Ši istorija prasidėjo, kai sutuoktiniai perskaitė skelbimą, kad Telšiuose parduodamas vieno kambario butas. Nusprendusi įsigyti šį būstą pora su pardavėju sutarė dėl 13 tūkst. eurų kainos, aptarė kitas pirkimo sąlygas, o galiausiai buvo duotas 4000 eurų avansas.
Nors butas priklausė uždarajai akcinei bendrovei, su pardavėjais bendravo ir visus piniginius reikalus sprendė su butą parduodančia bendrove nesusijęs asmuo – direktorės sugyventinis.
Šis telšiškis, įtikinęs buto pirkėjus, kad teisėtai veikia bendrovės vardu, dar paėmė ir tūkstančio eurų įnašą, neva reikalingą buto pirkimo ir pardavimo sutarčiai sudaryti. O vėliau kaltinamasis pirkėjams nurodė sumokėti likusią sumą už butą – 8000 eurų.
Paėmęs pinigus jis pirkėjams pateikė netikrą jo paties už bendrovės direktorę pasirašytą kasos pajamų orderio kvitą.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad buto pirkimo ir pardavimo sutartis nebuvo sudaryta – kaltinamasis neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu.
Be to, paimtų pinigų jis neperdavė už bendrovės veiklą atsakingai direktorei – savo sugyventinei.
Parduodamas vieno kambario butas buvo įkeistas Telšiuose veikusiai kredito unijai, o jos kreditavimo tarnybos vadovas buvo pats kaltinamasis. Todėl pirkėjai negalėjo nuosavybės teise įregistruoti buto.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad už kredito unijai įkeistą butą nesumokėta 9000 eurų. Tų pačių pinigų, kuriuos iš nukentėjusiųjų paėmė kaltinamasis.
Nukentėjusiems sutuoktiniams, kurie į teismą kreipėsi civiline tvarka, šiuo metu butas jau priklauso nuosavybės teise, tačiau tai įvyko tik po to, kai telšiškiai dar kartą sumokėjo 9000 eurų kredito unijai, kad būtų išregistruotas įkeitimas.
Iš kaltinamojo, kuriam gresia iki 3 metų nelaisvės, pasisavintus pinigus bandoma išieškoti teisme.
