Antakalnio bendruomenės nariai su krykštaujančiais vaikais, šunimis ir paspirtukais ketvirtadienį vakare rinkosi į atnaujinto Sapiegų parko atkūrimo projekto pristatymą. O jį rengę savivaldybės specialistai dairėsi neramiais veidais.
Kovingumu ir triukšmingumu garsėjanti Antakalnio bendruomenė jau anksčiau atmetė kelis projekto variantus ir užverstė autorius siūlymais, reikalavimais, apmąstymais. Ir ne visada protingais.
Jau ketverius metus rengiamo projekto autoriai neklydo – Antakalnio gyventojai atmetė ir pastarąjį variantą, o pirmadienį žada seniūnijoje surašyti nesutikimą liudijantį raštą.
Medžių – dvigubai daugiau
„Panašu, kad žodis „barokas“ tampa keiksmažodžiu“, – atsiduso savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė, mėginusi pokalbį apie projektą tvirtai laikyti rankose.
Ne visąlaik tai sekėsi, nors būta ir audringesnių svarstymų.
Anot vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, mėnesio pertraukos po paskutinio svarstymo užteko, kad būtų atsižvelgta į visuomenės pastabas ir parkas dar labiau pritaikytas lankytojų poreikiams.
Atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybę tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant pagrindinius barokinio parko principus.
193 parko medžius buvo numatyta iškirsti, bet vietoj jų savivaldybė numačiusi pasodinti net 390 medžių.
Vienai aršiausių kritikių Jekaterinai Lavrinec, kalbėjusiai ilgai ir painiai, M.Pakalnis atsakė, kad vabalėliams ir paukšteliams parke tikrai bus kur gyventi, ir priminė, kad tokiomis temomis turėtų kalbėti ne sociologė.
Nereikia aukštų gyvatvorių
„Po pastarųjų svarstymų su visuomene savivaldybė atrado galimybę šiek tiek pakoreguoti projekto želdinių dalį. Stengtasi išlaikyti baroko kanonus, bet surasti galimybių turėti daugiau laisvės pojūčio griežtame baroko geometriniame plane.
Tai bus šiaurietiškai santūrus barokas, kurio akcentai su laiku dar labiau išryškės, – dėl išsaugotų medžių pasirinkta nuosaikesnė baroko atkūrimo kryptis“, – aiškino M.Pakalnis.
Bet Antakalnio bendruomenei barokinio parko ir nereikia. Nors nuo seno Sapiegų parko vejoje iš vaistinių isopų buvo suformuoti melsvi raštai, pasirodo, gėlių Antakalniui nereikia.
Parko atnaujinimo projekto autorė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė mėgino pasakoti apie atliktus tyrimus, įrodančius, kad šioje vietoje augo daug aukštų gyvatvorių, kurių paskirtis buvo atremti žmogaus žvilgsnį, jį vesti į grotų nišas, fontanus, dabar tokių gyvatvorių nereikia. Savivaldybė sutiko ir su tuo.
Nusileido projekto rengėjai ir kritikai, kad barokas neatitinka mūsų gyvenimo stiliaus.
Parkas parengtame projekte iš tiesų atrodo liberalesnis, bet ir vėl negerai.
J.Večerskytė-Šimeliūnė žadėjo kai kuriuos darbus parke atidėti vėlesniam laikotarpiui, kai visuomenė apsispręs, ir taip išsaugoti daugiau medžių.
Tačiau ir šis pažadas buvo sutiktas nepatikliai.
Centrinės alėjos neiškirs
Anot projekto autorių, rytinė parko dalis perprojektuota taip, kad augalai netrukdytų patekti ant jose esančių pievų – čia bus galima mėgautis saule, skaityti knygas, rengti iškylas ar žaisti su vaikais.
Vakarinės parko dalies bosketai – trikampiai miškingi parko segmentai – taip pat bus atverti lankytojams, nes atsisakyta dalies gyvatvorių, trukdančių karštą dieną pasislėpti medžių pavėsyje.
Būtent šiose dalyse numatyta gausiai sodinti naujų medžių.
