V. Ačienė aiškino, jog siūlomas projektas padidintų paramos pirmajam būstui patrauklumą, sykiu būtų sprendžiama darbuotojų stygiaus regionuose problema. Anot Seimo narės, dėl šio palengvinimo iniciatyvą rodo ir verslas, ir savivaldybės.
Seimo narys Mykolas Majauskas svarstė, kam tokia naujovė taptų naudingesnė – jaunoms šeimoms ar vystytojams: „Ar nenutiks taip, jog vystytojas pastato daugiabutį Marijampolėje ir sutinka padaryti nuolaidą, jei prie buto įsigijimo prisidės valstybė“.
V. Ačienė komentavo, jog vystytojai naudos regione pastatę daugiabutį turėtų tik tuomet, jei jame apsigyventų tos įmonės darbuotojai.
Finansinės paskatos įstatyme nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti į paramą pretenduojanti šeima. Jei ji gali gauti finansinę paramą pirmajam būstui, o įmonei, pavyzdžiui, Ukmergės rajone reikia darbuotojo, ta įmonė gali prisidėti prie tos paskatos nepaskirstytojo pelno lėšomis. Jokių mokestinių lengvatų įmonė negautų.
M. Majauskas siūlė pakeitime tai aiškiau apibrėžti.
V. Ačienė pabrėžė, jog siūlomo pakeitimo tikslas – galimybė verslui prisidėti prie finansinės paskatos, kad gyvenamoji vieta regione taptų dar patrauklesnė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Aloyzas Stapulionis aiškino, jog vystytojai procese dalyvautų tik matydami, kad periferijoje yra naujo būsto poreikis. Jei pačiam vystytojui reikia darbuotojų, jie galės juos vilioti skirdami lėšų iš apmokestinamojo pelno. A. Stapulionis dėstė, jog norėdama pritraukti darbuotoją įmonė galėtų sudaryti su juo sutartį, kurioje darbuotojas įsipareigotų įmonėje dirbti mažiausiai 10 metų.
Siūlymo iniciatoriai teigė, jog tokio papildymo pageidavo savivaldybės, motyvuodamos, jog itin stinga kai kurių specialistų. „Jei atsiranda šeima, atitinkanti kriterijus, savivaldybė galėtų prisidėti prie finansinės paskatos ir išspręsti specialistų stygiaus problemą“, – komentavo Seimo narė.
Verslui skirti paramos nedraudžiama ir dabar, pavyzdžiui, įsigyti būstą ir jį nuomoti darbuotojui, tačiau, manoma, kad jau veikiant valstybės paramos mechanizmui, verslininkams tokia galimybė gali pasirodyti patrauklesnė. Seimo narių matomas pavojus – verslas tam tikrame regione gali neužsibūti, kas galėtų reikšti ir darbuotojų migraciją, kurią galėtų apriboti jau įsigytas būstas.
Maksimali valstybės parama ir verslo skiriama suma negalės viršyti 50 proc. būsto kainos. Pasikeitimas turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Parama skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nėra taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.
