Išties ypatingas Panevėžio pastatas – per verslininkų rankas keliauja net 21 metus

Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų, bet tokių geradarių ar drąsuolių niekaip neatsiranda. Kas tik nusiperka šitą griūvantį lobį vėliau jį perparduoda. Pastarieji savininkai net rekonstrukcijos projektą jau turi, visus statybos leidimus, bet vėlgi – nuleido rankas. Kas toliau?

Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Šimtamečiai Panevėžio konservų fabriko pastatai maldaute maldauja, kad kas juos greičiau gelbėtų.<br>A.Švelnos nuotr.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Panevėžio konservų fabriko savininkai turi rekonstrukcijos projektą, visus statybos leidimus, bet vėlgi pastatą parduoda.<br>vizual.
Daugiau nuotraukų (16)

Akvilė Vaitkutė, www.panskliautas.lt

Jul 30, 2019, 5:24 PM, atnaujinta Jul 30, 2019, 5:26 PM

Išvydo netikėtą skelbimą

„Prestižinėje miesto vietoje Kranto gatvėje parduodamas legendinis pastatų kompleksas, 70 arų sklype išsidėstęs ant skardžio, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Senvagę“, – štai toks skelbimas pasirodė nekilnojamojo turto rinkos skelbimų portale.

Panevėžiečiams nereikėjo net spėlioti, koks gi tai kompleksas – nuotrauka viską parodė. Joje – apleisti konservų fabriko statiniai.

Kiekgi už tą objektą prašoma?

Ogi netoli milijono – 750 tūkstančių eurų.

Galima pirkti atskirus komplekso pastatus

Šioji bendrovė senutėlius fabriko pastatus įsigijo prieš beveik 5 metus – 2014-aisiais.

Tai – bene pirmieji verslininkai, rimtai pasišovę atgaivinti senojo fabriko griuvėsius, parengę rekonstrukcijos projektą. Tačiau ir jie nuleido rankas.

Ar patrauklioje vietoje esantis kultūros paveldo objektas kažkoks užkeiktas, ar tiesiog neužtenka savų pinigų jam atstatyti?

Pastatai parduodami su jau parengtu komplekso rekonstrukcijos projektu, suderintu su Kultūros paveldo departamentu ir išduotu statybos leidimu. Pagrindiniame trijų aukštų pastate suprojektuota koncertų salė, erdvės meno galerijai, viešbutis, kitos patalpos.

Kieme – kavinė, restoranas su terasa, atsiveriančia į Senvagę. Pastato kieme turėtų atsirasti erdvės parodoms, numatytos meninių instaliacijų zonos. Suprojektuotas požeminis garažas. Skelbime nurodoma, kad galima pirkti atskirus pastatus.

Labiau skirtas ne verslui

Kadangi tuo metu „Litforinos“ direktorius Dainius Davidonis atostogavo, į klausimą, kodėl parduoda taip gerai suprojektuotą kompleksą, atsakė bendrovės teisininkė Ramunė Glinskienė.

„Mes nebepateikėme paraiškos europinėms lėšoms gauti, nes supratome, kad per dvejus metus jo nepabaigsime. Galbūt atsiras pirkėjų, kuriems pavyks jį pabaigti. Šis projektas pakankamai svarbus ir netgi skirtas labiau miestui negu verslui. Nenorime, kad pastatas toliau griūtų neprižiūrimas, todėl priėmėme sprendimą parduoti“, – nurodė teisininkė.

R.Glinskienė sutiko, kad buvęs konservų fabrikas – idealiausia vieta S.Eidrigevičiaus menų centrui.

„Tuo labiau kad šis mūsų projektas kurtas talentingų architektų, jis lengvai galėtų būti pritaikytas menų centrui“, – sakė R.Glinskienė, bet kartu ir pridėjo, kad Panevėžio valdžiai nieko nesiūlė.

Kovojančios už kino centro „Garsas“ išlikimą iniciatyvinės grupės vadovė Laura Mikšionienė net neabejojo, kad savivaldybei labiausiai pritiktų po savo sparnu priglausti buvusį konservų fabriką.

„Visas pastatų ansamblis pripažintas kultūros paveldo objektu ir yra saugomas, tai kam ne kam, o savivaldybei reikėtų jį prižiūrėti ir restauruoti. Turėtume sutvarkytą patrauklų kultūros objektą, jame galėtų įsikurti ir S.Eidrigevičiaus menų centras. Nesuprantu, kodėl Panevėžio valdžia taip įsikabino į „Garso“ kino centrą?“ – kalbėjo L.Mikšionienė.

Nes jau viskas suplanuota

Panevėžio valdžia iki šiol nežino, ar gaus visas lėšas menų centrui vietoj „Garso“ statyti. Todėl ar neverta permesti žvilgsnį į konservų fabriko teritoriją? Juk verslininkų projekte numatyta terasa būtų pastatyta ant Senvagės šlaito. Senvagę valdžia taip pat pasiryžusi pertvarkyti, iškirsti nemažai medžių, nejaugi jai tiks ant Senvagės skardžio stūksantys sukriošę pastatai?

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė dar prieš mėnesį „Panevėžio kraštui“ teigė esanti už šios teritorijos kultūrinės funkcijos stiprinimą. Ji tada pranešė ir naujieną: konservų fabriko savininkams jau išduotas leidimas darbams, atsiras parodų salės, didelės ekspozicijos erdvės.

Pirmadienį D.Gasiūnienė patvirtino, kad ką tik išgirdo naujieną apie parduodamus statinius su visu projektu.

Tačiau ji pareiškė, kad S.Eidrigevičiaus menų centrui ten tikrai ne vieta.

„Dabar tikrai negalima, nes pastatas tinka tik tam, kas jau suplanuota. Pastatų paskirtis kitokia, suprojektuotos erdvės netinkamos menų centrui“, – teigė D.Gasiūnienė.

Merą Rytį Račkauską vaduojantis vicemeras Valdemaras Jakštas šiuo klausimu buvo aptakesnis.

„Per rytinį pasitarimą su administracija kalbėjomės, kad reikia svarstyti tą mintį, pasikalbėti su projektuotojais“, – sakė jis.

V.Jakštas siūlė nepamiršti, kad pastatas yra saugomas kultūros objektas ir su juo būtų nemažas vargas net ir miesto valdžiai.

Ėjo per verslininkų rankas

19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje statytas raudonų plytų pastatas priklausė valstybiniam cariniam monopoliui. Iki 1922 metų jame veikė valstybinės degtinės pilstykla.

1948 m. pastatai pritaikyti valstybiniam vaisių ir daržovių konservų fabrikui. Pasibaigus sovietmečiui, 1994 m. fabrikas bankrutavo ir po 4 metų privatizuotas.

Pirmasis jo pirkėjas – Amerikos ir Lietuvos įmonės „Bennet Distributors“ savininkas Benas Gudelis. Jis restauravimo reikalų nepajudino iš vietos ir po 6 metų fabriką pardavė panevėžiečiui verslininkui Sauliui Rimkevičiui, su broliu įkūrusiam duonos kepinių verslą.

Tačiau „Swedbanko lizingas“ konfiskavo pastatus iš verslininko, nes tas negrąžino bankui paskolos. Tad iš banko fabriką įsigijo „Litfarmos“ bendrovė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.