Didelių projektų naujos statybos butų plėtros Šiaulių centre vis dar nevyksta, nors galimybių yra. Pavyzdžiui, „Baltijos restoranas“ – potencialus didelis projektas pačiame miesto centre, bet imtis jo bijomasi, nes reikia esminės rekonstrukcijos, labai didelių investicijų. Kitas, puikioje vietoje esantis pastatas, – „Senasis dvaras“. Jau prieš dešimtmetį buvo planuojama jį rekonstruoti, bet iki šiol neatsirado tokio, kuris realiai imtų ir įgyvendintų. „Parduosi trečdalį, o paskui – ką?..“, – kalba Šiaulių verslininkai ir nukreipia investicijas plėtrai į Vilnių.
Kodėl plėtotojai neklauso rinkos? Nes bijo. Istorinės praeities, buvusios krizės atmintis vis dar kausto Šiaulių NT rinką. Dideli projektai regionuose neįgyvendinami per 12 mėnesių, o per metus situacija gali pasikeisti – tai gniaužia norus sukurti kažką didesnį, todėl orientuojamasi į greitai įgyvendinamus projektus. Vidutinio dydžio, apie 150 kv. m ploto, individualųjį namą Šiauliuose šiandien galima nusipirkti už 150–170 tūkstančių eurų.
Palyginimui, gerai suremontuotas panašaus ploto butas kainuotų apie 100 tūkstančių eurų. 1 kambario butas Šiauliuose kainuoja 20000–30000 eurų. Tokių pirkėjai – vyresnio amžiaus vieniši žmonės, kuriems didelių plotų butai ar namai, išsivažinėjus vaikams ar kitaip pasikeitus šeimos situacijai, tampa per dideli ir slegiantys. Kita pirkėjų grupė – investuotojai į nuomą. Nuomojamų būstų Šiauliuose yra per mažai, jų kainos – artimos sostinės nuomos kainoms (150–300 eurų per mėnesį). Trečiasis klientas – savivaldybė, kuriai nuolat trūksta nedidelio ploto butų socialinio būsto fondui. Nedideli 4–5 butų namai, 4–5 kotedžų kompleksai aplinkui Šiaulius vystomi, bet rinka akivaizdžiai sako, kad to yra per mažai.
Šiauliečiai perka sklypus individualiems namams. „Šiaulių centras „miega“, o gyvenamieji kvartalai tęsia ekspansiją į miesto pakraščius ir Šiaulių rajoną. Sodų bendrijos tampa gyvenamųjų namų kvartalais, bet miestas ties jų teritorijomis nesustoja. Šiuo metu 7–10 km spinduliu aplink Šiaulius, ten, kur prieš dešimtmetį plytėjo laukai ir pievos, klojami vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, elektros kabeliai, dujos, dygsta nauji gyvenamieji kvartalai“, – pasakoja A.Liorentas.
Anot jo, didžiausios naujakurių problemos – viešasis transportas ir asfaltuoti keliai, kurių dažnai nėra, nes savivaldybė į tokią miesto plėtrą neinvestuoja, o patiems gyventojams išasfaltuoti kelius yra labai brangu. Būna, kad taip pagyvenę keletą metų parduoda namą ir keliasi į butą, nes kol vaikai lanko mokyklas, darželius, tokie namai, nepasiekiami viešuoju transportu, tampa tėvų galvos skausmu. „Šiaulių plėtimasis į plotį sustos, kai pasidarys per toli, per ilgai, nebepatogu pasiekti centrą. Tuomet miestas pradės tankėti ir augti į aukštį. O kol besiplečiantis miestas yra patogus jo gyventojams, žinoma, kad jų dalis rinksis individualius namus ar kotedžus vietoje būsto daugiabutyje“, – teigia A.Liorentas.
Vienas perspektyviausių kvartalų – „Malūno Parkas“.Individualių ir sublokuotų namų „Malūno Parko“ projektas plėtojamas Žaliūkių mikrorajone, vakarinėje miesto dalyje. Kvartale yra suprojektuota 15 privačios valdos sklypų, 3 dviejų šeimų namai (kiekvienai šeimai priskiriama 4,5 aro žemės), 5 didesni sklypai palikti komercinių projektų plėtrai. Kompleksiškai sutvarkytoje teritorijoje, kuri siekia 4,7 ha, ypatingas dėmesys skiriamas gyventojų privatumui, patogumui bei saugumui.
„Mūsų tikslas – ne parduoti sklypą, bet suteikti galimybę naujakuriui turėti viską, ko reikia komfortiškam gyvenimui mieste. Planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, įvažiavimas bus apsaugotas atitvarais, įrengta bendra poilsio zona bei sporto aikštelė, kurių bendras plotas sudarys apie 20 arų, visiškai sutvarkyta infrastruktūra: nauja gatvių bei šaligatvių danga, apšvietimas“, – pasakoja „Grandbera“ projektų vadovė Lina Katkevičienė. Anot jos, jau dabar funkcionuoja „Malūno parko“ bendrija, kuri po galutinio kvartalo įrengimo etapo perims savo žinion infrastruktūrinius objektus.
Dar labiau nei gyvenamųjų projektų, Šiauliams trūksta viešbučių. Šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad tenka apgyvendinti atvykstančius Radviliškyje, nes Šiaulių viešbučiuose nebėra kambarių. Prieš keletą metų siekiant išspręsti šią problemą specialiai NATO pareigūnams buvo pastatytos kareivinės už miesto. Tačiau jie nepanoro ten, atskirtyje, gyventi ir liko miesto viešbučiuose, kurių kuo toliau, tuo labiau trūksta.
