Kodėl vis dar yra gyvenančių be vandentiekio ir nuotekų: trūksta ne pinigų, o žinių

Lietuvoje vis dar yra miestiečių, kurie naudojasi lauko tualetais ir neturi centralizuoto vandentiekio paslaugų. Arba naudojasi įrenginiais, kurie surenkamas nuotekas valo netinkamai. Europos Komisija ragina Lietuvą tokių gyventojų skaičių sumažinti iki minimumo, tačiau darbus pradėję vandentvarkos atstovai jaučia pasipriešinimą. Svarbiausia to priežastis, pasak specialistų, yra ne pinigai, kaip įvardija dažnas gyventojas, bet ekologinių žinių trūkumas.

 Aplinkos ministerijos nuotr.
 Aplinkos ministerijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 27, 2019, 11:23 AM, atnaujinta Aug 27, 2019, 1:38 PM

Svarbiausia – prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos (ES) investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė sako, kad Lietuva yra gavusi įpareigojimą prijungti gyventojus prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova.

„Siekiame, kad gyventojams būtų sudarytos visos galimybės gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugą bei neliktų abejonių dėl jungimosi prie centralizuotų sistemų“, – teigia specialistė.

Pasak jos, teritorijos, kuriose šiuo metu reikia įdėti daugiausiai pastangų talkinant gyventojams su prisijungimu prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų yra Eišiškės, kur prisijungimas siekia tik 54 proc., Šeduva – virš 70 proc., Ariogala – taip pat virš 70 proc., Kupiškis– virš 80 proc. ir kiti.

Esmė ne piniguose

Nepaisant tokių šalies vietovių, kuriose yra penktadalis arba beveik pusė prie miesto nuotakyno neprisijungusių gyventojų, yra ir tokių, kuriems sankcijos dėl neprisijungimo nė negrėsė.

Štai Panevėžio miesto prisijungimo rodiklis siekia net 99,6 proc. „Aukštaitijos vandenys“ – įmonės, atsakingos už vandentvarkos procesus Panevėžio mieste, ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška dalijasi sėkminga patirtimi – jo teigimu, pasiteisino gyventojų švietimas ir bendravimas.

„Tiesiog ėjome pas gyventojus, lankėmės jų namuose, kalbėjomės, investavome į edukaciją: gaminome įvairiausius informacinius lankstinukus, skrajutes, platinome juos, viešinome informaciją, kodėl svarbu tapti centralizuotų sistemų dalimi. Panašu, kad nelikome neišgirsti – kai Lietuva gavo minėtą Europos Komisijos nurodymą, Panevėžyje jokių perversmų planuoti nereikėjo“, – sako S. Mikeška.

Tačiau specialistas pamena, kad anksčiau, pradėjus gyventojus raginti prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, sulaukdavo pasipriešinimo.

„Dažniausias motyvas, kodėl gyventojai nenorėjo to daryti, buvo finansai – sakydavo, kad gyvena kukliai, trūksta lėšų arba jiems gerai taip, kaip yra. Tačiau pradėjus siūlyti išeitis, pagalbą ir situacijos sprendimus paaiškėdavo, kad problema ne piniguose. Apskritai, kiek teko domėtis studijomis ir tyrimais, gyventojai dažniau nesijungia prie miesto paslaugų ne dėl to, kad tam reikia jų lėšų, o dėl to, kad jiems trūksta žinių – nežino, kokios yra nesutvarkyto ar netinkamai tvarkomo nuotakyno pasekmės jų pačių sveikatai ir aplinkai“, – mini specialistas.

Reikia įvertinti ir ekologines, ir socialines rizikas

Jam pritaria ir Aplinkos ministerijos atstovė V. Slavinskienė. Jos teigimu, gyventojai, netinkamai tvarkantys nuotekas gali užteršti savo pačių aplinką, padidinti kitas ekologines rizikas. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad neprisijungę žmonės dažnai yra iš jautrių socialinių grupių, todėl savosios buities pagerinimas gali atnešti naudos ne tik aplinkai, bet ir jų gyvenimo kokybei.

„Centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslauga mažina socialinę atskirtį, keičia gyvenimo mieste jauseną ir sampratą. Kiekvienas namų ūkis pajungiamas į vieningą grandinę, kurioje tampa svarbia jos dalimi: ir pats gauna kokybiškas paslaugas, ir prisideda prie jų kokybės gerinimo“, – sako specialistė.

Be to, vandentvarkos įmonės yra kontroliuojamos: ir jos pačios, ir jas vertinančios institucijos užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, geriamas vanduo iš krano atitiktų higienos reikalavimus, o surinktos nuotekos būtų ne tik tinkamai tvarkomos, bet ir šie procesai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkosaugai.

Vandentvarkos pokyčiams – 30 mln. eurų

Tam, kad vandentvarkos situacija šalyje būtų pagerinta ir kuo daugiau gyventojų gautų centralizuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas, Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos – kartu su partneriais įkūrė Vandentvarkos fondą.

Jo lėšomis bus teikiamos paskolos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir rekonstrukcijai finansuoti (aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkanti apkrova).

„Šis projektų finansavimo modelis suteikia galimybę pakartotinai panaudoti Sanglaudos fondo lėšas, efektyviau jas valdyti. Vandentvarkos fondo, kurio dydis yra 30 mln. Eur., pagrindinis siekis padidinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą, aprūpinti šalies gyventojus kokybiškomis viešosiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis ir mažinti aplinkos taršą nuotekomis“, – sako V. Slavinskienė.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtros ar rekonstrukcijos projektai bus vykdomi daugelyje Lietuvos teritorijų ir finansuojami iš Vandentvarkos fondo pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

Aplinkos ministerija am.lrv.lt

ES investicijos esinvesticijos.lt

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.