„Šiandien jau matome beužsipildantį NT rinkos paveikslą, kurį tapydami kiekvieną mėnesį naudojome tai šiltesnes, tai šaltesnes spalvas. Galutinio vaizdo neturime, tačiau kontūrai jau pakankamai ryškūs. Metų pradžia būsto rinkoje pasižymėjo seniai nematytu aktyvumu, tačiau metų viduryje augimo kreivė pakrypo žemyn. Vis dėlto, kaip parodė vėlesni mėnesiai, tai tebuvo laikinas suklupimas, po kurio būsto rinka sugrįžo į tvaraus augimo vėžes“, – apibendrindamas NT sandorių rinkos duomenis kalbėjo Registrų centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis.
Tipinis butų pirkėjas Lietuvoje: 40–59 metų susituokę asmenys su dviem vaikais arba 18–29 metų moterys be vaikų.
Visoje Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 98 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (91,7 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai – šiemet savininkus pakeitė viso 48,4 tūkst. sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai per devynis mėnesius (45,1 tūkst. sklypų).
Šių metų vasarą stebėti rekordiniai skaičiai butų sandorių rinkos kilstelėjo ir bendras visų metų tendencijas. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 26,5 tūkst. butų – 4,5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (25,3 tūkst.). Vien per rugsėjį parduota beveik 3,1 tūkst. butų – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį, tačiau 2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje, preliminariais duomenimis, per tris ketvirčius parduota beveik 8,8 tūkst. butų – 6 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, Kaune – 3,8 tūkst. (taip pat 6 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,4 tūkst. (9 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,2 tūkst. (14 proc. daugiau), Panevėžyje – beveik 950 (13 proc. daugiau).
„Toliau neblėsta gyventojų noras investuoti į būstą – visoje Lietuvoje kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskiriamas investiciniam, t. y. tokiam, kurį įsigyja gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai ir vėliau šį įsigytą būstą, tikėtina, išnuomoja. Nieko nuostabaus, kad pagal įsigytų investicinių butų skaičių pirmauja Vilnius, tačiau nedaug nuo sostinės atsilieka ir Kaunas, kur investicijai šiemet buvo įsigytas beveik kas ketvirtas butas“, – pastebi P. Rudzkis.
Vilniuje investicijoms parduota daugiau kaip 1000 butų, Kaune 780. Jei pagal bendrą sandorių skaičių Kaunas nuo Vilniaus atsilieka apie 2,5 karto, pagal investicinių butų sandorius 30–40 proc.
Investicijoms butai aktyviausiai perkami sostinės centre, Šnipiškėse, Žirmūnuose, nemažai Naujininkuose, butų investicijoms beveik nenuperkama Antakalnyje, Perkūnkiemyje. Kaune butai investicijoms perkami daugiausia centre. Klaipėdoje nėra aiškios koncentracijos: butai investicijoms perkami visame mieste. Pastebima ir tai, jog jei Vilniuje iš trijų sandorių vienas priskiriamas naujai statybai, tai Kaune vienas iš penkių.
Įdomu ir tai, jog lietuviai turi sukaupę nemažai butų. Spalio pradžios duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip 800 tūkst. namų ūkių turi bent vieną būstą. Per trejus metus šis skaičius padidėjo 2 proc. Anot P. Rudzkio, per trejus metus įvyko ir daugiau pokyčių: yra butų kolekcionierių, kurie turi du, tris, keturis ar net 5 butus. Skaičiuojama, jog 4000 namų ūkių turi keturis butus, daugiau kaip 1000 namų ūkių 5 butus.
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 8,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (8 tūkst.), o vien tik rugsėjį – 1,2 tūkst. (pernai rugsėjį – 940, šių metų rugpjūtį – 1,1 tūkst.).
