Nesibaigianti nacionalinio stadiono istorija: gerų žinių laukia lapkritį

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis patvirtina – nacionalinio stadiono statybų Vilniuje sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“ tikimasi pasirašyti lapkritį, o iki tol bus ieškoma naujų finansavimo šaltinių. Anot jo, Vyriausybei nusprendus perskirstyti stadionui Šeškinėje numatytas Europos Sąjungos (ES) lėšas, šiuo metu dėl galimo finansavimo deramasi ir su neįvardijamu rizikos kapitalo fondu.

Pokyčių nacionalinio stadiono istorijoje tikimasi lapkritį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pokyčių nacionalinio stadiono istorijoje tikimasi lapkritį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 11, 2019, 1:06 PM, atnaujinta Sep 11, 2019, 3:56 PM

„Mes norime išspręsti tam tikras rizikas, kurias turi projektas: tai yra operavimo rizika, kad po statybų sumokėjus didžiąją dalį pinigų koncesininkas nepasitrauktų, taip pat kad būtų suvaldytos politinės rizikos. Tam reikalingas finansuotojas, norime savo dalį finansuoti per ilgesnį laikotarpį, maždaug 20 metų. Tai yra rizikos kapitalo fondai“, – BNS sakė P. Poderskis, paklaustas, su kuo kalbamasi dėl projekto finansavimo.

Iki šiol preliminariame susitarime buvo numatyta už stadiono statybas visiškai atsiskaityti per dvejus metus, tam naudojant ir ES fondų lėšas. Anot P. Poderskio, ieškoti naujo finansavimo šaltinio nutarta reaguojant į „Axis industries“, taip pat „politikų ir visuomenės“ įvardijamas rizikas.

„Lapkričio mėnesį mes planuotume ateiti į tarybą su sutarties projektu ir su visais priedais, siektume jį patvirtinti ir pasirašyti dar tą patį lapkritį“, – tikino savivaldybės administracijos vadovas.

Po beveik pusmetį užtrukusių teisinių procesų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugpjūtį atvėre galimybę savivaldybei pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoja, galutinai atmetęs kitos konkurso dalyvės – bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ – skundą dėl sprendimo pašalinti ją iš konkurso.

Vyriausybė, planavusi projektui skirti valstybės ir apie 30 mln. eurų ES lėšų, europinį finansavimą nusprendė skirti kitiems projektams, nes užsitęsus deryboms dėl stadiono kyla rizika Lietuvai šiuos pinigus apskritai prarasti. Sostinės savivaldybė liepą nusprendė projektą tęsti už savo ir Vyriausybės pinigus – iš sostinės biudžeto projektui reikėtų apie 50 mln. eurų.

P. Poderskis anksčiau teigė, kad dėl besikeičiančių finansavimo šaltinių ir atsirandančio pridėtinės vertės mokesčio bendra projekto vertė gali išaugti nuo anksčiau planuotų 93 mln. eurų iki maždaug 106 mln. eurų (su PVM). Teigta, kad dalį mokesčių Vyriausybė galės susigrąžinti.

Pagal projektą, komplekse su stadionu dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Lietuvos nacionalinis stadionas bus ne sostinėje, o Kaune, įsitikinęs premjeras Saulius Skvernelis. Jo teigimu, jei projektą Vilniuje būtų įgyvendinusi ne savivaldybė, o Vyriausybė, stadionas jau stovėtų. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad jei Vyriausybė įvykdys savo įsipareigojimus, stadionas Vilniuje bus.

„Tai daro savivaldybė, tai mes negalime už savivaldybę darbus dirbti. Taip, čia turi nuolatinį spaudimą jų atžvilgiu, nuolatinį domėjimąsi, pagalbos teikimą. Nuo 2015 metų nesugebame suvaldyti šito projekto. Tai labai gaila, apmaudu, jau nekalbant apie tai, kad europinės lėšos nebus tam skirtos“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

„Bet kokiu atveju, nacionalinį stadioną turėsime ne sostinėje, o Kaune. Tai yra faktas. O sostinės stadionas – viskas yra savivaldybės rankose“, – pridūrė jis.

Tuo metu R. Šimašius tikina, kad didžiausia grėsmė nacionalinio stadiono projektui kyla iš Vyriausybės.

„Jei Vyriausybė to nevykdys ar norės vykdyti „atbulomis rankomis“, tai yra pagrindinė grėsmė. O dėl replikos, kad jei būtų vykdžiusi Vyriausybė, tai jau stovėtų – tik noriu priminti, kad pagal visus dokumentus, kuriuos esame pasirašę, Vyriausybė ir vykdo projektą, tik tas vykdymas toks, kad premjeras apie tai net nežino“, – BNS sakė R. Šimašius.

Jis taip pat pabrėžė, kad jei Vyriausybė nebūtų nusprendusi atimti europinio finansavimo, sutartis jau būtų pasirašyta ir darbai tikrai vyktų.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstruojanti Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ darbus turėtų užbaigti 2020 metų pavasarį. Pasak Kauno vicemero Andrius Palionio, suplanuoti darbai stadione vyksta neatsiliekant nuo statybos darbų grafiko.

„Stadione visi suplanuoti griovimo darbai šiandienai baigti, tačiau kilus abejonių dėl likusių gelžbetoninių konstrukcijų buvo užsakyta ekspertizė. Gavus ekspertizės išvada nutarta papildomai nugriauti cokolinę dalį, kur anksčiau buvo treniruoklių salė, kadangi ten viskas stipriai susidėvėję. Šiuo metu vyksta stadiono VIP tribūnų pastato baigiamieji konstrukcijų darbai, bei baiginėjamas požeminio parkavimo konstrukcijų montavimas“, – BNS sakė A. Palionis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.