Butą Vilniuje išsinuomojusios merginos tikrai nesitikėjo, jog iš pažiūros malonus ir iškalbus nuomotojas elgsis kaip kariuomenėje, o jo tvarkos suvokimas gerokai prasilenks su jų.
Nuomotojas įtarimo nesukėlė
Merginos butą sostinės centre, A.Goštauto gatvėje, išsinuomojo dėl kelių priežasčių: visų pirma, dėl atsiveriančios gražios panoramos, taip pat butas buvo tvarkingas, čia buvo visa reikalinga buitinė technika. Nors ir seni baldai, atliktas remontas, bet vieta ir vaizdas pro langą, anot merginų, nusvėrė trūkumus.
Merginos sakė žinojusios istoriją, kad prieš tai gyvenę nuomininkai paliko butą taip ir neatgavę depozito. Nemenką depozitą teko mokėti už du mėnesius – viso 1400 eurų. Išsyk teko sumokėti ir nuomą už einamąjį bei paskutinį mėnesį, todėl susidarė solidi suma – 2800 eurų.
Merginos tikino, jog nuomotojas iš pat pradžių atrodė tvarkingas ir patikimas. Jis merginas patikino, jog prieš tai gyvenę nuomininkai paliko netvarkingus namus, todėl depozitas jiems ir nebuvo grąžintas.
Trys dirbančios, studijuojančios merginos manė, kad joms toks scenarijus negresia.
Tvarka priminė kariuomenę
Apsigyvenus bute, jo šeimininkas, anot merginų, apsilankydavo du arba tris kartus per mėnesį. Ne šiaip sau – tikrindavo kiekvieną kampą: braukdavo pirštu, ar nuvalytos dulkės, ar išsiurbtos grindys, išvalyta skalbimo mašina bei šaldytuvas, revizuodavo spintas ir, žinoma, vis rasdavo prie ko prikibti.
„Su tuo ilgainiui susigyvenome, nors tikrai buvo ne vienas konfliktas, kurį išprovokuodavo pats buto šeimininkas. Viskas visuomet buvo tvarkinga, tačiau kibdavo prie to, kad, pavyzdžiui, paliktas vienas mažas voratinklis. Jis esą kvies valytojus, kas kainuos 300 eurų.
Buvo tokių atvejų, kuomet buto šeimininkas ateidavo neįspėjęs, mums būnant namuose tikrindavo mūsų kambarius. Ragindavo keltis iš lovų, nes esą balkonas neišvalytas ir sakydavo, kad nėra ko miegoti iki pietų, nors mokslai atimdavo daug laiko ir dažnai tekdavo mokytis naktimis“, – pasakojo merginos.
Prireikė kviesti policiją
Po dvejų metų, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkės nutarė išsikraustyti. Pripažįsta nujautusios, kad gali kilti sunkumų, tačiau tokios baigties nesitikėjo. Pirmiausia, jos pasamdė valytojus, kad šie sutvarkytų visą butą, o su savininku susitarė, kada bus nutraukta nuomos sutartis ir grąžintas depozitas.
Sutartu laiku šeimininkas atvyko su sūnumi, kuris, paaiškėjo, yra buto bendraturtis. Savininkai ėmė tikrinti kiekvieną lentyną, kiekvieną sienų ir lubų centimetrą, ir, žinoma, rado trūkumų. Juk buvo gyventa dvejus metus, normalu, kad butas nebus tokios pačios būklės dėl natūralaus nusidėvėjimo. Nuomotojas daugiausia priekaištų turėjo dėl čiužinio, nes ant jo rado kelias vos matomas dėmeles, ir pareiškė, kad depozito negrąžins.
Pasiteiravus, negi tik dėl čiužinio, nuomotojas ėmė šaukti, kad merginos palieka netvarkingą butą. Į konfliktą įsikišo policija. Pareigūnai, anot merginų, komentavo, kad reikėtų kreiptis į teismą, nes buto šeimininkai tyčiojasi.
