Ieškoma būdų ir atnaujinti jau šešerius metus išardytą fontaną prie Seimo bei erdvę aplink jį.
Seimo fontanas išardytas 2013-aisiais, kai Lietuva ėmė pirmininkauti Europos Sąjungos tarybai. Sutvarkyti fontaną pasirodė per brangu, todėl nutarta pasirinkti pigesnį variantą – apsodinti gėlėmis. Dėl to Seimo valdyba su savivaldybe ginčijosi ne sykį.
Šiuo metu Vilniuje veikia 15 fontanų, savivaldybė svarsto šį skaičių padvigubinti ir atnaujinti erdvę aplink dabartinę piramidę prie Seimo.
„Mes nelabai turime pinigų į tą vietą įdėti, nes ten yra kultūros paveldas, saugomas daiktas, sudėtinga sovietinė konstrukcija, kainuoja brangiai prižiūrėti. Pabandysime per šią vasarą pasinagrinėti. Neatmetu galimybės, kad galbūt tai nebus fontanas, o kas nors kita ir tame nėra nieko blogo, nes ir ta pievelė, kuri dabar yra vietoj gėlių, ją bus galima naudoti, bus galima pasėdėti“, – tikina Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Susiję straipsniai
Savivaldybė taip pat svarstytų dėl Rotušės ir numatomų dviejų Sapiegų parko fontanų.
Portalas lrytas.lt jau rašė, jog savivaldybė nurodė vienintelę priežastį, kodėl netvarko fontano, kuris panašus į pelkę. Tai esą brangu. Dar prieš septynerius metus buvo parengti priešprojektiniai Nepriklausomybės aikštės ir jame esančio fontano pasiūlymai. Preliminariais skaičiavimais, fontanui sutvarkyti tuo metu būtų reikėję apie 1,74 mln. eurų.
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tuomet dėstė, kad fontanas buvo įrengtas sovietmečiu, kai nebuvo normalių technologijų ir siurblių. Beje, dabar fontano baseinas atsidūręs virš tunelio, yra nuolat veikiamas vibracijos. Fontano baseinas yra pažeistas, sutrūkęs, visa vandens sistema sugedusi, surūdijusi, o konstrukcijos – prie griūties ribos. Todėl 1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio sukurtas ir „Daugiasroviu“ pavadintas fontanas Nepriklausomybės aikštėje keletą metų užsodinamas gėlėmis ir apsėjamas veja. Tai kasmet atsieina 25 tūkst. eurų.