.
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis dėstė, kad fontanas buvo įrengtas sovietmečiu, kai nebuvo normalių technologijų ir siurblių.
Beje, dabar fontano baseinas atsidūręs virš tunelio, yra nuolat veikiamas vibracijos. Fontano baseinas yra pažeistas, sutrūkęs, visa vandens sistema sugedusi, surūdijusi, o konstrukcijos – prie griūties ribos.
Todėl 1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio sukurtas ir „Daugiasroviu“ pavadintas fontanas Nepriklausomybės aikštėje keletą metų užsodinamas gėlėmis ir apsėjamas veja. Tai kasmet atsieina 25 tūkst. eurų.
Apie gėles tenka priminti
Šiemet dalis fontano vasarinėmis gėlėmis bus užsodinta tada, kai nebeliks šalnų grėsmės. Kiekvienais metais pasodinama apie 17 tūkstančių gėlių sodinukų. Jos, savivaldybės tikinimu, aplinką puošia iki spalio mėnesio pabaigos.
R.Baškienė tvirtino, kad savivaldybei tenka nuolat priminti, kad sostinę ir Lietuvą reprezentuojančioje vietoje gėlyną reikia ne tik apsodinti, bet ir prižiūrėti vasarą.
Dažnai per karščius fontano baseine pasodintos gėlės būna nepalaistytos, nenuravėtos.
Tvarko ir teatro prieigas
Tuo metu atnaujinti fontaną prie Operos ir baleto teatro savivaldybei nebrangu. Taip, šis darbas kainuos mažiau – 300 tūkst. eurų, tačiau dar 200 tūkst. eurų iš miesto biudžeto prireiks aplinkai sutvarkyti. Dar 240 tūkst. eurų tam skyrė teatras.
Didžiulį fontaną ir jo prieigas prie Operos ir baleto teatro savivaldybė pradėjo tvarkyti praėjusią vasarą. Ji buvo pažadėjusi darbus baigti vasarį, bet jie vyksta iki šiol.
Fontanui sutvarkyti savivaldybė konkurso būdu atrinko rangovą „Poolservice.LT“. Tai bendrovė, kuri miestui padovanojo fontaną Lukiškių aikštėje.
Tvarkant fontaną prie Operos ir baleto teatro atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, įrengtas visiškai naujas vamzdynas, vandens baseino hidroizoliacija, pakeista elektros instaliacija, povandeninis spalvotas apšvietimas, įrengta automatinė vandens dezinfekcijos sistema, vandens lygio kontrolė. Taigi darbų nemažai.
Negana to, atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža. Tiesa, sutrupėjusios granito plokštės pakeistos betoninėmis. Taip pat sutvarkyti pėsčiųjų takai aplink fontaną.
Taigi savivaldybės įmonė Operos ir baleto teatro prieigas netrukus baigs atnaujinti.
O Nepriklausomybės aikštė prie Seimo rūmų ir toliau liks apšepusi.
Atsirado kita priežastis
Praėjusiais metais iš bendrovės „Vizualinių komunikacijų studija“ gamybos bazės Trakų Vokėje pavogti nerūdijančiojo plieno vamzdžiai – fontano prie Seimo rūmų detalės. Jie čia buvo saugomi penkerius metus.
Teritorija nebuvo stebima vaizdo kamerų. Todėl ir vagystės darbuotojai iš karto nepastebėjo.
Po vagystės atsirado dar viena priežastis netvarkyti fontano – esą be pavogtų detalių tai neįmanoma.
Žemėlapyje Lietuva – nuo jūrų iki jūrų
Fontano prie Seimo baseinas skalda ir juodžemiu užpiltas 2013 metais, kai Lietuva ruošėsi pirmininkauti Europos Sąjungos tarybai.
Tada vietoj jo purkštukų atsirado keturi Europos žemėlapiai, kurie juodomis dėmėmis pavaizdavo Lietuvos sienas keturiais skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Ant dabartinės Europos žemėlapių juose puikuojasi juodos rašalo dėmės, viena jų vaizduoja Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę nuo jūrų iki jūrų.
Visuomenės tokie žemėlapiai buvo sutikti nevienareikšmiškai. Kai kuriems jie asocijavosi net su lietuviškuoju imperializmu. Taip esą demonstruojama, kokie lietuviai buvo galingi, nes buvo užgrobę dalį Ukrainos, Baltarusiją ir kitas žemes.