Parko atvirumas padidintas ir atsisakant tvorelių, galėjusių atriboti parką nuo greta stovinčių pastatų, kuriuose dabar įsikūręs „Vilnius TechPark“.
Centrinėje parko ašyje, einančioje nuo Antakalnio gatvės vartų link rūmų, nuspręsta palikti senuosius medžius, nors dalis jų neturi ilgalaikės perspektyvos.
„Šie medžiai nebus šalinami, jie augs centriniame take ir, tikimės, nekliudys praeiviams.
O tikra barokinė alėja čia galės būti suformuota po keliasdešimt metų – tuomet čia turėtų būti pasodinta nauja medžių alėja“, – aiškino M.Pakalnis.
Pagal atnaujintą parko planą atsisakyta ir požeminių komunikacijų iškėlimo darbų – tai leis sutaupyti lėšų, kurios vėliau galės būti nukreiptos į aplinkinių žaliųjų erdvių sutvarkymą.
Nors atnaujintam parko projektui jau pritarė Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninė architektų taryba – ji teigiamai įvertino savivaldybės siekį atkurti barokinį Sapiegų rezidencijos parką, Antakalnio bendruomenei jis neįtiko.
Želdynai – neprižiūrėti
Vis dėlto savivaldybės atstovams teko pripažinti savo klaidas, kai svarstymo metu buvo pademonstruotos Bernardinų sodo ir Lukiškių aikštės želdynų nuotraukos. Jiems akivaizdžiai trūksta priežiūros.
G.Čeponytė pripažino, kad Lukiškių aikštėje augalai buvo sodinami netinkamu laiku – į purvą ir šaltą žemę. Kai kurių rūšių augalų žadama atsisakyti, nes jie prastai prigyja.
Tad Antakalnio bendruomenei iškart iškilo klausimas: ar taip nenutiks ir Sapiegų parke? Bet ir vėl netrukus pasipylė siūlymai iškasti senas parko liepas ir jas pamėginti persodinti, nors net vaikui aišku, kad tai neįmanoma.
Beje, neaiški ne tik parko, bet ir restauruojamų Sapiegų rūmų ateitis. Jie perduoti Šiuolaikiniam meno centrui, kuris ten žada kurti meno pažinimo centrą. Ar tokių įstaigų Vilniuje dar trūksta?
Projektas merui nepatiko
Sapiegų parkas jau daugiau nei porą mėnesių aptvertas tvora, nors jokie darbai nevyksta. Taip yra dėl nesutarimų rengiant projektą.
Žibalo į ugnį įpylė ir meras Remigijus Šimašius, stojęs medžių gynėjų pusėn. Jis aiškino, kad parko projektuotojai neatsižvelgė į anksčiau išsakytus priekaištus ir pastabas.
„Manęs neįtikino dabartinis projektas, neįtikino kertamų medžių skaičius, neįtikino ir tai, kad išblizginame tik dalį parko, bet nematome visumos“, – feisbuke prieš porą mėnesių rašė meras.
R.Šimašius pareiškė, kad projektui numatyti Europos Sąjungos pinigai yra priemonė miestui gerinti, bet ne miestui griauti.
Sutartis jau pasirašyta
Savivaldybė siekė iki 2020-ųjų vidurio atkurti barokinį parko vaizdą, sutvarkyti medžius ir krūmus, atstatyti mūrinę sieną, įrengti baseinus su fontanais, atkurti suolius.
Sapiegų barokinis rūmų ir parko ansamblis – vienintelis Lietuvoje išlaikęs palyginti nedaug vėlesniais statiniais pažeistą teritoriją.
Panašu, kad vilniečiai barokinį parką matys kaip savo ausis, nes jau yra pakankamai pavyzdžių, kai sustabdžius projekto įgyvendinimą jis vėliau būdavo numarinamas arba neatpažįstamai pakeičiamas.
Sapiegų parko rangos darbų konkursą yra laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“, su kuria savivaldybė vasario 11 dieną pasirašė beveik 3,18 mln. eurų vertės sutartį.