Susitarta susitikti po kelių dienų, tačiau šįkart nuomotojas prikibo prie sienų, kad šios buvo nuvalytos, tačiau šviesoje buvo matyti valymo žymių, be to, šiek tiek nudaužtas sienos kampas prie virtuvės, kas greičiausiai galėjo nutikti, kuomet pats šeimininkas įnešė indaplovę arba orkaitę.
Vienas iš defektų buvo ir iš senos lovos iškritęs varžtas. Dėl defektų pradžioje reikalauta sumokėti 300 eurų, pavyko susiderėti dėl 250 eurų. Merginos pasakojo norėjusios, kad ši istorija kuo greičiau baigtųsi, nebeturėjo nei jėgų, nei noro su savininkais susitikti teisme.
Šiuo metu butas vėl yra nuomojamas.
„Šia istorija norime paraginti žmones, kad atsargiau rinktųsi butus nuomai, aklai nepasitikėtų šeimininkais ir kad nepatektų į tokias situacijas kaip ši“, – komentavo merginos.
Panašių istorijų ne viena
Paklausus, ar įmanoma iš anksto atpažinti, kad su nuomotoju gali kilti problemų, merginos teigė, jog ir šiuo atveju pradžioje neatrodė, jog nuomotojas gali būti toks konfliktiškas, kad miegant tikrins kambarius ir pan.
Merginos įtaria, kad savininkas specialiai ieškojo priekabių, kad nereikėtų grąžinti solidaus depozito. Dabar ieškodamos buto nuomai merginos pasakojo būtinai pasikalbančios su buvusiais gyventojais.
Dar viena nuomininkė Rūta, iš buto išsikrausčiusi prieš porą metų, pasakojo, kad įsikraustė gyventi pas tuo metu bute jau gyvenusius vaikinus. Šie nuo pat pradžių minėjo, kad buto savininkas keistas. Po poros mėnesių bute gyvenusius vaikinus savininkas išmetė iš namų, nutraukęs sutartį ir negrąžinęs jiems depozito.
Likusi gyventi mergina pasikvietė kartu gyventi dar vieną merginą ir vaikiną. Savininkas ateidavo į namus, neretai imdavo rėkti, kokie nuomininkai netvarkingi, pats sugalvojęs išnešdavo šiukšles. Tikrindavo ne tik spintas, stalčius, bet netgi, ar išsiurbtas džiovyklės būgnas. Iš pažiūros nuomotojas, anot Rūtos, atrodė protingas, iškalbingas.
Labiausiai buvusiai nuomininkei kliuvo tai, kad savininkas kada panorėjęs ateidavo į nuomojamą butą, atsirakindavo duris, vaikščiodavo po kambarius.
Dar vienas šiame bute prieš kurį laiką gyvenęs nuomininkas savo nuomonę išsakė trumpai: moki pinigus, kad tvarkytum jo namus, ne dėl to, kad gyventum kaip žmogus. Neduok dieve, rasi dulkelę ant televizoriaus, tai dar turėsi primokėti, kad tavęs neišmestų iš namų. Nuolatiniai perspėjimai ir grasinimai buvo kasdienybė.
Nuomos skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs buto savininko sūnus, buto bendraturtis, plačiau situacijos komentuoti nepanoro, paaiškino tik tiek, kad visi reikalavimai dėl buto priežiūros buvo apibrėžti sutartyje, kurios nuomininkai turėjo laikytis. O visi konfliktai ir kilo tik dėl to, kad nuomininkės pasirašytos sutarties laikytis, taigi, gyventi tvarkingai, nenorėjo.
Sutartyje, anot savininko, buvo numatyta, kad jei nesilaikoma tvarkos ir higienos reikalavimų, buto šeimininkas galėjo kviesti valymo kompaniją, tačiau įspėjimai buvo tik žodiniai, to daryti nesiimta.
Išsikraustant buvo pastebėta trūkumų, todėl, kaip numatyta sutartyje, buvo paimta depozito dalis.
