Dėl Lukiškių aikštės memorialo aistros nerimsta – kovos iki galo

Vienas iš Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projekto autorių Seimo narys Laurynas Kasčiūnas apgailestauja, kad jo projektas dūli Seimo stalčiuose, ir mano, kad tik visuomenininkai galėtų pakeisti situaciją.

Lukiškių aikštė ,piketas prieš meną<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lukiškių aikštė ,piketas prieš meną<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Liepos Lukiškių aikštėje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Liepos Lukiškių aikštėje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Liepos Lukiškių aikštėje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Liepos Lukiškių aikštėje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 2, 2019, 5:22 PM, atnaujinta Oct 2, 2019, 5:50 PM

„Tai, ką daro mūsų visuomenininkai, ką daro žmonės, kuriems tai (Lukiškių aikštės memorialas – BNS) rūpi, yra turbūt vienintelė reali jėga, kuri gali situaciją pakeisti“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, prieš dvejus metus Seimui pateiktas įstatymo projektas dėl Vyčio memorialo įrengimo Lukiškių įstrigo Seimo Kultūros komitete.

„Pirmame – pateikimo – etape Seime mes sutelkėme palaikymą tam įstatymo projektui, jis pateikimo stadiją praėjo. Tačiau po to procedūriškai yra tokia situacija, kad turi apsvarstyti atsakingi komitetai. Vienintelis atsakingas komitetas – Kultūros komitetas, jis, deja, jau beveik dvejus metus laiko tą projektą stalčiuje. Ir mes neturime jokių procedūrinių, politinių svertų, kaip nors paskatinti Kultūros komiteto pirmininką, poną Ramūną Karbauskį padaryti valingus sprendimus“, – sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

Įstatymo projektu būtų įtvirtinta Lukiškių aikštės valstybinė reprezentacinė funkcija ir numatyta joje įrengti memorialą su Vyčio paminklu.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje yra žmonių, kuriems rūpi istorinės atminties politika, tačiau politikas abejoja, ar jie pajėgūs paskatinti partijos pirmininką apsvarstyti šitą projektą.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad priėmus siūlomą įstatymo projektą, reikėtų skelbti naują konkursą dėl memorialo. Pasak R. Karbauskio, įstatymo priėmimas negarantuotų, jog aikštėje būtų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko pasiūlytas memorialas.

Šiuo metu Lukiškių aikštėje demonstruojamas memorialo „Laisvės kalva“ fragmentas. 

L. Kasčiūnas akcentavo, jog nemaža visuomenės dalis aiškiai parodė, kad nori, jog Lukiškių aikštė taptų valstybingumo simboliu, o ne postmodernistiniu reiškiniu. Seimo nario žodžiais, ne kieno nors kito, o sostinės mero iniciatyva Lukiškių aikštėje atsirado postmodernaus meno elementas, vaizdžiai pavadinamas betono luitu. Vilniaus merui Seimo narys priekaištavo ir dėl to, kad šis esą nesupranta, jog tie, kurie balsavo už „Laisvės kalvą“, balsavo už dar vieną projektą, linksmybę sostinės centre, o norintieji matyti Vytį, tą darė iš širdies. Vilniaus vadovas, anot Seimo nario, turėtų prisiimti atsakomybę.

„Laisvės kalva“ kaip laisvės kovoms atminti skirtas memorialas, kuris turi būti pastatytas Lukiškių aikštėje, yra laimėjusi Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš dvejus metus organizuotas kūrybines dirbtuves.

Kūrinys simbolizuoja abstraktų mišką – erdvę, kurioje vyko pasipriešinimo kovos, kartu ir pogrindį. Anot autoriaus skulptoriaus Andriaus Labašausko, kūrinys oponuoja kitapus Gedimino prospekto stovintiems buvusiems KGB rūmams, kur buvo kankinami laisvės kovotojai.

Šio monumento statybai priešinasi dalis žmonių, manančių, kad Lukiškių aikštėje turi iškilti Vyčio skulptūra. Sprendimas statyti „Laisvės kalvą“ apskųstas teismui.

Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovas architektas Kęstutis Akelaitis tiki, jog aikštės sutvarkymo projektas gali būti įgyvendintas iki galo ir toks, koks buvo suplanuotas. Į teismą buvo kreiptasi, nes manoma, jog kūrybinėse dirbtuvėse, kur nugalėtoju paskelbta „Laisvės kalva“, buvo nusižengta procedūroms ir įstatymams, komisija nesilaikė sąlygų ir vertinimo kriterijų. Teismas, anot K. Akelaičio, vyksta ne dėl ambicijų, bet norint rasti teisybę. Visuomenininkai nekvestionuoja A. Labašausko projekto, tačiau, architekto žodžiais, atsakomybę turi prisiimti konkurso organizatoriai ir komisija.

K. Akelaitis teigė, jog įgyvendinant Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą buvo numatyta vieta Vyčio paminklui. Juolab kad Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso sąlygose buvo įrašyta, kad aikštėje turi atsirasti memorialas kovotojams už laisvę. Vyčio simbolio vieta buvo suderinta, liko tik užbaigti aikštę, pastatant memorialą, kas buvo lengvai įgyvendinama.

Teismo procesas vyksta dar ir dėl to, kad, anot K. Akelaičio, buvo nusižengta konkurso rezultatams. Buvo skelbiama, jog projektus vertins visuomenė ir komisija. Oficialiai buvo pranešta, kad Vyčio paminklo idėja sulaukė didesnio visuomenės palaikymo, komisija balsavo už „Laisvės kalvą“. Galiausiai paskelbta, kad komisijos balsai vertingesni nei visuomenės.

Lukiškių aikštė, architekto žodžiais, kultūros vertybė, kurios pagrindinė vertingoji savybė – lygus reljefas, taigi čia, tiesiog negali būti kalvos. Paveldosaugininkai įvertino konkursinį darbą, teismas gavo jų išvadą, kad darbas neatitinka sąlygų, iškeltų Lukiškių aikštei. Architektui atrodo keista, kodėl beveik įgyvendintas projektas kardinaliai pakeistas. Kol į šį klausimą bus atsakyta ir paskelbtas teismo sprendimas, K. Akelaičio žodžiais, neturėtų būti statomi maketai. 

Vienas pagrindinių architektūrinės dalies autorių architektas Gintaras Čaikauskas priminė, jog Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursų įvyko kone 13. Pats G. Čaikauskas dalyvavo ne viename jų. Architektas prisiminė, jog artėjant valstybės šimtmečiui Lukiškių aišktė tapo vis svarbesnė, prasidėjo posėdžiai Vyriausybėje, svarstytos įvairios jos sutvarkymo idėjos.

Aikštės sutvarkymo projektų autorių mintis buvo sukurti viešąją erdvę, kuri būtų tinkama visiems: laisvalaikiui, poilsiui, valstybinėms šventėms. „Turėjome subręsti mes, kaip profesionalai, valdžios atstovai ir visuomenė“ – kone dvidešimtmetį besitęsusių konkursų maratoną apibendrino G. Čaikauskas. Architekto žodžiais, paskutinio konkurso sąlygose buvo nurodyta, jog turi būti suformuota vieta memorialui kovotojams už laisvę su valstybės simboliu. Aiškiau būti negali, kas tai yra. 

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.