„Jei sudėliotume perimamus kvadratinius metrus į vieną tiesę, susidarytų atstumas nuo Vilniaus iki Šiaulių – tokios apimties valstybės turto konsolidacija numatyta šiemet. Patalpos iš esamų valdytojų bus perimamos etapais, taip užtikrinant sklandų perdavimą“, – sako Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.
Šis etapas – jau penktasis. Jo metu planuojama perimti dalį Susisiekimo, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms atsakingų institucijų patalpų.
„Perimant pastatus, bus įvertinta jų būklė, pastato priežiūros paslaugų poreikis, o taip pat ten įsikūrusių institucijų patalpų poreikis. Centralizuotai valdydami vis didėjantį valstybės nekilnojamojo turto kiekį, lanksčiau galėsime reaguoti į institucijų poreikius patalpoms, perkeliant įstaigas į labiau atitinkančias jų poreikius“, – nurodo M. Sinkevičius.
Baigus penktąjį centralizacijos etapą, Turto bankas valdys 540 tūkst. kv. m ploto valstybės administracinės paskirties pastatų. Tai sudaro kiek daugiau nei 70 proc. nuo viso valstybės administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto. Iš viso numatyti šeši valstybės turto centralizacijos etapai, Turto bankui perimant 100 proc. valstybės administracinės paskirties patalpų.
2018 m. pabaigoje Turto bankas turėjo sudaręs 505 panaudos sutarčių ir 550 nuomos sutarčių su jo valdomuose pastatuose įsikūrusioms institucijomis ir įstaigomis.
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Šiuo metu Turto bankas patikėjimo teise valdo apie 800 tūkst. kv. m ploto valstybei priklausančio nekilnojamojo turto. Be nekilnojamojo turto valdymo, Turto bankas atlieka tokias valstybės pavestas funkcijas kaip nenaudojamojo turto realizacija, valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir skolų išieškojimas.
